Karaliaus Mindaugo taurė | „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 67:57 | Finalas |
„Dabartinėje situacijoje gali būti visaip. Pasakysiu taip: „Žalgirį“ laikau stipresne komanda. „Lietuvos rytas“ išlieka vidutiniokų komanda, negalinti improvizuoti ir labai mažai kurianti. Tiesiog „Lietuvos rytas“ turi labai aiškiai išreikštą planą. Treneris yra vienintelis žmogus, kuris gali improvizuoti. Kuris išnaudoja visus dvylika žaidėjų labai intensyvioje rotacijoje. Ir visas dėmesys sutelktas į smulkmenas. Už smulkmenas yra barama, keičiama, bet tai padeda laimėti, kaip kad buvo šiandien.
Taip kad likusioje sezono dalyje visko gali būti. Viskas labai priklausys nuo „Žalgirio“ formos“, – 24sek pasakojo krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas.
Nors tai nebuvo aukščiausio lygio krepšinio finalas, R.Paulauską sužavėjo taktinė dvikova. „Žalgiris“ pademonstravo Eurolygos lygio gynybą, o „Lietuvos rytas“ supančiojo amžiną varžovą per smulkmenas.
„Ir drąsiai pasakysiu, kad antrą kartą laimėjo Pačėsas“, – pabrėžė R.Paulauskas.
Treneris, perėmęs sostinės klubą kritiniu momentu, bet per porą mėnesių kardinaliai pakeitęs „Lietuvos ryto“ veidą. 24sek pokalbis su R.Paulausku – apie apnuogintas „Žalgirio“ problemas ir „Lietuvos ryto“ potencialą susigrąžinti ne tik Karaliaus Mindaugo taurę, bet ir LKL čempionų titulą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Triumfuojantį Gedvydą Vainauską tramdė apsauga
– Rūteni, kas, jūsų akimis, lėmė Lietuvos ryto triumfą?
– Tų priežasčių gal net penkios. Apibendrinant, viena priežasčių ta, kad tie ankstesni pralaimėjimai „Lietuvos rytui“ sudarė palankią psichologinę būseną – eiti į kovą su „Žalgiriu“ būnant ne favoritams. O tai tokiose dvikovose yra gerai.
Dabar galima pasakyti, kad Kalniečio netekties pasekmės yra labai skaudžios.
Antra priežastis, „Lietuvos rytas“ susistiprino naujokais. Šiandien matėme ryškų Browno, Lukašovo ir Lapetos indėlį.
Trečia, „Lietuvos rytas“ žaidė savo arenoje ir ten daug kas klostėsi žymiai geriau. Žiūrovų palaikymas buvo svarbus. Netgi „Lietuvos ryto“ pataikyti metimai vargu ar kitoje arenoje būtų įkritę.
Ketvirtoji priežastis – „Žalgiris“ šiuo metu yra skylėtas. Penkta, „Lietuvos rytą“ pačiu laiku perėmė Tomas Pačėsas.
– „Žalgirio“ pralaimėjimo priežasčių, ko gero, šiek tiek mažiau? Pavyzdžiui, baisus pataikymo procentas (34 proc. dvit., 28 proc. trit.)?
– Manau, kad tą lėmė „Lietuvos ryto“ gynyba. „Lietuvos rytas“ galėjo pranokti žalgiriečius tik žaisdamas labai intensyviai, labai šiurkščiai, labai kibiai gynyboje. Jie su šia užduotimi susitvarkė pačiu aukščiausiu balu.
O „Žalgiriui“ trūko gero įžaidėjo žaidimo. Lekavičių visą laiką kankino trys žmonės – Brownas, Janavičius ar Lukašovas, kartais galbūt net ir Runkauskas.
Be to, Lukas nepadalino tų perdavimų, po kurių būtų lengva įmesti. Net ir tų, kuriuos atidavė, komandos draugai nepavertė taškais. Nors žmonės privalėjo tą daryti. Geras progas gavo Motumas. Iš pradžių atrodė, kad galbūt jis bus „X faktorius“, bet visi kiti jo metimai buvo netaiklūs.
Labai stipriai jautėsi Luko nepataikymas. Žaidžiant pikenrolą prieš tokį vidurio puolėją kaip Lapetą, yra galimybė išsimesti žaidėjui po užtvaros. Bet Lukas labai mažai žiūrėjo į krepšį.
Galiu tik patvirtinti, kad „Žalgiris“ šiuo metu turi įžaidėjo trūkumą. Lekavičius yra labai geras žaidėjas nuo suolo, bet su pagrindinio įžaidėjo vaidmeniu jis nesusitvarko.
Galėtume svarstyti, kodėl taip yra, bet manau, kad čia yra strateginis pralaimėjimas. Kalnietis buvo žmogus, kuris būrė aplink save visus, o reikiamu metu arba įmesdavo, arba atiduodavo tam, kuris tą padarydavo žymiai lengvesnėmis sąlygomis nei su Luku. Dabar galima pasakyti, kad Kalniečio netekties pasekmės yra labai skaudžios.
Gaila „Žalgirio“ trenerių, kurie šiandien turi tokį sunkų laikotarpį. Nėra laiko pasiruošti, daug Eurolygos rungtynių, kelionių. Esi paliktas plikomis rankomis. Akivaizdu, kad komanda Kalniečio netektį išgyvena labai stipriai. Ne tik dėl jo įžaidėjo vaidmens, bet ir lyderio trūkumo. Jo trūkumas yra skaudi problema.
– Galbūt Jerome'as Randle'as užkamšys šią skylę?
– Tai yra labai reikalingas sprendimas. Bet ką jau matėme, tai nebėra vieno titulo. O jis buvo svarbus „Žalgiriui“. Jį juk reikėjo iškovoti. Beliko LKL.
Kalbos apie Randle'ą kol kas geros, bet mes jau tokių turėjome ir apie Motumą bei Hanlaną. Tas pats buvo kalbama ir apie Vougiouką, kuris šiandien buvo absoliučiai šešėlyje ir beveik niekuo nepadėjo komandai.
Dabar jau niekas neprisimins pralaimėjimų Pasvalyje ar Panevėžyje. Jie pasimiršo, o titulas lieka.
– „Lietuvos rytas“ laimėjo vienerių rungtynių finalą. Ar gali laimėti ketverių pergalių LKL finalo seriją?
– Dabartinėje situacijoje gali būti visaip. Pasakysiu taip: „Žalgirį“ laikau stipresne komanda. Kauniečiai turi žymiai kūrybingesnius žaidėjus. Jankūno ir Seibučio, kitų kainos nėra iš niekur. Tai žaidėjai, kurie gali laimėti ne vieninteles rungtynes, o turnyrus.
„Lietuvos rytas“ išlieka vidutiniokų komanda, negalinti improvizuoti. Tiesiog „Lietuvos rytas“ turi labai aiškiai išreikštą planą. Treneris yra vienintelis žmogus, kuris gali improvizuoti. Kuris išnaudoja visus dvylika žaidėjų labai intensyvioje rotacijoje. Ir visas dėmesys sutelktas į smulkmenas. Už smulkmenas yra barama, keičiama, bet tai padeda laimėti kaip šiandien.
Taip kad likusioje sezono dalyje visko gali būti. Viskas labai priklausys nuo „Žalgirio“ formos. Matėme žalgiriečių sportinės formos suprastėjimą. Bet „Lietuvos rytui“ bravo už tai, kad reikiamu metu formą įgavo. Dabar jau niekas neprisimins pralaimėjimų Pasvalyje ar Panevėžyje. Jie pasimiršo, o titulas lieka.
– Pačėsas laimi jau antrąją dvikovą prieš Jasikevičių. Pasireiškė patirties skirtumas?
– Dar nenorėčiau vertinti Jasikevičiaus. Bet Pačėsą galėčiau pagirti keliais aspektais. Jis atėjo į komandą, galima sakyti, labai kritiniu metu. Ir ėmėsi labai drąsių permainų. Pirmiausia, eliminavo du žaidėjus, kurie buvo laikomi perspektyviais, bet perspektyviais „kažkada“.
Išvydome gražią taktinę kovą. Ir drąsiai pasakysiu, kad antrą kartą laimėjo Pačėsas.
Lapetos pakvietimas kėlė daug abejonių. Lukašovo ir Browno įsigijimas yra kaip tvirtas trenerio-vadybininko žingsnis. Antras dalykas, jis privertė žaidėjus darbuotis gynyboje. Ir niekas komandoje negali kvestionuoti jo sprendimų. Suformuoja užduotį ir žaidėjas privalo ją įvykdyti. Kaip užduotis padaryta, atsakomybę priima žaidėjas. Nepadarei, traukis iš komandos.
Trečia, Pačėsas sutvarkė žaidėjų fizinę formą. Kaip bekalbėtume, šis finalas parodė, kad „Lietuvos rytas“ buvo fiziškai pranašesnis. Galima vardinti ir daugiau. Kai laimi, viskas tinka (šypsosi.).
Treneris, kuris galbūt kartais atrodo kažkoks per daug ekspresyvus, emocingas, kada reikia, sugeba išlaikyti žaidėjus ir visai draugiškus santykius. „Lietuvos rytas“ rodo tokį žaidimą, kokio anksčiau nematydavome. Po Nicolos išvykimo, kai, mano galva, komandos būklė buvo katastrofiška, komanda pasikeitė 180 laipsnių kampu ir išėjo į kitą lygmenį.
Taip pat pastebėjau, kad Pačėsas elgiasi labai gudriai. Tomą pažįstu labai daug metų. Ne paslaptis, kad esame vaikystės draugai. Ir jis turi tą savybę, kad moka skaičiuoti į priekį. Ir tas jo pasakymas, kad gerai, būkite favoritais, bet laimėsime mes, kalba už save.
– Prieš finalą kalbėjome apie tuos laikus, kai „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ mūšiai vedė tautą iš proto. Ar būdamas „Siemens“ arenoje nepajutote tos atmosferos, kurios šiose dvikovose nebuvo jau seniai?
– Iš tikrųjų, jaučiau pakilimą. Ir pagerėjusį krepšinio lygį. Nes pamačiau „Žalgirio“ Eurolygos gynybą. Bet kai anksčiau „Žalgiris“ dar pasitelkdavo ir individualų meistriškumą, „Lietuvos rytas“ nebeturėdavo jokių argumentų. Tačiau dabar pamatėme kietą vilniečių gynybą, kurioje skleidžiasi talentai.
Pačėso sprendimas leisti Kavaliauskui žaisti sunkiuoju krašto puolėju nebuvo labai netikėtas, bet tapo labai neparankus „Žalgiriui“. Kavaliauskas tų taškų prisirinko atsitraukęs nuo krepšio. Baudos aikštelę nuolat užkimšdavo vienas didelis žmogus – Gudaitis arba Lapeta. Jie ten lįsdavo, grūsdavosi, o Kavaliauskui atsirišo rankos.
Tai buvo krepšinis su taktiniais ėjimais. Išvydome gražią taktinę kovą. Ir drąsiai pasakysiu, kad antrą kartą laimėjo Pačėsas.
Ši dvikova darosi įdomi. „Žalgiris“ išliko stipri komanda su kūrybingais žaidėjais. Jie galės ruoštis Eurolygoje. Bet laukia labai intriguojanti sezono pabaiga.