Trečiosios finalo rungtynės prasidėjo nuo „Žalgirio“ legendos pagerbimo.
Kauno klubas atidavė duoklę su pertraukomis 13 sezonų „Žalgiryje“ praleidusiam ir net 10 kartų šalies čempionu tapusiam Artūrui Milakniui, o šis, nutilus net ir daugiau nei tūkstančiui „Ryto“ sirgalių, rėžė ilgesnę kalbą nei įprasta šiam retai viešai kalbančiam snaiperiui.
Ilgametį „Žalgirio“ simbolį spausdamas ranką keliais sakiniais pasveikino ir dabartinis Kauno klubo vairininkas A.Trinchieri.
Bet netrukus dėmesys nukrypo į dabartinius „Žalgirio“ krepšininkus.
Dvi pratęsimo dramas pralaimėję kauniečiai atsidūrė ant prarajos krašto, bet į pragarmę nenusirideno.
Beveik sausakimšai užpildytų tribūnų palaikomi žalgiriečiai nuo pirmų minučių demonstravo, kad sudėti ginklų LKL finalo serijoje dar nežada.
Vos 10 taškų per pirmuosius du serijos mačus pelnęs Edmondas Sumneris beveik tiek pat – 8 – įmetė per 77 sekundžių atkarpą pirmajame kėlinyje, o „Žalgiris“ užtruko vos daugiau nei pusę kėlinio, kad susikurtų dviženklį pranašumą prieš „Rytą“.
Kur kas daugiau fiziškumo ir jėgos nei pirmose dvejose rungtynėse demonstravę kauniečiai leido įmesti vilniečiams vos 3 iš pirmų 13 metimų, o net ir pataikyti kamuoliai ne visada atrodė logiški – „Rytui“ puolime buvo ypač sunku.
Įsibėgėti „Rytui“ padėjo sunkius metimus pataikęs ir iš Dovydo Giedraičio geležinės gynybos išsivaduoti bandęs Marcusas Fosteris, bet „Žalgiris“ tvirtai suėmęs laikė dviženklę persvarą.
-
„3-1“ gestą Kauno publikai parodęs Marcusas Fosteris: „Seriją uždarysime Vilniuje“
-
Serija tęsiasi: rekordinio E.Sumnerio įžiebtas „Žalgiris“ įveikė „Rytą“
-
Prieš žūtbūtinę kovą – įspūdinga „Žalgirio“ sirgalių eisena per Kauną
-
Supermenu pavirtęs „Žalgirio“ gynėjas: „Nusimečiau didžiulę beždžionę nuo savo pečių“
Kauniečiai antrame kėlinyje vienu metu jau mėgavosi 17 taškų pranašumu, bet į rūbinę nuaidėjus sirenai A.Trinchieri iškeliavo įsiutęs – jo žaidėjai atidavė lengvus taškus Justinui Gorhamui ir iš didžiulio skirtumo liko 11 taškų.
Po ilgosios pertraukos „Ryto“ lyderio kostiumą užsivilkęs M.Fosteris ėmė artinti sostinės klubą prie „Žalgirio“ ir kelis sykius atrodė, kad gali pasikartoti pirmų dvejų rungtynių scenarijus, kai „Rytas“ naikino dviženklį deficitą, išplėšė pratęsimus ir laimėjo rungtynes.
Bet Edgaras Ulanovas smeigė tritaškį su pražanga, o įspūdingiausią asmeninį pasirodymą su „Žalgirio“ marškinėliais surengęs ir 22 taškus pelnęs Edmondas Sumneris neleido „Rytui“ atsitiesti – „Žalgiris“ laimėjo 91:81 ir sušvelnino serijos rezultatą.
LKL čempionų titulą ginantys kauniečiai taip įveikė trečdalį kelio link tik sykį finale įgyvendinto tikslo – panaikinti 0-2 atsilikimą ir iškovoti trofėjų.
„Sveikinimai mano žaidėjams. Jie pirmavo visas rungtynes, žaidė su puikia energija, – teigė A.Trinchieri. – Sulaukėme daug pagalbos iš tų žaidėjų, kurie iki šiol nežaidė gerai. Mums jų labai reikėjo. Pakeitėme savo žaidimo stilių, tapome darbininkų komanda ir padarėme savo darbą. Dabar galime būti tik geresni. Sugebėjome laimėti nepaisant to, jog puikias rungtynes sužaidė Marcusas Fosteris, pataikęs sudėtingus metimus. Dabar kamuoliukas jų pusėje, jiems reikia jį atmušti savo namuose. O mes turime persigrupuoti, įgauti energijos ir sužaisti dar vienas geras rungtynes. Neabejoju, kad šiandien galėjome žaisti geriau, bet manau, kad padarėme viską, jog iškovotume pergalę.“
– Edmondas Sumneris šiandien žaidė fantastiškai, keli kiti žaidėjai irgi svariai prisidėjo prie pergalės. Ar su žaidėjais prieš rungtynes kalbėjotės ir individualiai?
– Individualiai su žaidėjais kalbuosi kiekvieną dieną, tad atsakymas – taip.
– Sakėte, kad jums reikia vienų rungtynių, kad sugrįžtumėte į seriją. Ar šiandien ir buvo tokios rungtynės?
– Esu labai realistiškas žmogus. Žinau, kad jie dabar yra favoritai. Jie pirmauja 2-1, žais namuose, o mes neturime Keenano. Žinau, kokia yra realybė. Bet žinau, kad galime žaisti geriau. Mums reikėjo pergalės. Taip, jie laimėjo dvejas rungtynes, bet svarbiausia yra tai, kaip tą padarė. Negaliu pasiduoti emocijoms, nes pralaimėjome dvejas rungtynes per pratęsimą, nors kontroliavome abejas rungtynes. Trečios rungtynės buvo tokios, per kurias turėjome pasiųsti žinutę, kad esame čia, norime kautis ir įveikti šią neteisingą situaciją, kuri mums nutiko. Dirbome visą sezoną, statėme komandą ir santykius, visą komandos hierarchiją tam, kad turėtum geriausią jos versiją sezono pabaigoje, tačiau kažkam atsitikus turi iš naujo nustatyti komandos balansą, pakeisti jos žaidimo stilių. Tačiau dabar iškovojome pergalę ir pamatėme, kad galime laimėti ir taip. Jie neabejotinai yra favoritai, jie turi viską, kad iškovotų titulą, bet aš noriu likti su savo žaidėjais, išspausti iš jų maksimumą. Tapome darbininkų komanda, kuri privalo išsipurvinti, daryti mažus dalykus, kad laimėtų.
Žinau, kad jie dabar yra favoritai. Jie pirmauja 2-1, žais namuose, o mes neturime Keenano.
– Rolandas Šmitas ir Tomas Dimša rungtynių pabaigoje patyrė traumas. Ar turite informacijos dėl jų?
– Tai – labai šviežia, dar nežinau. Jie mums labai padeda, tad tikiuosi, kad jiems nenutiko nieko rimto. Tai buvo fiziškos rungtynės – daug kontakto, daug provokacijų. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Po praėjusių rungtynių turėjote daug pastabų teisėjams. Ar buvote nustebęs, kad lyga viešai nekomunikavo apie teisėjų sprendimus per praėjusias rungtynes? Ir kaip teisėjavimas jums pasirodė šiandien?
– Smagus klausimas (šypsosi). Aš esu žmogus, kuris mėgsta mokytis. Kiekvieną dieną gali išmokti kažką naujo ir būti geresnis. Nenoriu lygai susimokėti dar vienos geros vakarienės sąskaita už savo komentarus. 2024 metai viską gali pamatyti peržiūrėjęs įrašus. Man tai leidžia suprasti, kaip viskas vyksta. Aš visada saugosiu savo žaidėjus, o jeigu man tai kainuos labai gerą vakarienę su šampanu, viskas gerai. Bet aš mokausi, tad nekomentuosiu. 2024 metai, tad turime įrašus visose platformose.
– Kodėl šiandien nežaidė Demetre Riversas?
– Trenerio sprendimu.
– Prieš rungtynes buvo pagerbtas Artūras Milaknis. Kaip jį prisiminsite?
– Myliu jį. Valandas praleidau mokydamas savo žaidėjus, jog jie neleistų išsimesti jam tolimų metimų. Tai – protingas, efektyvus, puikus komandinis žaidėjas. Buvo puiku jį pamatyti ir išvysti žmonių meilę jam.
– Gavote teisėjų įspėjimą jau pačioje pirmoje atakoje. Už ką jis buvo ir kaip vėliau išvengėte techninių pražangų?
– Mokausi. Jie pasiuntė man žinutę. Galėčiau būti užsispyręs, bet užsispyręs nelygu protingam. Arba galiu pasimokyti (parodo burnos užsisiuvimo ženklą – aut. past.).
– Teigiate, kad nebesate serijos favoritai. Tačiau prieš seriją visi Lietuvoje jus laikė favoritais. Kaip pirmos dvejos rungtynės pakeitė komandos pasitikėjimą?
– Nebesame favoritai dėl paprastos priežasties – atsiliekame 1-2 ir turime laimėti rungtynes išvykoje. Tai – faktas. Be to, mums trūksta mūsų talentingiausio puolimo žaidėjo. „Rytas“ žaidžia su dideliu pasitikėjimu. Žaidėme be Keenano, o jie laimėjo dvejas rungtynes per pratęsimą – tai suteikia neįtikėtiną postūmį į priekį. Šiandien galėjome susilydyti, bet pasakėme „ne“ – esame gyvi, spardomės toliau ir suteikėme sau dar vieną galimybę. Nekalbu apie tai, kas buvo sezono viduryje ar pradžioje. Iki finalo serijos prieš „Rytą“ laimėjome visas rungtynes, bet žinoma, situacija pasikeitė ir dabar turime susitaikyti su nauja realybe.
– Atrodo, kad šioje serijoje didžiausia jūsų problema yra „Ryto“ puolime atkovojami kamuoliai. Kur slypi didžiausia to priežastis?
– Pražangose. Pavyzdžiui, per paskutinį epizodą, kai Rolandas patyrė traumą, teisėjai priėjo prie manęs ir pasakė: „Atsiprašome, tai buvo pražanga“. Aš ruošiuosi, Žibėnas ruošiasi rungtynėms, žaidėjai peržiūri įrašus, o tą patį galėtų daryti ir teisėjai. Labai vertinu, kai teisėjai prieina ir pripažįsta, kad susimovė. Tai – stipraus ir atviro žmogaus požymis. Visada bandau prisiminti, kad arenoje esant 10 ar 15 tūkst. žmonių, gal tik 0,1 proc. žmonių serga už teisėjus, tad jų darbas yra labai sudėtingas. Tad prieiti ir pripažinti, kad susimovei, yra stiprus žingsnis. Daugybė pražangų galėjo būti sušvilpta iš anksto, kad išvengtume traumų situacijų.
– Po rungtynių jas peržiūrite daugybę kartų. Ar per peržiūras pamatėte savo klaidų?
– Tuziną klaidų, ne vieną. Bet nenoriu įvardinti, kokios jos.
