Stephonas Marbury susikrimtęs Pekino „Cadillac“ arenoje stebėjo atkaklią amerikiečių kovą dėl septintos vietos su Lenkijos rinktine.
Net ir jo laikais, kai amerikiečiai liko be olimpinio medalio, nacionalinės komandos rezultatas nebuvo toks slogus, kaip legendinio Greggo Popovichiaus ekipos.
Į tribūnas susirinko daugiau žmonių, nei jų matėme dramatiškuose pusfinalio mačuose. Iš arti amerikiečių žaidimą stebėjęs NBA komisaras Adamas Silveris neturėjo daug ko papasakoti FIBA generaliniam sekretoriui Andreas Zagkliui.
Amerikiečiai pasirodymą pasaulio čempionate baigė pergale prieš Lenkiją 87:74, bet paliko aikštę nuleistomis galvomis. Nė vienas iš žaidėjų nestojo žurnalistų zonoje ir tyliai sulindo į rūbinę.
G.Popovichius laikomas NBA genijumi, bet jo FIBA krepšinio patirtis kol kas košmariška.
Amerikietis sėdėjo ant JAV rinktinės suolo kaip asistentas 2002-ųjų pasaulio čempionate ir 2004-ųjų olimpinėse žaidynėse. Abiejuose turnyruose amerikiečiai liko be aukso – planetos pirmenybėse užėmė šeštą, o olimpinėse žaidynėse – trečią vietą.
G.Popovichius oriai priėmė JAV krepšinio pralaimėjimą.
„Žmonės mėgsta kaltinimo žaidimą. Bet čia nėra ko kaltinti. Ar mes turėtume gėdytis, kad nelaimėjome aukso? Tai beviltiškas požiūris. Jis nebrandus, arogantiškas ir parodo, kad tie, kas taip galvoja, negerbia kitų komandų visame pasaulyje. Ir jie negerbia mano vyrukų pastangų, – sakė G.Popovicius. – Mano žaidėjų pastangos buvo fantastinės. Tiesiog nepavyko laimėti čempionato.
Einame į priekį, atsidėkojame žmonėms už pastangas ir viskas. Nėra ko kaltinti ir gėdytis.“
Stratego akimis, pasaulio čempionate buvo geresnių komandų nei JAV.
Atrodė, kad daugybės NBA superžvaigždžių į rinktinę neprikvietę amerikiečiai vis tiek surinko galingą sudėtį, kuri savo kalibru nustelbė 31 varžovą Kinijoje, bet G.Popovichius kitaip vertino saviškių potencialą „ant popieriaus“.
„Tarptautinis krepšinis jau nebėra kažkokia mįslė. Visame pasaulyje yra daug puikių komandų ir trenerių, tad manęs niekas nebestebina. Niekur nebuvo parašyta, kad JAV rinktinė ateis ir pasiims titulą. Tai pasenęs mąstymas, – įsitikinęs G.Popovichius. – Svajonių komandos laikai praėjo. Mano akimis, laimėti su JAV rinktine yra galinga ir reikšminga kaip niekada anksčiau. Dabar varžovų komandos yra labai geros, jas treniruoja puikūs treneriai.
Nežinau, koks malonumas visus nugalėti 30 taškų skirtumu. Nematau tame didžiulio pasimėgavimo ir šlovės. O mes turėjome didelį malonumą kiekvienose rungtynėse.
Kai žaidėme su prancūzais ir pirmavome septyniais taškais, jie sužaidė geresnę atkarpą ir pralaimėjome. Nieko čia nereikia daugiau gliaudyti – tiesiog eit ir kautis. Aš iškart prieš čempionatą sakiau, kad 5–7 komandos pretenduoja laimėti trofėjų.“
G.Popovichius pasikartojo, kad nekaltina nė vieno žaidėjo, kuris atsisakė žaisti pasaulio čempionate. O jų buvo net 32.
„Nieko nekaltinu. Visi turi gyvenimus. Šeimose būna dalykų, žmonės tūri rūpesčių. Nieko nekaltinu. Kas atvažiavo, tas, – tikino G.Popovichius. – Ši kompanija... Nebūčiau laimingesnis su jokia kita. Jie nedirbo prasčiau nei būtų dirbusi bet kuri kita rinktinė. Manęs klausinėjo: ką daryti su JAV rinktine? Tiesiog tęsti ir eiti į priekį. Nereikia kažko keisti, spręsti kažkokių uždavinių, keisti strategijos. Tiesiog tai stiprus turnyras, kuriame reikia pasirodyti maksimaliai gerai.“
Vidutiniškai 13,1 taško ir 16,8 naudingumo balo rinkęs „Utah Jazz“ atstovas Donovanas Mitchellas buvo rezultatyviausias ir efektyviausias JAV rinktinės žaidėjas.
Jis visai nesigailėjo, kad užsivilko JAV nacionalinės ekipos aprangą ir tapo „pralaiminčios rinktinės veidu“.
„Noriu padėkoti JAV rinktinei – nuo žaidėjų, iki trenerių. Akivaizdu, kad nepasiekėme rezultato, kokio norėjome. Bet buvo smagu susirinkti į komandą, kuri aukojo ne tik laiką, bet ir kūnus. Daugiau prašyti negali. Tai buvo puiki patirtis, – nepaisant prastų rezultatų, kalbėjo D.Mitchellas. – Ar buvo verta? Žinoma, daryčiau taip pat.
Pirmiausia, aš mėgstu krepšinį. Jei prieš trejus metus man kas nors būtų pasakę, kad žaisiu Popovichiaus ir Kerro komandoje su šiais vyrukais, jumis nepatikėčiau. Todėl man tai neįtikėtina patirtis. Visi mėgsta žiūrėti į galutinį rezultatą, bet kai atsisėdi ir atsiloši... Aš žaidžiau JAV rinktinėje. Vau!
Pastarosios dvejos rungtynės parodė, kad tai komanda, kuri nenuleidžia rankų. Man tai rodo, iš kokio molio mes drėbti.
Šioje lygoje žaidžiau prieš daug gerų vyrukų. Jie nori laimėti ir priima tai asmeniškai. Kitais metais būsime pasiruošę.“
G.Popovichius dar nenorėjo plėstis, kas atstovaus JAV rinktinei 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse. Bet olimpinėse žaidynėse garsiajam specialistui reikės peršokti užkeiktą FIBA krepšinio barjerą.
