Trijų kėlinių įtampa
Rungtynės prasidėjo kaip ir priklauso finalui: su begaline žaidėjų energija, bandymais užpulti greitose atakose, ne pačiais geriausiais sprendimais atliekant metimus. Abi ekipos daug bėgo į greitas atakas, tačiau užpulti jose nesisekė – E.Ulanovas prametė floaterį, o kitą kartą suklydo bandydamas iškišti perdavimą A.White'ui. E.Bendžiaus tritaškis atšoko nuo lentos, o Ch.Krameris pasirinko mesti sunkų metimą, kuris nepasiekė tikslo. Abiejų ekipų žaidėjams šiek tiek nusiraminus, žaidimas grįžo į kiek ramesnį ritmą.
„Žalgiris“ šiose rungtynėse itin daug kartų pasinaudojo pasyvia Arciomo Parachouskio gynyba du prieš du metu, kai šis pasitinka gynėjus tik baudos aikštelėje. Antrajame kėlinyje kauniečiai tuo pasinaudojo net keturis kartus ir pelnė 8 taškus. Vidutiniais metimais po 4 taškus pelnė Marius Grigonis ir Paulius Jankūnas.
Dar keletą kartų vilniečius „Žalgiris“ nubaudė už riziką kertant užtvaras per apačią. Leo Westermanas ir Nate'as Woltersas pataikė po vieną tritaškį vilniečiams taikant šiuos susitarimus. Tiesa, atrodo, kad vienoje situacijose Ch.Krameris neteisingai ne pagal susitarimą nukirto užtvarą per apačią, kadangi Dainius Adomaitis atrodė įpykęs po šio praleisto tritaškio.
Tuo tarpu vilniečius rungtynėse po pirmųjų 20 minučių išlaikė pasinaudojimas keliomis kauniečių klaidomis gynyboje bei Ch.Krameris.
Kauniečių planas buvo stumti amerikietį ties visomis užtvaromis veržtis į kairę pusę. Toks susitarimas buvo padarytas greičiausiai dėl to, kad Ch.Krameris prasčiau veržiasi į šią pusę. Tačiau ką pamatėme pusfinalyje, tas atsitiko ir finale. „Ryto“ kapitonas pataikė du tritaškius metimus, po to prieš pasyvią du prieš du gynybą įmetė floaterį ir galiausiai kėlinį užbaigė 10-uoju savo tašku įveikdamas P.Jankūną greičiu.
Po dviejų kėlinių „Žalgiris“ minimaliai pirmavo 35:30. Trečiajame „Žalgiris“ privertė „Rytą“ nemažoje dalyje atakų mesti itin prastus metimus savo agresyvios gynybos dėka. Praktiškai visus 13 savo taškų vilniečiai sumetė iš žaidimo 1 prieš 1 paskutinėmis atakos sekundėmis.
Tačiau kauniečiai nepasinaudojo šia galimybe padidinti savo persvaros ir išspręsti taurės likimo. Jie irgi strigo vilniečių aikštelės pusėje. Čia grįžtame prie problemos, kuri tapo šio sezono „Žalgirio“ Achilo kulnu. Daugiausiai problemų jiems vėl sukėlė gynybos sistema, kuomet yra keičiamasi ties užtvaromis su kamuoliu. Vilniečiai ne visada taikydavo šią sistemą, tačiau ji buvo itin veiksminga šiose rungtynėse.
Pražūtingi Stipčevičiaus dūriai
Ketvirčio pirmoje dalyje komandos tris atakas iš eilės apsikeitė identiškais metimais iš vidutinio nuotolio, kuomet P.Jankūnas ir A.Parachouskis atitinkamai savo aikštelės pusėse taikydavo pasyvią gynybos sistemą ir nesuspėdavo prišokti vienas prie kito.
Vėliau Ch.Krameris, A.Milakniui išbėginėjant iš „diamond“ situacijos (kuomet keturi žaidėjai stovi deimanto formoje: metikas po krepšiu, vienas žaidėjas ant baudos ir du aukštaūgiai ant baudos aikštelės ribų), bandė nukirsti užtvarą bei buvo už tai nubaustas tritaškiu. „Žalgirio“ pranašumas išaugo iki 9 taškų (59:50) ir atrodė, kad vilniečių šansai iškovoti taurę subliuško iki minimumo.
Tačiau tada į vakarėlį prisijungė Rokas Stipčevičius.
30 minučių tylėjęs kroatas smeigė tris tritaškius iš eilės bei sugrąžino „Rytą“ į rungtynes. Kaip tai nutiko? Priežastys yra dvi.
Pirmoji yra ta, kad „Žalgiris“ su P.Jankūnu prieš R.Stipčevičių taikė gynybos sistemą, kurioje P.Jankūnas atsitraukia nuo kroato ir leidžia mesti tritaškį ar vidutinį metimą.
Antroji – kroatas itin sumaniai antrojo ir trečiojo tritaškių metu pasinaudojo „gyvatės“ arba „aštuoneto“ manevru, kuomet po užtvaros užlįsdavo už savo komandos draugo ir pakeisdavo kryptį. Tai atkerta jo paties gynėją ir neleidžia jam trukdyti metimo iš galo, kas yra labai svarbu taikant pasyvesnę gynybos sistemą.
Leo Westermanas nebuvo pakankamai arti, kad galėtų sutrukdyti kroato metimams.
Rungtynes nusprendė itin mažos detalės bei truputis sėkmės.
Ch.Krameriui žaidžiant 1 prieš 1 su B.Daviesu, M.Grigonis pagal planą turėjo imituoti dvigubinimą, tačiau šiek tiek per daug nuėjo nuo DJ Seeley ir šis įmetė floaterį, kuris leido „Rytui“ išsiveržti į priekį.
Gynyboje kauniečiai tris atakas iš eilės nesugebėjo užpulti prieš „Ryto“ keitimosi gynybą – baigėsi atakos laikas, L.Westermanas atliko per stiprų perdavimą B.Daviesui bei Ch.Krameris pasiaukojamai priėmė pražangą puolime.
Tuomet L.Westermanas suklydo gynyboje, kuomet praleido R.Stipčevičių nuo užtvaros, leido jam įsiveržti į baudos aikštelę ir kampe surasti Eimantą Bendžių.
Šis tylėjo dar daugiau – visas 39 minutes, tačiau šaltakraujiškai smeigė tolimą metimą ir sukrovė „Rytui“ 4 taškų pranašumą (66:62).
Po greito A.Milaknio tritaškio R.Stipčevičius perlaikė kamuolį, tačiau jam nusišypsojo sėkmė ir kamuolys po netaiklaus metimo atšoko tiesiam į rankas – kroatas pelnė dar du taškus.
Trečiajai L.Westermanno mestai baudai „Siemens“ arenos lankas pasakė „ne“ ir Dainius Adomaitis iškovojo pirmąjį trofėjų, vadovaujant „Ryto“ ekipai.
MVP
Reikia pripažinti, kad A.Parachouskis buvo itin dažnai atakuojamas gynyboje ir „Žalgiris“ naudojosi jo pasyvumu ginantis du prieš du.
Tačiau baltarusis puikiai valė visus bandymus pelnyti taškus iš po krepšio (3 blokai), uždarė Brandoną Daviesą (1/8 metimai), bei pats rinko taškus (14) ir suteikė net 4 šansus savo ekipai pakartoti atakas. Jei ne jo įsigijimas, galima drąsiai teigti, kad šiandien pergalę švęstų kita komanda.
Išvada
Tai buvo finalas, vertas tokių rungtynių vardo.
Pamatėme itin atkaklią kovą, herojiškus pasirodymus bei įtampą iki paskutinių sekundžių. Vilniečiai išlaikė koncentraciją gynyboje visų rungtynių metu, pasinaudojo šio sezono „Žalgirio“ silpnybe, pataikė tuomet, kai reikėjo pataikyti ir sulaukė trupučio sėkmės pačioje rungtynių pabaigoje.
Visa tai jiems leidžia džiaugtis Karaliaus Mindaugo taurės titulu.
