„Dabar ruošiuos vestuvėms“, – besišypsodamas į būsimą žmoną pasisuko G.Petrauskas.
Šie metai 34-erių metų treneriui bene sėkmingiausi karjeroje. Su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ pavyko užkopti iki penktosios vietos LKL turnyrinėje lentelėje, o su devyniolikmečių rinktine iš pasaulio čempionato parvežta garbinga ketvirta vieta.
Pirmenybėse startas nieko gero nežadėjo – grupės etape įveikta tik autsaidere laikyta Senegalo rinktinė ir nusileista Naujajai Zelandijai bei JAV.
Jaunimui pavyko sustyguoti savo žaidimą ir aštuntfinalyje eliminuoti pajėgią Australijos rinktinę, o ketvirtfinalyje devyniolikmečiai pateikė staigmeną nukaudami Serbijos nacionalinę komandą.
„Žaidėjai patys suprato, kad negalime žaisti po vieną, nesilaikyti plano“, – komandos perversmą apibūdino „Pieno žvaigždžių“ strategas.
Treneris dėkojo žaidėjams už pademonstruotą atsidavimą, norą bėgti į aikštę nepaisant traumų bei lyderių komandoje neįvardijo. 24sek pateikia G.Petrausko mintis sugrįžus iš Graikijoje vykusių pirmenybių.
– Treneri, startavote čempionate prastai, bet atkrintamosiose pagerinote žaidimą. Kaip įvyko tas virsmas?
– Manau, kad po rungtynių su Naująja Zelandija žaidėjai patys suprato, kad negalime žaisti po vieną, nesilaikyti plano. Rungtynės su australais ir serbais mums buvo geriausios rungtynės čempionate. Gaila, kad rungtynių dėl trečios vietos pirmoje pusėje neradome savo žaidimo.
Antroje pusėje jau, atrodo, buvome pajautę žaidimą ir vienas taškas teskyrė komandas, bet niekaip negalėjome nulaužti prancūzų. Aišku, kad prastas pataikymas mums irgi nepadėjo.
– Dovydas Giedraitis čempionato metu patyrė traumą. Kiek tai turėjo reikšmės komandos žaidimui?
– Aišku, kad turėjo reikšmės, nes jis stabiliausiai žaidė visas grupės rungtynes. Dovydas pats veržėsi į aikštę, noriu pasakyti, kad treneriai neliepė jam eiti į aikštę, nenorime rizikuoti žaidėjų sveikata. Jis pats padarė viską, kad galėtų žaisti.
Jis dirbo su treneriu Mantu Valčiukaičiu, su daktaru Eduardu Liutkumi, kiekvieną dieną ėjo į baseiną, stiprino koją, kad galėtų žaisti. Tai yra didžiulis pasiaukojimas dėl komandos ir mes labai džiaugiamės už jį.
– JAV rinktinė pasirodė tiesiog įspūdingai. Kaip paaiškintumėte jų fenomeną?
– Jie labai fiziškai galinga komanda. Matėme, kad jie meta tritaškius 10–12 procentų, tai rizikavome ir spaudėmės baudos aikštelėje. Kartais tiesiog nespėdavome grįžti, daug greitų atakų, daug atkovotų kamuolių. Jie naudoja ne kažkokią taktiką ar taiklius metimus, o fizinę jėgą, greitį ir išnaudoja savo privalumus.
– Erikas Venskus ir Rokas Jokubaitis lyderiavo daugumoje rinktinės statistinių rodiklių. Kokia ateitis jaunuolių laukia „Žalgiryje“?
– Čia jau ne man spręsti. Aš džiaugiuosi dėl visų ir man buvo šiek tiek skaudu, kai po mūsų rungtynių buvo rašoma, jog „žalgiriečiai“ vedė komandą į pergalę. To būti neturėtų.
Linkėčiau, kad būtų rašoma apie komandą ir neišskiriama kokiems klubams žaidėjai atstovauja. Mes to per vasarą neakcentuojame ir labai džiaugiuosi, kad atmosfera buvo puiki. Kiek buvo klaipėdiečių, kauniečių ar net iš Kupiškio vaikinų ir buvo gera atmosfera, tas ir svarbiausia.
– Kokie jūsų tolimesni vasaros planai?
– Dabar ruošiuosi vestuvėms, o paskui grįžtu prie darbų Pasvalyje, žaidėjų pasirinkimo. Antroje rugpjūčio pusėje pradėsime sportuoti su visa komanda.
