Marcusas Fosteris sužvėrėjo per ketvirtą kėlinį, o 31 tašką pelniusio amerikiečio vedamas „Rytas“ įsitvirtino antrojoje vietoje „Betsafe-LKL“ čempionate.
Dar svarbiau „Ryto“ komandai, – ji laimėjo Vilniaus derbį, kuris toks svarbus jų sirgaliams.
Sekmadienį trečią kartą šį sezoną „Avia Solutions Group“ aplinka tapo svetima „Wolves“ ir jų savininkams, valdantiems ir areną.
„Ryto“ sirgaliai vėl nudažė raudonai tribūnas, kur susirinko 4,5 tūkst. žmonių, iš kurių turbūt arti 99 proc. atrodė palaikantys senąją sostinės ekipą.
Aistruolių plakatas su nutapytu vilku ir šuneliu bei triukšmingos skanduotės „Sostinėje vilkas tik vienas“ (skirta saviems) ir „Sabakos“ (skirta varžovams) turėjo nuolat priminti, kieno čia teritorija, o rungtynių pradžioje taip ir buvo.
Net ir žaisdamas be traumuoto Margirio Normanto „Rytas“ iškart šovė į priekį, 27:19 laimėjęs pirmą kėlinį kokybiškesniu krepšiniu – 6 rezultatyvūs perdavimai, 0 klaidų, kai „Wolves“ analogiškų rodiklių santykis buvo 4-5. M.Fosteris per pirmąsias 10 minučių pelnė 7 taškus ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus, iš kurių dauguma keliavo Martynui Echodui.
Tačiau antrajame kėlinyje jau „Wolves“ Jeffery Tayloras, Tre'shawnas Thurmanas ir Rasheedas Sulaimonas nusprendė parodyti savo meistriškumą. „Wolves“ legionieriai pelnė 36 iš 44 komandos taškų iki pertraukos ir buvo išlyginę rezultatą.
Penki „Wolves“ tritaškiai (po du pataikė Christianas Mekowulu ir Eigirdas Žukauskas) per trečią kėlinį leido jiems laikytis prie „Ryto“, tad viską lėmė ketvirtasis kėlinys.
Per jį M.Fosteris trumpam buvo dingęs į rūbinę, bet kai sugrįžo, iškart pelnė 11 taškų iš 13 „Ryto“ taškų, savo komandą iš -4 patempęs į +7 kėlinio viduryje. Iš viso per kėlinį amerikietis pelnė 17 taškų, o per mačą – 31.
Kaip po rungtynių sakė „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas, pakeistas prieš savo solo šou amerikietis pasikeitė krepšinio batelius – taip jis kartais padaro rungtynių įkarštyje, greitai grįždamas į aikštę.
„Geros rungtynės mums ir mūsų sirgaliams. Gerai, kad komanda parodė reakciją po pastarųjų rungtynių (pralaimėtų „Neptūnui“), – sakė G.Žibėnas. – O kalbant apie šias rungtynes, išlaikėme gynyboje varžovus. Gal daug kas mato, kad ketvirtajame kėlinyje įmetėme 30 taškų ar pataikėme sudėtingesnius metimus, bet mes – treneriai – labai vertiname ir kitką – mes surakinome juos gynyboje, jie nepataikė nė vieno „spot-up“ tritaškio, kuo jie labai pavojingi. Išsprendėme „ice“ situacijas ir apsaugojome savo baudos aikštelę nuo tų pigių taškų iš po krepšio. Aišku, neįmetančiai komandai nusivylimas persiduoda ir į gynybą, dėl to ir mums atsirišo krepšys.
– Visą sezoną šiek tiek vargdavote rungtynių pabaigose, ką šįkart darėte kitaip? – buvo paklaustas G.Žibėnas per spaudos konferenciją.
– Aš tai pamenu daug gerų pabaigų, laimėtų ir Čempionų lygoje prieš Patrų ir Dižono klubus, tokių mačų buvo ir vietinėse varžybose. Taip, pastaruoju metu pralaimėjome beveik laimėtas rungtynes prieš „Žalgirį“ ir „Neptūną“, bet nepamirškime, kad žaidėme be dviejų pagrindinių gynėjų, kurie svarbūs persivarant kamuolį. Retorinis klausimas – kaip atrodytų bet kuri kita komanda, jei neturėtų dviejų pagrindinių gynėjų. Šiandien, ačiū Dievui, jau turėjome R.J.Cole'ą, o Margo (Margiris Normantas) yra labai arti sugrįžimo.
Tad iškart lemiamu momentu atrodome geriau, nes ir Arnas Velička buvo šviežesnis paskutinėmis minutėmis, kai R.J. leido jam pailsėti. Visada lengviau prarasti kamuolį vidury aukštės, kai žaidi 35 minutes arba žaidi be gynėjų. Tai tokios mintys apie rungtynių pabaigas.
– Marcusas Fosteris įmetė 17 taškų, kai prieš tai buvo palikęs aikštę. Kiek svarbu pajausti, kada kurį žaidėją išimti iš aikštės ir sugrąžinti?
– Tai ir mano štabo nuopelnai, jie duoda labai gerus patarimus. Šiandien labai geras buvo kolegos George'o (Deddo) patarimas pastumti Luką Ulecką į ketvirtą poziciją. Mums tai padėjo išplėsti aikštę, gavome erdvės prasiveržimams ir Martynas (Echodas) galėjo lengviau pabaigti atakas iš po krepšio.
O Marcusas laukia tokių rungtynių. Norime, kad jis kuo greičiau sugrįžtų į sportinę formą, nes po dviejų savaičių jam dar reikia įeiti į formą bei pasitikti joje lemiamą sezono dalį.
Svarbiausias šio sezono tikslas pasitikti atkrintamąsias varžybas sveika sudėtimi.
– Kada turėtų grįžti į aikštę Margiris Normantas?
– Nežinau. Papildomi tyrimai buvo atlikti, jie parodė teigiamus dalykus.
– Pirmojoje sezono dalyje R.J.Cole'as buvo pagrindinis įžaidėjas, dabar jis keitė Arną Veličką. Ar įžaidėjai gali pasikeisti vaidmenimis sezono pabaigoje?
– Dabar labai daug treniruočių, jose viską sekame ir žiūrime. Dar liko 9 rungtynės reguliariajame sezone, tad jos išryškins viską. Projektavome komandą, kad R.J. bus pagrindinis, bet dabar jis žaidė po traumos, tad po kelių dienų žiūrėsime, kaip grįš jo energija ir sprogstamoji jėga. Žiūrėsime, kuris ves mus per atkrintamąsias kovas.
Viso to labai nesureikšminame, vienas labiau padeda puolime, kitas – gynyboje. Žiūrėsime, ko mums labiau reikės lemiamose varžybose.
– Ar nustebino, kad tik pirmas arenos aukštas per Vilniaus derbį buvo užimtas?
– Kokybė svarbiau už kiekybę. Šiandien žmonės buvo užsivedę, o pirmajame aukšte nesimatė tuščių mėlynų kėdžių, matėsi tik raudoni šalikai.
Aišku, sirgaliai gal žiūri ir pagal pastarąsias rungtynes, bet šiandien jie padėjo mums, kai trūko pasitikėjimo.
– Prieš mačą sirgaliai iškėlė plakatą „Sostinėje vilkas tik vienas“. Sutinkate su tuo?
– Tai yra sirgalių reikalai ir žaidimai. Beje, vakar treniruotės pabaigoje sirgaliai pasirodė ir pasakė šiokią tokią motyvacinę kalbą. Kartais žaidėjams tie patys trenerių balsai pabosta, tad sirgaliai turėjo savo žodį, o tai svarbu, ypač legionieriams, kad jie žinotų, kas yra svarbu sirgaliams. Tikiuosi, kad tai taps gražia tradicija.
– Kuo šiandien komanda labiausiai paaugo?
– Puolimo prasme buvome labiau kantrūs, o gynyboje – purvinesni. Man visada labiau patinka komandos ir žaidėjai, kurie švenčia gynybinį momentą, o ne taškus puolime. Bet svarbu, kaip būsime susitelkę po tokių gerų rungtynių toliau.
– Kodėl „Rytui“ dar trūksta stabilumo sezono metu?
– Gal dėl to, kad esame jauni? Gal dėl to, kad augame? Nežinau, tai geras klausimas, bet reiktų giliau filosofuoti.
