Pirmosiose pusfinalio serijos rungtynėse jau per pirmąsias minutes sudavęs varžovams niuksą 18:0, Jonavoje „Rytas“ įsibėgėjo sunkiai.
„CBet“ pirmajame kėlinyje turėjo 8, antrajame – 6 taškų pranašumą, o tik po sėkmingesnės antrojo ketvirčio pabaigos vilniečiai sugebėjo išeiti į ilgąją pertrauką su minimaliu pranašumu 43:41.
Trečiojo ketvirčio pradžioje rankų mostais Marcusas Fosteris ragino gausiai į Jonavą antradienio vakarą atvykusius „Ryto“ sirgalius, o triukšmą kėlę vilniečiai užsivedė ir patys, ir užvedė savo komandos žaidėjus.
Per trečią ketvirtį „Rytas“ oponentams leido pataikyti vos 2 metimus iš 14, privertė suklysti 4 kartus ir likus 10 minučių jau mėgavosi dviženkle persvara (61:51).
Gynybinį potencialą pademonstravę vilniečiai atsidūrė per žingsnį nuo LKL finalo – triumfavę 82:67 serijoje iki trijų pergalių jie pirmauja jau 2-0.
„Labai skysta pradžia, žaidėme po vieną, ypač gynyboje, – rungtynių apibendrinimą pradėjo Giedrius Žibėnas. – Apie puolimą nesinori šnekėti, nes užpuolame. Gynyboje buvome labai skysti, davėme daug pasitikėjimo Jonavai. Antroje rungtynių pusėje perlaužėme jas dėl gynybos, jau antrose rungtynėse iš eilės.
Tikrai komandinė pergalė. Žaidėjai įdėjo daug energijos, išeikvojo daug jėgų. Kiekvienas aikštelėje pabuvęs atidavė visą save. Kažkas gal nepavyko, bet tokioje sezono stadijoje užtenka laimėti ir 1 tašku, o šiandien laimėjome dar įtikinamiau. Rungtynių eigoje atėjo momentas, kai Jonava nulūžo per ištvermę. Stengėmės laikyti aukštą tempą, parodėme kantrybę gynyboje ir nulaužėme rungtynes.
Tikrai smagu, nes tą padarėme kartu, gynėsi ne kažkas vienas, o visa komanda spaudė kamuolį. Padarėme labai gerus pakeitimus prieš jų centravimą. Tikrai svarbi pergalė, labai džiaugiamės ir didžiuojamės.“
– Ką galite pasakyti apie komandos puolimą?
– Įmetėme daugiau taškų negu varžovai. Tokioje sezono stadijoje tas yra svarbiausia. Kažkur norisi daugiau kokybės, bet čia yra pusfinalis. Matome, su kokia energija ir kontaktu žaidžia varžovai. Tikėtis užmėtyti juos kepurėmis negalime.
– „CBet“ puolime nusiėmė 17 kamuolių, jūs – tik 9. Ar esate tuo nepatenkintas, ar to nesureikšminate?
– Sureikšminu, norisi visą laiką tai kontroliuoti. Jiems tai buvo „mirk arba gyvenk“ rungtynės, jie dėjo ant stalo viską, ką turėjo, lipo per galvas. Mes gal kažkur per naiviai tikėjomės, kad eisime ir nueisime tik puolimu, bet žaidėjams, tikiuosi, tai buvo lūžio rungtynės, kai jie suprato, kad gali kažką pasiekti per juodą darbą kartu.
– Varžovai pataikė 3 tritaškius iš 28. Ar rizikavote ties kai kuriais žaidėjais?
– Jonavoje tokių nėra. Gal yra vienas žaidėjas, bet tiek to, nesakysiu. Tikrai sąžiningai stengėmės gintis. Jonavos žaidėjai gerai judina kamuolį, suranda laisvų metimų. Norėtųsi, kad mes geriau juos kontroliuotume, bet pataikymo procentas yra toks, koks yra.
– Trečiajame kėlinyje sužaidėte kertinę atkarpą gynyboje, kai nulaužėte rungtynes. Kaip pavyko tas penkias minutes sustabdyti varžovus ir palikti su 0 taškų?
– Žinome rungtynių kainą. Per ilgąją pertrauką didelių pakeitimų nedarėme, tiesiog supratome, su kokia koncentracija reikia išeiti, kokiu intensyvumu spausti kamuolį, prieš kuriuos žaidėjus tą daryti. Žinome, kas yra jų geriausi kūrėjai, ir žinome, kaip jie elgiasi su kamuoliu, kai gauna spaudimo. Tą žaidėjai kantriai, kartais gal net per „negaliu“, šiandien įvykdė. Dėl to ir padarėme tą spurtą. Tai padarėme per gynybą.
Žinome rungtynių kainą.
– Jaime Echenique žaidžia trumpas atkarpas. Ko jam trūksta, kad galėtų žaisti ilgesnes atkarpas?
– Nieko netrūksta. Jis yra vienas iš aukštaūgių. Turime tris skirtingus aukštaūgius ir priklauso nuo to, ką diktuoja rungtynių momentas. Jaime mes naudojame vienaip, Evaldą kitaip, Gytį Masiulį dar kitaip. Jam nieko netrūksta – jis yra alkanas, energiją didelę duoda tiek treniruotėse, tiek rungtynėse. Aišku, galbūt jis nori daugiau kamuolio baudos aikštelėje, bet taip pat jis turi suprasti, kad mes nežaidėme taip visą sezoną. Būtų keistoka vienuolikai žaidėjų priprasti prie vieno, jam reikia ir prie mūsų prisitaikyti. Manau, kad tą jis daro vis geriau ir geriau.
– Iki finalo liko vienas žingsnis. Ar neprisibijote, kad šios dvi pergalės gali užliūliuoti žaidėjus?
– Manau, kad ženklas buvo rungtynių pradžioje, jog labai pavojinga yra užsiliūliuoti prieš Jonavą. Turime žinote, kokio lygio kontaktą jie pasiūlys, nes jiems bus vadinamosios „elimination game“ (rungtynės, po kurių gali iškristi – aut. past.).
Bus daug rizikos, gal ir provokacijų, daug kietų pražangų, turime to tikėtis. Turime gerai pailsėti, padaryti kažkokius mažus pakeitimus ir būti pasiruošę Jonavos šturmui.
– Justinas Gorhamas prisijungė prie komandos sezono metu ir interviu 15min lygino save su PJ Tuckeriu. Šiandien jis sužaidė labai tai atspindinčias rungtynes – 5 taškai, abu pataikyti metimai, 10 atkovotų kamuolių, solidi gynyba ir antras pagal minutes aikštelėje. Kiek džiaugiatės jo žaidimu ir kiek labai tokio žaidėjo trūko sezono pradžioje?
– Tai žaidėjas be ego. Žaidėjas pilnai pasišventęs komandai. Jis visą laiką viską darys dėl komandos. Jis tikrai niekada blogai nereaguos ar į keitimą, ar kamuolio negavimą. Tai jį daro elitiniu žaidėju. Nėra ką slėpti, toks jo žaidimas mums labai didelį klausimą kelia, ar jį reikėtų pasilikti kitam sezonui. Bet čia tik pradinės idėjos.
– Benedekas Varadi sugrįžo po ilgos pertraukos (vengras nebuvo žaidęs nuo balandžio 1-osios). Kokią jo formą išvydote?
– Džiaugiuosi, kad grįžo, atsidarė. Tikėsimės su kiekvienomis rungtynėmis jo didesnio indėlio. Labai reikėjo tokių rungtynių. Tokių patyrusių žaidėjų mums tikrai prireiks. Jis sukaupęs didelę patirtį lemiamose rungtynėse, žino, kaip joms pasiruošti. Žino rungtynių kainą ir kad net turėdamas dviženklį skirtumą negali nei minutei nuvertinti varžovo.
– „Rytą“ įspūdingai palaikė didžiulis būrys sirgalių. Ar tokio palaikymo Vilniaus komanda sulaukia visada?
– Taip būna visada, tik jų skaičius skiriasi. Dar nebuvo tokių išvykų, kai važiavome be organizuotų sirgalių, jų visada būna bent vienas autobusas. Tuo didžiuojamės labiausiai. Tai yra ištikimi, lojalūs sirgaliai. Ta jų atmosfera, kuri sukuriama kiekvienose rungtynėse nepaisant varžovo, tu negali žaisti prieš tokią komandą 80 ar 90 procentų pajėgumo. Sirgalių energija nori ar nenori iki mūsų nueina. Kepurės neturiu, bet lenkiu galvą ir tikiuosi dar ir dar daugiau jų kitose išvykose.