Vilniaus „Rytas“ padovanojo šventinį vakarą 2 tūkst. sirgalių ir savo klubo legendai Arvydui Macijauskui.
1999-2003 metais komandoje spindėjusio gynėjo pagerbimas buvo jautrus, o galiausiai ir Macas, ir „Ryto“ aistruoliai išvydo komandos pergalę.
Po Giedrių Žibėną suerzinusios pradžios „Rytas“ įsibėgėjo ir įveikė „Neptūną“ 93:75, laimėjęs kovą dėl kamuolių 46:30.
Po rungtynių spaudos konferencijoje „Ryto“ treneris pažėrė ir priekaištų savo komandai, ir gražių žodžių A.Macijauskui, o taip pat paaiškino, kodėl sostinės klubui pasirašius trejų metų sutartį su Ąžuolu Tubeliu, 21 metų 208 cm ūgio krepšininkas iškart buvo paskolintas „Neptūnui“ (šeštadienio mače Ą.Tubelis dar nežaidė).
Apie rungtynes: „Kaip pradėjome rungtynes, – tai nepagarba sirgaliams. Turėjome daugiau parodyti gynyboje, juk ruošėmės mačui visą savaitę. Puolime nemetame laisvi, o paskui stebimės, kodėl metame tritaškius 18 proc. (5 iš 27) – mes kažkur abejojame savimi ar ASG, ar „Jeep“ arenoje, pernelyg daug galvojame, o tada geriausi mūsų metikai svarsto, ar mesti laisvam, ar ne.
Tačiau smagu, kad pagaliau turime pilną rotaciją, tokią pilną, kad net kažkam (Margiriui Normantui) galima duoti poilsio dieną. Dabar jau žaidėjams daugiau atsakomybės, baigėsi tos „fake“ minutės, reikės kiekvieną žaidimo minutę išsikovoti. Tiems, kas nesilaiko žaidimo plano, tiems minutės mažės, galbūt ir drastiškai. Šįvakar prastai pradėjome. Šįkart užteko vienos atkarpos, kitąsyk gali nepakakti.“
Apie grįžusius po traumų žaidėjus: „Žinoma, Martyno Echodo ir Gyčio Radzevičiaus neturėjimas sezono pradžioje dėl traumų išmušė iš vėžių. Norėčiau pažiūrėti į kitą komandą, kuri pradeda tris mėnesius sezone be dviejų starto penketo žaidėjų. Nežinau, kokioje lentelės pozicijoje būtų. Aišku, mes džiaugiamės, kad jie grįžo, žinome, kad įdėjo daug darbo, net norėjo forsuoti sugrįžimą, bet džiugu, kad sugrįžo sveiki.“
Apie gynybą keičiantis ginamaisiais: „Vis kalba Čeponis, kad ginamės 40 minučių „switch all“ gynyba visas rungtynes, nors realiai taip ginamės tik apie 10 minučių.“
Apie A.Macijausko pagerbimą: „Smagu, kad nesugadinome pagerbimo. Macas yra ikona, yra idealas. Ne dėl savo įgūdžių, bet dėl kitų dalykų. Jo kabantys marškinėliai mums turėtų būti kaip akstinas, kaip pavyzdys, nes šis žaidėjas pirmiausia buvo laimėtojas. Tai buvo žaidėjas, kuris laukdavo pačių didžiausių rungtynių ir per didžiausias rungtynes jis pasirodydavo geriausiai. Tai – pavyzdys mums visiems. Smagu, kad klubas surengė jam tokią šventę, ir smagu, kad jis dalyvavo su visa šeima. Jis to visiškai nusipelnė.“
Įsimintiniausias momentas apie A.Macijauską: „2003-ieji ir Lietuvos rinktinė.“
Apie Ą.Tubelį (ar nenorėjo pasilikti „Ryte“): „Buvo visokių minčių, ypač, kai turėjome traumuotų žaidėjų, buvome nežinioje. Tačiau kai visi pasveiko, kitokių minčių nei skolinti jį, jau nebebuvo.
Suprasti akimirksniu
- Vilniaus krepšinio mokyklą baigęs Ą.Tubelis 2018-2020 m. priklausė Vilniaus „Ryto“ sistemai.
- 2020-2023 m. sezoną 208 cm ūgio vilnietis žaidė Arizonos universitete.Per savo trečiąjį, geriausią savo sezoną NCCA jis pelnė po 19,8 taško ir atkovojo po 9,1 kamuolio.
- Šią vasarą Ą.Tubelis pretendavo į Lietuvos rinktinę, bet prieš pat pasaulio čempionatą liko už dvyliktuko brūkšnio.
- Praėjusią vasarą Ą.Tubeliui dvišalį kontraktą pasiūlė „Philadelphia 76ers“, bet spalio 25 dieną NBA klubas nusprendė atsisakyti lietuvio paslaugų.
Mums ir patiems įdomu pasižiūrėti, kaip jis dabar atrodo. Potencialas didelis, tai yra lietuvis, vilnietis, mūsų sistemos auklėtinis. Taip, mes jį norime turėti ir sieti su juo ateitį, juo labiau, kad nežinome, ką kitą vasarą atneš dėl lietuvių krepšinio rinka. Labai gerai, kad užverbavome iš viso trejiems metams, ir džiugu, kad dabar jis žais komandoje, kurioje tikrai gaus žaidimo minučių, nes jo pozicijoje nėra daug žaidėjų. Tikrai stebėsime daugumą jo rungtynių, jei ne visas, ir pamatysime, kaip jis įsilies į LKL varžybas.“
Apie įspūdį dėl Ą.Tubelio Lietuvos rinktinėje: „Rinktinėje buvo dvejopas vaizdas, nes jis atvažiavo po traumos, turėjo įsilieti į jau įsivažiavusią komandą, ne visada jam rasdavome laiko per treniruotes išbandyti žaidžiant penki prieš penkis. Be to, per pratybas prieš jį žaisdavo ne bet kas, o Jonas (Valančiūnas). Tad jis negalėjo pilnai atsiskleisti, bet matėsi, kad tai – kovotojas, gali žaisti taip vadinamame antrajame aukšte, gali pakelti visos komandos fiziškumą. Jei būtų atvažiavęs anksčiau ir ne traumuotas, gal viskas būtų galėję pakrypti kita linkme. Bet per savaitę ar 10 dienų buvo sunku jį pajausti.“
