Pirmasis sezone Lietuvos grandų mūšis į Nemuno salą pritraukė net 400 juodai baltai raudonų sirgalių iš sostinės. Tai pirmasis kartas nuo 2019-ųjų metų birželio, kai Vilniaus „Ryto“ aistruoliai Kaune palaikė mylimą komandą.
Tąkart LKL finalo seriją Šarūno Jasikevičiaus diriguojamas „Žalgiris“ uždarė 92:54, bet per dvejus metus Lietuvos čempionai labai pasikeitė. Už šoninės linijos Kaune sėdi naujas trenerių štabas, o komandos marškinėlius vilki vos du žaidėjai – Artūras Milaknis ir Edgaras Ulanovas.
Pastarasis sezono starte atrodo kaip nesavas. Buksuoja ne tik Eurolygoje, bet ir dvikovoje su „Rytu“, prieš kurį įprastai žaisdavo puikiai. Per pirmojo kėlinio penkias minutes suklydęs triskart, Ulė per likusius tris kėlinius ant parketo taip ir nepasirodė.
Rezultatas irgi buvo kitoks – rungtynėse dominavęs nuo pirmųjų minučių „Rytas“ pergalę iškovojo 84:75.
„Pavykusios rungtynės mums. Pergalę, kaip ir visada, skirsiu sirgaliams, kurių buvo daug ir kurie mums padėjo, – po mačo kalbėjo Giedrius Žibėnas. – Skirsiu pergalę ir Vilniaus miestui, kuriam tai buvo svarbu. Gal mes neturime tiek daug sirgalių, bet po šių rungtynių automobiliuose, tikiuosi, atsiras po vieną kitą papildomą „Ryto“ kvapuką.“
Mindaugas Girdžiūnas – vienas esminių „Ryto“ žaidimo faktorių. Antrajame kėlinyje – 9 klaipėdiečio taškai, rezultatyvus perdavimas ir blokas Zoranui Dragičiui. Kaip žuvis vandenyje prieš „Žalgirio“ gynybą besijautęs 32-ejų krepšininkas iš viso surinko 21 tašką ir 27 naudingumo balus.
„Tai mūsų žaidybinis planas, kai derinys yra nulūžęs, kad atakuotume su Mindaugu. Turime tokių žaidėjų ir privalome atakuoti, o ne įvesti kamuolį Ivanui ir žiūrėti, kas bus“, – sakė G.Žibėnas.
20 taškų persvarą į ilgąją pertrauką nusinešęs „Rytas“ ėmė žvalgytis į rekordų lentyną – didžiausia visų laikų vilniečių pergalė Kaune buvo fiksuota 2002-ųjų gruodį, kai Arvydas Macijauskas su kompanija į Vilnių išsivežė laimėjimą 107:75.
Aikštelėje taip puikiai tvarkėsi Ivanas Buva, pelnęs 21 tašką, jog Giedriui Žibėnui nebuvo kada sukti galvos dėl Maurice'o Ndouro, per 6 minutes surinkusio 5 pražangas.
Rekordas liko iliuzijose, o benefisą surengusio Luko Lekavičiaus tempiamas „Žalgiris“ dvikovoje pabaigoje priartėjęs net per 5 taškus, tačiau perlaužti mačo nebesugebėjo.
„Manau, kad mes dominavome viso mačo metu, o pabaigoje „Žalgiris“ ėjo vabank, – sakė G.Žibėnas. – Kažkiek per anksti patikėjome pergale. Kelios nedovanotinos klaidos pastatė mus į kažkiek įtemptą dvikovos pabaigą. Pagarba žaidėjams, įvykdėme visas užduotis, tik galbūt nesulaikėme Lekavičiaus. Turiu pasakyti, jog mums sušvilpė daug pigių pražangų. Atvyko žmogus iš kito kontinento (Maurice'as Ndouras), bet gali žaisti tokiose rungtynėse tik 7 minutes. Tokia yra tik mano nuomonė.“
– Koks buvo „Ryto“ planas ir puolime, ir gynyboje žaisti prieš „Žalgirį“?
– Puolime norėjome pajungti visus žaidėjus, o ne žaisti statinį krepšinį per Ivaną. Tai mus pačius kartais veda iš proto. Norėjome prajudinti smagiau kamuolį, nes geriausias krepšinis sukuriamas iš „close-out“ situacijų. Žinome, kad „Žalgiris“ sąžiningai eina ten, tai bandėme bausti per čia. Aišku, išsikeitimuose prieš J.Nebo žaisti nenorėjome, nes jis turi didelį kūną. Tokių klaidų ir nedarėme.
Gynyboje, kaip ir visada, žiūrėti stipriąsias rankas, stabdyti kiek įmanoma anksčiau Joshą Nebo ir prižiūrėti metikus, naikinti užtvaras ir būti kontakte su „Žalgirio“ snaiperiais. Tai buvo pagrindinės mūsų idėjos šiose rungtynėse.
– Kiek esate patenkintas rezervinių žaidėjų įsijungimu į dvikovą?
– Labai gerai į rungtynes įėjo atsarginiai žaidėjai. Nebuvo to skirtumo, kai įprastai būdavo tarp dviejų penketų. Visi buvome pasiruošę kovai, pastovėjome vienas už kitą ir turime gerą rezultatą.
– Ką jums sako faktas, jog šią pergalę pasiekėte be traumą patyrusio Vaido Kariniausko?
– Šitų dalykų nesureikšminame. Tai krepšinio dalis. Vieną kartą vieni neturės vieno kokio žaidėjo, kitą kartą kiti. Tai krepšinio dalis, o mes, treneriai, turėjome paruošti komandą. Norėjome reabilituotis po labai prastų rungtynių Stambule, manau, kad mums tai pavyko.
– Prieš mačą akcentavote „Žalgirio“ alkį ir nenuspėjamumą, ar jautėte tai dvikovos metu?
– Nežinau, kaip atsakyti į šį klausimą. Tai nėra mūsų kiemas. Be abejo, kad „Žalgirio“ žaidėjai buvo alkani. Pažiūrėkite, kaip jie atrodė per paskutines 5 minutes. Jiems buvo beveik pavykę grįžti į rungtynes, galbūt pavyko rasti penketą. Nenoriu į tai lįsti per giliai, nes turime savų reikalų ir bėdų, patikėkite.
