„Rytas“ užsitikrino namų sienų pranašumą pusfinalyje, jei čempionų titulą ginanti komanda ten pateks, žinoma.
O realiausias varžovas ten būtų „Wolves“ – principiniai varžovai, kurių biuras yra greta Vilniuje, o salės susiglaudusios viena prie kitos.
Pirmadienį „Jeep“ arenoje galiausiai stipresnės komandos statusą išlaikė „Rytas“, išlipęs iš pirmo kėlinio pradžioje patirtos 13-os taškų balos ir kovingumu pasiekęs revanšą prieš „Wolves“.
„Rytas“ laimėjo 102:98, o tai reiškė ir gerą nuotaiką Giedriui Žibėnui, kuris šįsyk trenerių dvikovoje pranoko bendražygį Lietuvos rinktinės trenerių štabe Kęstutį Kemzūrą.
„Komandinė pergalė, perlaužėme rungtynes antrojoje pusėje fiziškumu, – sakė G.Žibėnas. – Skiriame šią pergalę sirgaliams – kiekvienam atėjusiam. Svarbios rungtynės, pagaliau vėl susirinko visa arena, jautėsi atkrintamųjų varžybų režimas. Norisi ir toliau taip eiti ir ruoštis atkrintamosioms varžyboms. Gera pergalė.
Tik užsitikrinus namų sienų pranašumą tiek pirmajame, tiek antrajame etape, norisi, kad namų rungtynių nepradėtume taip, kaip šįkart – labai minkštai. Praleidome daug pigių taškų, tai leido jiems gerai pasijausti. Buvo naivių pagalbų, palikus pagrindinius metikus. Dėl to sunkiai atrodėme gynyboje, bet po didžiosios pertraukos keli taktiniai pakeitimai ir fiziškumas padėjo nulemti rungtynes.“
– Kaip galima būtų paaiškinti, kad pradžioje A.Caveris darė viską, ką norėjo?
– Manau, daug kas priklausė nuo mūsų gynybos. Iš pradžių atidavėme jiems per daug. Mes jau buvome nudegę viename mače su „vilkais“, kai taip prastai pradėję, jau nebegrįžome į rungtynes. Šiandien pradėjome ta pačia istorija, nors norisi namų pranašumą tvirčiau valdyti.
– Kaip galima paaiškinti, kad antrojoje sezono dalyje žaidžiant su stipresnėmis komandomis vis dar sudėtinga gintis rungtynių pradžioje? Šįkart per du kėlinius praleisti 55 taškai.
– Kažkur gal vienų kitų varžovų nuvertinimas, kažkur dėmesio stoka. Vyko žaidėjų kaita, dar nesame visko išsiaiškinę – trys žaidėjai nauji. Bet kai atvyko paskutinis naujokas Jaime (Echenique), pasakėme, kad mūsų tikslas susižaisti su naujais krepšininkais iki atkrintamųjų kovų. Toliau tai darome, kaskart aiškinamės tas situacijas ir kaip iš jų išeiti bei tobulėti.
– Ar per pertrauką buvo karštas pokalbis, kad į trečią kėlinį žaidėjai žengė kitaip nusiteikę?
– Tie „karšti pokalbiai“ yra senamadiškas reikalas. Žaidėjai ir taip žino rungtynių svarbą, žinojo, kad sirgaliai tikėjosi geros kovos. Patys prieš save jautėmės nepatogiai. Tad per didžiąją pertrauką vyko aiškinimasis, ką galime pakeisti, kur galime prisitaikyti ir nebūti užsispyrusiems ties savo planu A. Žaidėjai teisingai sureagavo, susitelkė ir mes atlikome gerus sustabdymus bei perlaužėme rungtynes. Padėjo ir keli savalaikiai keitimai – tai ir trenerių štabo nuopelnas, tad pergalė komandinė.
– Po pertraukos pristabdėte A.Caverį. Ką pakeitėte?
– Žinote, artėja atkrintamosios varžybos, nenoriu per spaudos konferencijas per daug išsiplėsti, tegu varžovai galvoja. Tiesiog pirmoje pusėje mūsų taktika neveikė.
– Justinas Gorhamas kovojo kaip karys, atliko daug nematomo juodo darbo. Ką galite pasakyti apie jį?
– Uch, tikriausiai vienas rungtynių MVP. Tai – žaidėjas, kuris nereikalauja kamuolio, nereikalauja išsimesti metimus. Tai žaidėjas, kuris švęs varžovo sustabdymą, atiduos savo sielą ir kūną gynyboje bei kovoje dėl kamuolių.
Labai džiaugiamės, pasirašę su juo sutartį, Justinas duoda mums labai daug energijos.
– Vis daugiau naudos duoda ir Jaime Echenique – kaip jam taip greitai pavyko įsilieti į komandą?
– Seniai jau nepamenu žaidėjo, kuris turėtų tiek daug klausimų per treniruotes. Prieš pratybas, per jas, po jų – todėl ir tobulėjame, kad jis labai nori padėti komandai, yra alkanas ir motyvuotas. Bijojome, ar tokiu sezonu metu bus tokių motyvuotų žaidėjų likę rinkoje, bet jis vis daugiau mums duoda puolime bei daro daug namų darbų, kad pažintų lygą, pažintų žaidėjus ir suteiktų daugiau naudos gynyboje.
– Galima sakyti, kad pataikėte su šiuo žaidėju?
– Bus matyti. Mes jį ėmėme atkrintamosioms varžyboms, liko dvejos reguliariojo sezono rungtynės, tad norime, kad prasidėjus ketvirtfinaliui jo sportinė forma būtų 10 iš 10.
– Ar įmanoma parengti komandą iki atkrintamųjų taip, kaip norite?
– Manau, įmanoma, svarbu (pabeldžia į stalą tris kartus), kad visi sveiki būtų.
Vis daugiau išsiaiškiname, daug gauname papildomų pamokų, o tai yra natūralus procesas.
– Lukas Uleckas tapo šįkart X faktoriumi, nors sezono pradžia buvo sunki. Kaip ilgai jo laukėte?
– Lukas atsivertė komandos tvarkaraštį ir pamatė, kad jau atkrintamosios varžybos ateina (šypsosi, – red.). Įsijungė mygtuką pagaliau. Iš tiesų, kartais iki jo nueina kamuolys, o kartais ne. Šįkart jis dažnai buvo paliktas laisvas, o Lukas tokiais atvejais baus.
Jam pasitaiko prastesnių rungtynių, bet tai nereiškia, kad jis prastesnis žaidėjas nuo tokių rungtynių. Jis toks pats Lukas, toks pat brangus mums.
– Pirmoji akistata su K.Kemzūros treniruojama „Wolves“ ekipa. Kokie svarbiausi pokyčiai?
– „Wolves“ ir taip buvo kieta gynyboje komanda, o prie trenerio K.Kemzūros matyti, kad gynyba dar aštresnė. Nėra paprasta jiems įmesti 100 taškų. Jei pažiūrėtume, kiek atėjus Kęstui jie praleidžia, tai skaičiai kitokie. Mums nebuvo lengva šiandien priimti pirmą perdavimą.
Puolime jie turi aiškius taikinius, labiau ieško pranašumų mikrodvikovose. Tai daug patirties turintis treneris, matęs daug rungtynių. Jis žino, kaip vesti komandą.
– Rungtynėse buvo epizodas, kai M.Fosteris mojavo E.Fridrikssonui, kad tai jis dengs A.Caverį. Ar tai jis išmoko iš Igno Brazdeikio?
– Tikrai ne. Būna tokios situacijos, kai žaidėjams reikia greitai pasirinkti, kas ką dengia. Tokiame lygyje nebūna „palauk“. Turime reaguoti greitai, o kartais žaidėjai priima asmeniškai ir jei įmetė per jį, nori atsakyti tuo pačiu. Kartais reikia palikti žalią šviesą žaidėjams, nors šiaip gynyboje norisi drausmės, o puolime – laisvės.
– Buvo akimirka, kai jums prie kojų nukrito J.Tayloras ir lyg kažką piktai jums leptelėjo. Kas nutiko?
– Tiesiog aš sakiau ne jam, o teisėjams, kad galbūt, mano nuomone, būta vaidybos.
Jeffui tai nepatiko – tai normalus epizodas, tokių per rungtynes pasitaiko daug. Mes, treneriai, varžovų žaidėjų nekalbiname, tik pasakome teisėjams, kad galbūt buvo judanti užtvara ar vaidyba. Tai jau mūsų darbas ir tiek.
