Tai bus įprastas antradienis Lietuvos krepšinio federacijos biure Kaune.
Nors į Lietuvą sugrįžęs D.Adomaitis užsiminė, jog apie savo ateitį Lietuvos rinktinės trenerio poste dar kalbėsis su LKF vadovais rugsėjo 19 dieną, tądien klausimų „būti ar nebūti“ nekils, atleidimo lapelių niekas nesiūlys.
Pirmą kartą po anksti Lietuvos rinktinei pasibaigusio Europos čempionato apie pagrindinio stratego ateitį prabilę LKF vadovai neplanuoja pokyčių.
„Visų rinktinių rezultatus įvertinsime vėliau, bet Dainiaus atėjimas į rinktinę yra ketverių metų ciklui, kurio tikslas yra 2020 metų olimpinės žaidynės.
Vėl antradienį apie tai kalbėti? Nebent Dainiaus pozicija keistųsi. Bet kiek bendravome Stambule, mūsų laukia pokalbis apie tolimesnę veiklą ir darbus – žaidėjų sąrašus, stovyklų, salės klausimus“, – sakė M.Špokas.
Jis teigė, jog nutarta palaukti iki antradienio, kad būtų suteiktos bent kelios poilsio dienos D.Adomaičiui, kurio komanda nuo liepos 21 dienos ruošėsi Europos čempionatui ir finišavo jame praėjusį sekmadienį, suklupę aštuntfinalio mače su Graikija.
„Norime leisti Dainiui bent 3–4 dienas pabėgti nuo krepšinio. Kaip perkaitęs kompiuteris, jis turi pailsėti, pabūti su šeima – atostogų neturėjo ir jų neturės, nes langų varžybos jau ant nosies“, – sakė M.Špokas.
Komisija ir komitetas rinksis negreitai
Visų penkiolikos – vyrų, moterų, vaikinų, merginų – nacionalinių rinktinių rezultatų aptarimą LKF planuoja spalio pradžioje, kai išvadas pateiks Šarūno Sakalausko vadovaujama meistriškumo komisija.
LKF Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame juridiškai galėtų būti priimtas rinktinės trenerio keitimo sprendimas, numatytas lapkričio mėnesį.
Tačiau permainų neverta laukti ir tada. D.Adomaičio treniruojama komanda pasiekė keturias pergales ir patyrė du pralaimėjimus Europos pirmenybėse ir nei rinktinės krepšininkai, nei federacijos vadovai dėl žaidimo nekaltino trenerio.
„Nieko blogo negaliu pasakyti – vasara praėjo gerai, visi gerai dirbo. Neturiu jokių priekaištų, nes buvau treniruotėse ir mačiau, kad darbas vyksta aukštumoje. Šiemet gal pritrūko sportinės laimės, gal susikaupimo, – LNK žurnalistei Astai Žukaitei-Nalivaikienei šią savaitę Stambule sakė A.Sabonis. – Pastaruosius čempionatus sunkiai iš grupės išeidavome (2013 ir 2015 m. Lietuvos krepšininkai iškovojo sidabrą), o dabar viskas atvirkščiai mums baigėsi. Viskas būtų „valio“, bet pasirodo, kad juoda diena nutiko čia (aštuntfinalyje).“
Prieš pirmenybes federacija buvo iškėlusi formalų tikslą užimti vietą pirmajame Europos čempionato komandų penkete.
Lietuvos rinktinė galutinėje rikiuotėje liko devinta – vienoje žemiausių pozicijų Europos pirmenybėse nuo Nepriklausomybės pradžios. Prasčiau pasirodyta turnyruose 2001 ir 2009 metais, kuomet ir pergalių buvo pasiekta vos dvi ir viena, atitinkamai.
„Visi mus kritikuoja, kad buvome įraše tikslą 1–5 vietas, bet mūsų tikslas visad aukščiausias. Ir žaidėjai atvažiavo ir žaidė be jokio atlygio, kad kovotų dėl medalių. Visi sako, kad labiausiai nusivylę yra sirgaliai, bet labiausiai nusivylę yra patys žaidėjai ir treneriai, – kalbėjo M.Špokas. – Visi greitai pamiršo pirmąją vietą grupėje ir tikrai gražų žaidimą, kurį ten demonstravome. Vienos rungtynės nepaėjo.“
Įsitikinęs, kad Lietuva vis dar elite
Tai nebuvo pati šviesiausia vasara visam Lietuvos krepšiniui, nes ir jaunimo rinktinės medalių iškovojo mažiau nei pernai. Mariaus Kiltinavičiaus treniruojami dvidešimtmečiai finišavo šešti, Gedimino Petrausko treniruojami aštuoniolikmečiai – treti, Edvino Justos treniruojami šešiolikmečiai – šešti. Dar prasčiau pasirodė merginų komandos, o Lietuvos moterų rinktinė Europos čempionate nežaidė, nes ten nepateko.
M.Špokas: Vieni metai yra geresni, kiti prastesni, bet mes esame elite.
„Vieni metai yra geresni, kiti prastesni, bet mes esame elite. Pernai visos komandos žaidė finaluose, o pasaulyje (iki 18 metų) buvome treti. Šiemet turime universiados čempionus, olimpinio festivalio (iki 15 metų) čempionus, taip pat jaunimo (iki 18 metų) Europos bronzos medalininkus, nors aplink kalbama, kad kažkas sugriuvo, kad įvyko tragedija – kalbėjo M.Špokas. – – Mes džiaugiamės, kad Arnas Velička, Tadas Sedekerskis, Arnoldas Kulboka įsijungia į vyrų krepšinį. Tad D.Adomaičio ir kitų trenerių darbas bus pamatyti, kurie jų galės artimiausiu metu papildyti vyrų rinktinę, nes turime silpnesnių pozicijų.“
Lietuvos vyrų rinktinė į varžybas sugrįš lapkritį, kai prasidės pasaulio čempionato atrankos C grupės varžybos, kuriose lietuviai varžysis su Lenkijos, Vengrijos ir Kosovo komandomis.
Su jomis kausis pasikeitusi Lietuvos rinktinė, nes Eurolygai ir FIBA besiginčijant, kuri iš organizacijų kalta dėl chaoso krepšinio sistemoje, pasaulio čempionato atrankos varžybose Lietuvai teks kautis be geriausių savo žaidėjų. NBA ir Eurolygos klubai tęs savas varžybas per FIBA langus lapkritį ir vasarį, todėl Lietuvos rinktinėje tikrai neišvysime trijų NBA žaidėjų: Jono Valančiūno, Mindaugo Kuzminsko ir Domanto Sabonio.
Jei Eurolygos ir savo interesų laikysis Kauno „Žalgiris“, jis neišleis į FIBA varžybas savo žaidėjų – Edgaro Ulanovo, Artūro Milaknio, Pauliaus Jankūno, Antano Kavaliausko. Pridėkite kitiems Eurolygos klubams atstovaujančius Mantą Kalnietį, Artūrą Gudaitį, Joną Mačiulį ir Luką Lekavičių – vienuolika puikių žaidėjų liks savo klubuose.
M.Špokas teigė, kad Stambule langų sistema irgi buvo karšta tema, bet pokyčių šioje Lietuvos krepšiniui nedėkingoje padėtyje nenusimato: „Aš FIBA Europe vykdomajame komitete antrus metus iš eilės kalbu apie langų sistemą: tik dabar kitos federacijos suprato, kokia yra grėsmė, nes kitose šalyse irgi bus žaidžiami čempionatai. Ispanai, serbai, slovėnai turės tas pačias problemas. Italijos ir Slovėnijos treneriai, dirbantys NBA, negalės dirbti rinktinėse. Latviai irgi tikriausiai ieškos naujo trenerio.
Tai nepatinka 8–9 Europos šalims, bet daug kitų valstybių Europoje ši sistema tenkina.
Tačiau varžybų kalendorius yra patvirtintas ir keisti jo niekas nesvarsto. Toks yra FIBA sprendimas. Tai nepatinka aštuonioms ar devynioms Europos šalims, bet reikia suprasti, kad daug kitų valstybių Europoje ši sistema tenkina. Kitos komandos pirmą kartą galės įveikti grandus, nes šie žais be pagrindinių žaidėjų. Patricko Baumanno (FIBA generalinio sekretoriaus) viena idėjų yra, kad Europoje krepšinis taptų konkurencingas. Jis taps tik tada, jei kai kurioms komandoms neatstovaus geriausi žaidėjai.
Likti be NBA žaidėjų stipriausioms valstybėms dar būtų tik pusė velnio. Dabar – ir be NBA, ir Eurolygos žaidėjų situacija grėsmingesnė. Pavyzdžiui, mūsų grupėje Lenkijos ir Vengrijos komandos turės 90 proc. geriausių žaidėjų ir jie bus susižaidę. O mūsų komanda keisis labai smarkiai. Deriniai, trenerio ir žaidėjų susikalbėjimas – tam turėsime tik kelias dienas. Trenerio laukia labai sunkus darbas. Turėsime tai išgyventi.“
Pasaulio čempionato atranka, kuri vyks dviem etapais, geriausias Europos komandas nuves į pirmenybes 2019 metais Kinijoje. Ten bus kovojama dėl olimpinių kelialapių į 2020 metų Tokiją.
Nėra abejonių, kad kelyje į Tokiją federacija remsis D.Adomaičiu.
Jauniausiu treneriu tarp visų 24-ių Europos čempionate dirbusių strategų buvęs 43 metų šakietis ir pats nusiteikęs likti komandoje, su kuria atrado ryšį ir su kuria turi nepabaigtų darbų. Tai gera žinia federacijai, nes ji turėtų galvosūkių, ieškodama, kuo pakeisti D.Adomaitį.
Jei Dainius išeitų, kokių mes turėtume alternatyvų ir kaip greitai galėtume surasti?
Šarūnas Jasikevičius treniruoja Kauno „Žalgirį“, kuris tomis pačiomis dienomis žais Eurolygoje. Pernai buvę kandidatais į rinktinės trenerio postą Rimas Kurtinaitis ir Kazys Maksvytis vadovauja Vilniaus „Lietuvos rytui“ ir Klaipėdos „Neptūnui“, kuriems reikalingi treneriai, susitelkę darbui klubuose.
„Jei Dainius išeitų, kokių mes turėtume alternatyvų ir kaip greitai galėtume surasti?“ – klausė M.Špokas.
