Krepšinio sezonas skaičiuoja trečią mėnesį ir laisvų, sutarčių neturinčių žaidėjų liko nedaug.
Vyrų krepšinyje po traumos atsigaunantis Gediminas Orelikas, individualiai sportuojantys Steponas Babrauskas, Žygimantas Janavičius dar laukia jiems tinkančių pasiūlymų, o Vytenis Čižauskas į Turkijos antrąją lygą iškeliavo spalį.
K.Nacickaitės statusas šalies moterų krepšinyje yra kitoks.
2016 ir 2017 metais ji buvo išrinkta geriausia šalies krepšininke, o dabar vėl pirmauja rinkimuose, siekdama trečiojo iš eilės titulo.
Tačiau titulai ir rezultatyvus žaidimas Lietuvos rinktinėje, per ketverias Europos čempionato atrankos rungtynes renkant po 17 taškų, dar negarantuoja K.Nacickaitei pasiūlymo, kokio ji jaučiasi verta.
„Jei jau laukiu, noriu sulaukti to, ko aš noriu, – sakė Šiauliuose viena besitreniruojanti krepšininkė. – Pasiūlymų yra, bet ne tokių, kokių laukiu. Paprašiau agento, kad jis net nepraneštų man apie pasiūlymus, kokių aš nenoriu.“
O ko norėtų K.Nacickaitė?
„Aišku, viskas prasideda pinigais, tada seka lygos pajėgumas ir trenerio kvalifikacija. Norėčiau mėgautis geru krepšiniu“, – teigė 182 cm ūgio žaidėja.
Jos akys nekrypsta į Lietuvos Moterų lygą, kurioje ji nėra žaidusi, nes anksti išvažiavo iš šalies studijuoti Jungtinėse Valstijose, o po studijų pradėjo legionierės kelionę.
K.Nacickaitė yra rungtyniavusi sezoną Kječio C.U.S. (Italija) gretose, paskui atstovavo keturiems Turkijos klubams – Ankaros TED, Stambulo „Universitesi“, Adanos ASKI ir „Fenerbahče“.
2016-2017 metais lietuvė žaidė Maskvos „Dinamo“, o praėjusį sezoną vėl rungtyniavo netoli Sirijos sienos esančiame 3 mln. gyventojų Adanos mieste, netoli Viduržiemio jūros.
Ji būtų nieko prieš vėl sugrįžti į Turkiją, bet ekonominė padėtis dėl krintančio liros kurso nėra palanki krepšinio legionierėms.
„Turkijoje yra didžiausia lyga – ten visi 14 aukščiausios lygos klubų moka gerus pinigus ir žaidžia panašiu lygiu. Bet dėl nuvertėjusių pinigų situacija ten nuriedėjo žemyn“, – pasakojo K.Nacickaitė.
Ji žvilgčioja į Lenkijos, Italijos, Prancūzijos lygas, dar yra pora finansiškai stiprių Rusijos klubų. Bet skubėti nesiruošia.
„Norėčiau ne šiaip būti komandoje, bet kad galėčiau daug žaisti ir jai padėti. Tuo pačiu mėgautis krepšiniu, – kalbėjo K.Nacickaitė. – Skubėti nenoriu. Nenoriu nudegti ar atsirasti tokioje situacijoje, kuri slėgtų psichologiškai. Nusprendžiau šį etapą išlaukti. Esu stipriai nusiteikusi laukti tiek, kol atsiras kažkas, ko noriu.“
Bet kuris Lietuvos klubų mielai pakviestų K.Nacickaitę, bet šalies krepšinis sunkiai kvėpuoja, ieškodamas talentingų žaidėjų ir finansinių resursų.
„Moterų krepšinyje visur nėra labai gerai, – sakė K.Nacickaitė. – Aišku, Lietuvos Moterų lygos pajėgumas kritęs, bet dabar federacija bando keisti ir atgaivinti lygą, rengti bendrą čempionatą su Latvija ir Estija. Galbūt bus geriau.“
Kol taip nėra, ji treniruojasi viena. Jau vasarą K.Nacickaitė praleido pas draugus Jungtinėse Valstijose, daug laiko skirdama asmeninėms treniruotėms.
Ji tęsia darbus Šiauliuose, kartais dirbdama viena, o kartais su treneriu.
„Gerai ir individualiai pasitreniruoti. Kartais jaučiu, kad kažko trūksta, o su komanda nėra laiko ta kryptimi padirbėti. Dabar vasarą ir rudenį skiriu pačios savęs kaip krepšininkės tobulėjimui, – sakė K.Nacickaitė. – O žaidybinė sportinė forma ateitų greitai – po kokios savaitės, pasitreniravus su komanda ir sužaidus pora rungtynių.“
Netrukus ji prisidės prie Manto Šerniaus treniruojamos rinktinės ir žais per likusius du mačus lapkričio 17 dieną su Rusija ir lapkričio 21 dieną su Albanija.
Abejos rungtynės Kėdainiuose turės mažą reikšmę, nes lietuvės anksčiau pralaimėjo du mačus Vengrijai ir vieną Rusijai.
Visi trys pralaimėjimai, patirti 2-3 taškais, ir vienintelė pergalė Albanijoje palieka Lietuvos rinktinę trečioje C grupės vietoje be vilties iškopti į 2019 metų Europos čempionatą, kuris vyks Latvijoje ir Serbijoje.
„Šansų nebeturime, bet reikia žiūrėti į ateitį ir kovoti dėl garbės, – motyvaciją išlaikė K.Nacickaitė. – Pralaimėjimas prieš Rusiją dviem taškais buvo labai skaudus, dabar turime progą atsigriebti. Be to, tai šansas geriau susižaisti, įjungti į rinktinės žaidimą naujas paneles. Dabar reikia galvoti apie ateitį.“