Panevėžiečiai šeštadienį namuose po 50 minučių kovos 108:105 parklupdė „vilkus“, nors užbaigti rungtynes galėjo ir gerokai anksčiau.
Ketvirtojo kėlinio pabaigoje esant lygiam rezultatui Paulius Valinskas atliko sunkų metimą, o link krepšio skriejantį kamuolį sugavo ir į krepšį įdėjo Alenas Hadžibegovičius.
Vis dėlto arbitrai taškų po peržiūros neįskaitė, užfiksavę retai krepšinyje matomą „neteisėto kamuolio lietimo“ taisyklės pažeidimą.
Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe-LKL“) jau išplatino pranešimą, kuriame paaiškina, kad teisėjų sprendimas Panevėžyje buvo teisingas, bet daugelis klausimų vis tiek liko neatsakyti.
Kam reikalinga ši taisyklė, apie kurią daugybė sirgalių, o galbūt net žaidėjų, sužinojo tik šeštadienį? Kaip teisėjai atskiria, kada žaidėjas atlieka metimą, o kada – perdavimą? Ir kada žaidėjai gali liesti kamuolį po metimo ir nebijoti taisyklių pažeidimo?
Į šiuos klausimus 15min atsakė Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas.
„Jeigu tos taisyklės nebūtų, tai aukšti žaidėjai kamuoliui tiesiog neleistų įkristi į krepšį, jie galėtų blokuoti besileidžiančius kamuolius“, – aiškino ilgus metus vienu geriausių Lietuvos teisėjų buvęs specialistas.
Jis pabrėžė, kad taisyklė privalo egzistuoti gynyboje, o tokiu atveju negali būti taikomi dvigubi standartai ir ją reikia taikyti ir puolime.
„Ši taisyklė galioja tiek puolime, tiek gynyboje – puolėjas irgi negali liesti besileidžiančio kamuolio. Negaliu kalbėti už taisyklių sumanytojus, kokias mintis jie turėjo galvoje ir nuo ko norėjo apsidrausti, bet jeigu ši taisyklė negaliotų gynyboje, tai turbūt niekada kamuolys neįkristų į krepšį – visi metimai būtų „nupūsti“, – sakė K.Pilipauskas.
Tiesa, ir jis pats pripažįsta, kad toks pažeidimas puolime, kokį užfiksavo „7bet-Lietkabelio“ šoklys, pasitaiko retai. Tad nenuostabu, jog ir „Kalnapilio“ arenoje šeštadienio vakarą sumaišties buvo daug – audringai į sprendimą reagavo ir panevėžiečių kapitonas Vytenis Lipkevičius, ir „gėda, gėda“ skandavę sirgaliai, nesuvokę, kodėl pergalingas metimas liko neįskaitytas.
„Tai labai retas atvejis. Yra buvę, kai žaidėjai netyčia paliesdavo kamuolį. Galvodavo, kad jis atšoks nuo lanko ir pataisys, bet nesulaukdavo, kol pasieks lanką ir paliesdavo besileidžiantį kamuolį. Žinoma, tų atvejų nėra daug, nes žaidėjai žino tą taisyklę ir stengiasi nekišti rankų, bet kartais, kaip šiuo atveju, pasitaiko“, – teigė K.Pilipauskas.
Dar vienas klausimas, kilęs krepšinio gerbėjams – kaip nustatyti, kad link krepšio skrieja metimas, o ne perdavimas.
Jeigu ši taisyklė negaliotų gynyboje, tai turbūt niekada kamuolys neįkristų į krepšį – visi metimai būtų „nupūsti“
K.Pilipauskas pripažino, kad konkretaus apibrėžimo tam nėra, bet paaiškino logiką, kuria vadovavosi tiek teisėjų trijulė šeštadienį, tiek krepšinio arbitrai apskritai.
„Takoskyra yra paprasta: reikia atskirti, kur yra metimas į krepšį, o kur yra perdavimas. Jeigu tai yra kamuolio perdavimas dėjimui į krepšį, ta taisyklė negalioja. Bet manau, kiekvienas teisėjas, pasiekęs tam tikrą lygį, lengvai atskiria, kur yra perdavimas, o kur metimas į krepšį, – sakė LKF TA prezidentas. – Konkretus Valinsko pavyzdys: jis šoka mesti, išmeta kamuolį viena ranka, o perdavimas tokiu atveju įprastai daromas dviem rankomis. Trajektorija irgi būna atitinkama, stengiamasi, kad perdavimas eitų žemesne trajektorija. O metant stengiamasi mesti aukštesne trajektorija, kad nenublokuotų. Tai abėcėliniai dalykai, bet apibrėžimų nėra. Atsimenu, anksčiau FIBA teisėjų vadas sakydavo, kad jeigu teisėjas negali atskirti, kur yra metimas, o kur – perdavimas, tai jam nereiktų teisėjauti.“
Tiesa, viena išlyga egzistuoja ir šiuo atveju. Tiek puolančios, tiek besiginančios komandos žaidėjai gali numušti, sugauti arba pataisyti kamuolį, jei jis akivaizdžiai nepasieks lanko ir neturi jokių šansų įkristi į krepšį.
„Teisėjas turi būti įsitikinęs, jog kamuolys turi galimybių įkristi į krepšį. Taip, jis turi būti aukščiau lanko, besileidžiantis, bet tai nėra pakankama. Dar turi būti aišku, kad pagal trajektoriją kamuolys gali įkristi į krepšį, t. y. turi galimybių paliesti lanką. Jeigu metimas būtų aiškiai trumpas ir negali paliesti lanko, tai tada toks pagavimas ir įdėjimas nesiskaitytų kaip pažeidimas – viskas būtų pagal taisykles“, – tikino K.Pilipauskas.
Įdomu tai, kad už Atlanto taisyklė, vadinama „offensive interference“, yra kur kas dažnesnė pokalbių tema, mat ten krepšininkai negali liesti ne tik link krepšio skriejančio, bet ir nuo lanko atšokusio kamuolio, jei jis vis dar yra vadinamajame cilindre virš krepšio.
Taip NBA rungtynėse dažnai būna atšaukiami pakartotiniai metimai arba įskaitomi taškai tuomet, kai besiginančios komandos žaidėjai priliečia ant lanko besiritinėjantį kamuolį.
„NBA yra griežtesnė taisyklė – ten neleidžia liesti ir kamuolio, atšokusio nuo lanko. FIBA taisyklės švelnesnės“, – teigė K.Pilipauskas.
Tiesa, jau ne vienerius metus Jungtinėse Valstijose kalbama, kad taisykles reiktų sušvelninti ir imti taikyti Europoje galiojantį principą. Apie tai ne kartą yra užsiminę ir komandų vadovai arba žaidėjai.
