Lietuvos rinktinė pasiekė revanšą už pirmą pralaimėjimą prieš Suomiją per šių komandų tarpusavio rungtynių istoriją, kurį patyrė prieš 10 dienų Tamperėje, bet tą padarė neužtikrintai ir, 12 taškų pelniusio D.Motiejūno nuomone, žengdami žingsnį atgal.
„Monaco“ aukštaūgis po 84:80 laimėtų rungtynių tarkavo save ir komandos draugus ir rado mažai pozityvo iš nutrauktos trijų pralaimėjimų atkarpos.
– Kaip vertinate šias rungtynes ir pergalę?
– Prastai. Žingsnis atgal, sakyčiau, šiandien buvo padarytas. Tikrai nedžiugina nei derinių, nei gynybos išpildymas. Kvailos klaidos, ką treneris akcentavo po praėjusių rungtynių ir kas lėmė pralaimėjimą Prancūzijai. Tokius dalykus, didelį broką turime ištrinti iš savo žaidimo, nes nėra, kad vienas kitas perdavimas, o pastovūs tendencingi dalykai, kuriuos reikia iki čempionato ištrinti.
– Jau antra tokia pergalė, kai iššvaistote dviženklę persvarą ketvirtame kėlinyje ir turite gelbėtis paskutinėmis sekundėmis. Kas nutinka, kad neuždarote rungtynių ramiau?
– Čia ne uždarymas, o tiesiog derinių neišpildymas. Skubėjimas tam tikrose situacijose. Kai bėgame, reikia bėgti su galva, tos klaidos tokios vaikiškos, kvailos. Didžiulis brokas, kurį turime taisyti.
Žingsnis atgal, sakyčiau, šiandien buvo padarytas.
– Psichologiškai ši pergalė galbūt svarbi po trijų pralaimėjimų?
– Aš kaip tik psichologiškai sunkiau jaučiuosi po šių rungtynių. Pergalė yra pergalė, bet su tokiu žaidimu slogi nuotaika, nemeluosiu. Bent jau man, nežinau kaip kitiems vyrams.
– Pirmoje pusėje buvo 10 klaidų, antroje – tik dvi. Ką pavyko pagerinti?
– Iš tos pusės tikrai buvo šiek tiek geresnis žaidimas, bet negalime nuvažiavę į pasaulio čempionatą žaisti pusę rungtynių – reikia žaisti 40 minučių. Apie tą broką ir kalbu – reikia 40 minučių kokybiško žaidimo, norint kažką laimėti ir toliau žiūrėti į priekį.
– Lauri Markkanenas suvertė 32 taškus – ar neišmokote pamokų iš pirmų rungtynių, ar jis tiesiog per geras?
– Tikrai neišmokome. Vėl dauguma taškų greitame puolime, po atsikovotų kamuolių. Šnekėjome, kad žaisime vienaip, žaidėme kitaip. Visi turime pasižiūrėti į save, prisiimti atsakomybę. Tai tikrai buvo ne tos rungtynės, kur galėtume išeiti ir sakyti, kad kažką nuveikėme ir patobulėjome.
– Kaip galima apibendrinti tą keturių savaičių pasirengimo etapą Lietuvoje?
– Buvo visko – ir gerų momentų, ir prastų. Iš mano pusės, man atrodo, kad negalime nusileisti varžovams fiziškumu. Šiandien buvome tikrai geresnė komanda, bent jau parodėme prieš prancūzus, kiek galime žaisti geriau, o šiandien nusileidome į suomių lygį ir žaidėme taškas į tašką su jais. Stengiamės paimti pozityvą iš viso šito, bet žiūrint į šiandienos rungtynes manyčiau, kad padarėme žingsnį atgal, o ne į priekį.
Parodėme prieš prancūzus, kiek galime žaisti geriau, o šiandien nusileidome į suomių lygį.
Iš trenerių pusės viskas yra nepriekaištinga, iš mūsų – turime būti protingesni, labiau susikaupę, žinoti, ką darome. Gal patirties stoka tai lemia, bet greitas ir chaotiškas žaidimas yra du skirtingi dalykai. Mes norime žaisti greitai, spausti kamuolį į priekį, bet tada atsiranda labai daug broko. Kur tas viduriukas?
– Jonas Valančiūnas ėmėsi lyderystės, kiek jis rodo pavyzdį visai komandai.
– Jis yra kapitonas, lyderis ir džiaugiuosi, kad jis rodo pavyzdį su savo buvimu čia, energija, žaidimu. Tikrai džiugu, kad komandoje yra toks žaidėjas, kaip Jonas.
– Ar nustebino toks J.Valančiūno dėjimas uždėjus ranką už galvos?
– Aš jam iš karto pasakiau, kad Robertą Javtoką priminė, jeigu atsimenate. Sakiau, kad kopijuoja Robertą. Džiugu, smagu – tokie momentai užveda komandą ir sukelia geras emocijas ir mums, ir sirgaliams.
– Rungtynes stebėjo pilna arena, kiek tai pridėjo jėgų?
– Tikrai daug. Smagu matyti tiek sirgalių. Buvo smagu po Panevėžio, nes ten nežinau kiek žmonių susirinko. Nuvažiavome į Suomiją, į Prancūziją – pilnos salės, tai kažkaip.. Aišku, iš pradžių nekreipėme dėmesio, gal pirmos rungtynės, sirgaliai nenori susirinkti, bet nuvažiavę ten pamatėme, kad visi važiuoja, serga, tai truputį slogu buvo. Bet paskutinės dvejos rungtynės pilnutėlėse arenose – ačiū sirgaliams už palaikymą, tai daug mums reiškia. Dėl jų palaikymo mes ir kovojame.
