Gruzijos krepšinio federacijos viceprezidentas juokdamasis spaudė mūsų šalies krepšinio vadovui ranką ir vyrai iškart pasileido į linksmą pokalbį.
Vyno rago ir anekdotų šįkart nebuvo, bet nesimatė ir įtampos, kuri po truputį kaupiasi ore prieš pirmąjį Europos čempionato mačą šį ketvirtadienio vakarą, kai 18 val. 30 min. B grupės varžybose susikryžiuoja Lietuvos ir Gruzijos komandos.
222 cm ūgio A.Sabonis yra viena mažų priežasčių, kodėl dabar gruzinus žinome, ne tik dėl jų gražios šalies, žmonių svetingumo ir karšto charakterio, bet ir dėl krepšinio.
„Sabas – tai legenda, į kurią žiūrėdami išaugo visos buvusių SSSR respublikų krepšininkų kartos. Mes augome ir gėrėjomės kaip žaidžia jis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir kiti.
Mano tėvas net didžiuojasi manimi, nes aš draugauju su A.Saboniu.
Dabar dirbu federacijoje, ir taip išsipildė mano svajonė susipažinti su A.Saboniu.
Kai buvau mažas berniukas, su tėvu visada žiūrėdavome, kaip žaidžia A.Sabonis. O dabar mes draugaujame. Mano tėvas net didžiuojasi manimi, nes aš draugauju su A.Saboniu,“ – nusijuokė 208 cm ūgio V.Boisa.
Prieš kelerius metus karjerą baigęs vienas garsiausių Gruzijos krepšininkų įsitikinęs, kad išvydę aikštėje A.Sabonį krepšiniu susidomėjo ir kiti jo tautos žaidėjai – 33 metų Zaza Pačulija vienas iš jų.
Jie dabar pakėlė Gruzijos krepšinį į dar neregėtas šiai valstybei aukštumas.
Paaugliai palikdavo Gruziją ir mokėsi krepšinio kitur
Nors prieš 55 metus Gruzija didžiavosi stipriu klubu Tbilisio „Dinamo“, kuris net tapo Eurolygos čempionu Ženevoje įveikęs Madrido „Real“, o vėliau SSSR pirmenybėse sugebėdavo įžnybti ir Kauno „Žalgiriui“, šaliai atgavus nepriklausomybę ji ilgai slėpėsi Europos krepšinio užribyje.
Tik 2011 metais Lietuvoje pirmą kartą į Europos pirmenybes patekę gruzinai paskui įrodė, kad jiems tai pavyko neatsitiktinai – nuo tada jie nebepraleido nė vienų žemyno pirmenybių, o 2015 metais aštuntfinalyje vos neprivedė prie infarkto Joną Kazlauską, kol magiška Jono Mačiulio taškų serija išgelbėjo lietuvius ir padėjo laimėti 85:81.
Nors Gruzijos krepšinio lyga pasaulyje yra tiek pat žinoma, kaip lietuviškas vynas, užderėjusi talentingų 7-8 krepšininkų karta tapo daug pavojingesnė nei byloja pozicija FIBA reitinge, kur gruzinai tėra 47 vietoje – 42 laipteliais žemiau nei Lietuva.
Gruzinai augo krepšinyje, pasirinkę logišką kelią: stebėti kitus ir kuo anksčiau išvykti į šalis, kuriose šios sporto šakos lygis yra aukštesnis.
Tas pats V.Boisa būdamas 17-os jau žaidė Slovėnijoje.
Tbilisyje augęs Z.Pačulija persikėlė į Stambulą (Turkija) būdamas paaugliu, kaip ir Tornike Šengelija, iškeliavęs į Valensiją, sulaukęs šešiolikos. Giorgi Šermadini tapo Atėnų „Panathinaikos“ nariu būdamas 18 metų.
Viskas aplink Zazą
Ketinis akmuo gruzinų komandoje yra Z.Pačulija.
Jau trylika metų NBA rungtyniaujantis ir šiemet su „Golden State Warriors“ klubu laimėtą NBA čempionų titulą į Gruziją atvežęs 211 cm ūgio vidurio puolėjas yra didžiausias Gruzijos krepšinio autoritetas. Tbilisyje jis atidarė savo vardo krepšinio akademiją, kurią dabar lanko 600 vaikų, ir daug metų pats skrido į A ir B divizionų Europos pirmenybių atrankos varžybas, kol ištempė rinktinę už ausų dirbdamas aikštėje ir šalia jos ribų.
„Į Zazą lygiuojasi visi kiti. Jis pats atvyksta į rinktinę ir dar paragina kitus. Jo autoritetas komandoje yra milžiniškas“, – sakė vienas Gruzijos žurnalistų.
Šio mėnesio pradžioje Z.Pačulijai buvo įteiktas Gruzijos aukščiausio lygio ordinas, o komanda pasirengusi padaryti viską, kad tautos didvyriui šis Europos čempionatas būtų sėkmingas.
Gruzijoje svarstoma, kad tai gali būti paskutinis Z.Pačulijos čempionatas, nes į pasaulio čempionato atrankos kovas jis negalės atskristi dėl NBA varžybų, o kitos Europos pirmenybės vyks tik po ketverių metų, kai Zazai bus 37-eri.
Gerų žaidėjų gretos trumpos, bet solidžios
Z.Pačulija nėra vienišas gruzinų karys krepšinio mūšio lauke.
Nuo jaunimo rinktinės laikų drauge žaidžia talentingas trejetas – Viktoras Sanikidzė, Manučaras Markoišvilis, Giorgi Cincadzė. Nors 31 metų V.Sanikidzė negalės žaisti šiame Europos čempionate dėl traumos, jis yra su komanda Tel Avive ir stengiasi jai padėti patarimais.
Dar du pastaruoju metu Ispanijos lygoje žėrintys Gruzijos krepšinio smaragdai – G.Šermadini ir T.Šengelija buvo rezultatyviausi per komandos kontrolines rungtynes.
Ilias Zouros treniruojama komanda šią vasarą laimėjo septynis iš devynių kontrolinių mačų, tarp jų ir vieną prieš Lietuvą Klaipėdoje, o sunkusis puolėjas T.Šengelija iš „Baskonia“ klubo buvo rezultatyviausia per penkias, sutartį su Malagos „Unicaja“ pasirašęs vidurio puolėjas G.Šermadini – per kitas keturias repeticijas.
Pridėkite dar natūralizuotą amerikietį Michaelą Dixoną, kuris yra rungtyniavęs Alytaus „Dzūkijos“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandose prieš kelerius metus, ir turėsite 6-7 aukščiausio lygio žaidėjų komandą.
Laimingi, kad priartėjo prie lietuvių
Visi iš eilės Gruzijos rinktinės atstovai Tel Avive itin pagarbiai atsiliepia apie Lietuvą.
„Buvau Lietuvoj daugybę kartų. Aš labai gerbiu jūsų šalį, nes mačiau, kaip mylite krepšinį. Sutinkame labai talentingą komandą“, – rungtynių išvakarėse sodriu balsu dundeno Z.Pačulija.
„Žalgiris“ visada liks mano širdyje“, – diplomatiškai tvirtino Gruzijos rinktinės treneris I.Zouros, nepaisant to, kad šis Graikijos krepšinio specialistas dukart buvo atleistas iš Kauno klubo ir turėjo teisiniu būdu ieškoti sau priklausančio atlyginimo nenuobodžiais Vladimiro Romanovo šeimininkavimo Kaune laikais.
„Mano nuomonė apie lietuvius yra labai gera. Jie geri draugai ir profesionalūs sportininkai. Man dar nėra tekę sutikti blogo lietuvio, – kalbėjo V.Boisa, kuris pažįsta ne tik A.Sabonį, bet rungtyniavęs viename klube su Mindaugu Žukausku Slovėnijoje ir Rimantu Kaukėnu Italijoje. – Mes žinome, kad Lietuva yra krepšinio šalis, todėl ir pirmoji pergalė prieš jus kontrolinėse rungtynėse Klaipėdoje buvo labai svarbi.
Jei žaidžiame lietuvių ar bent artimu lygiu, vadinasi, tai jau yra mūsų šalies krepšinio laimėjimas. Tikiuosi, kad vėl bus atkaklios rungtynės. Jei bus mačas taškas į tašką, tai jau bus gerai.“
