Penktajame finalo mače laimėjęs 79:76 „Rytas“ triumfavo serijoje 4-1 ir iškėlęs į viršų čempionų taurę pradėjo šokti aikštėje su savais sirgaliais.
„Lietkabelio“ žaidėjai pirmadienį per „Betsafe-LKL“ pirmenybių uždarymo šventę atsiims sidabro medalius, kuriuos turbūt įvertins dar labiau praėjus daugiau laiko, kai nuoskaudos dėl pralaimėto finalo išblės.
Bent jau taip kalbėjo Panevėžio komandos senbuvis Gabrielius Maldūnas, surinkęs 15 taškų per rungtynes Vilniuje.
„Labai gaila, kad pralaimėjome, bet parodėme, kad esame lygi komanda „Rytui“, galėjome kovoti dėl titulo, jei ne tos dvejos rungtynės (antrą ir trečią serijos mačą „Rytas“ laimėjo 22 taškų skirtumu), kurios kažkiek išėjo iš konteksto, – sakė „Lietkabelio“ vidurio puolėjas. – Energijos sulig kiekvienu maču vis mažiau ir mažiau. Sezonas prasidėjo rugpjūtį, žaidėme 10 mėnesių – komandoje daug mikrotraumų. Rotacija buvo mažesnė.“
„Lietkabelis“ žaidė per skausmus: Vytenis Lipkevičius išsinarinęs kojos pirštą dar per pusfinalio kovą su Kauno „Žalgiriu“, su traumomis žaidė Dovydas Giedraitis, Gediminas Orelikas, Kasparas Berzinis.
„Bet treniruočių procesas buvo labai geras, reikia nukelti kepurę prieš mūsų fizinio rengimo trenerį Darių Aučyną, kuris viską puikiai sudėliojo ir be jo nebūtume įveikę „Žalgirio“ ir žaidę finale, – buvusio šuolių į tolį lengvaatlečio indėlį pabrėžė G.Maldūnas. – Aišku, tas nuovargis jaučiasi, kelis kamuolius praradome, nes kamuolys išslydo iš rankų.“
Trečią sezoną „Lietkabelyje“ baigęs G.Maldūnas gyrė ir svarbiausią komandos strategą Nenadą Čanaką.
Nuo 2018 metų lapkričio Panevėžio klubą treniruojantis serbas pirmą kartą laimėjo sidabrą – iki tol taip aukštai „Lietkabelis“ buvo užkopęs tik 2017 metais.
„Tikrai nuostabus treneris, tik geriausi komentarai apie jį. Kaip matome, kasmet treneris tobulėja, jo pirmieji metai buvo 3 vieta KMT ir 4 vieta LKL, paskui buvo trečia ir trečia, paskui antra ir trečia, o dabar – antra ir antra. Jei tendencija liks, kas laukia kitais metais?“ – šypsojosi G.Maldūnas.
Jis gerai supranta, kad pagerinti ar pakartoti tokį pasiekimą bus dar sunkiau, nes konkurencija kitą sezoną nebus mažesnė, o „Lietkabeliui“ nebus paprasta išsaugoti lyderių vaidmenį.
„Kitas sezonas bus įdomus, laukia įdomi vasara, – dėstė G.Maldūnas. – Matome, kad ir Žiemelio klubas jau pralaužė ledus ir kitos komandos, manau, atsigaus – kiek girdėjau, „Šiauliai“ ir „Neptūnas“ didina biudžetus. Labai daug kas gali keistis, bet tikiuosi, kad Panevėžys ir toliau liks tokiame lygyje ir galės pasiūlyti gerą kovą.“
Jis pats tikisi likti komandoje.
„Mano pagrindinis noras yra likti ten, kur esu, bet priklausys ir nuo kitų. Aš esu grynakraujis panevėžietis, noriu ir toliau garsinti miesto vardą, – teigė 29 metų vidurio puolėjas, dėkojęs už paramą savo artimiesiems, kurie lydėjo per rungtynes ne tik namie, bet ir išvykose. – Jie aktyvūs, jie mane myli. Taip pat ir aš juos. Esu labai dėkingas jiems ir Panevėžio klubui, kuris manimi patikėjo. Už trejus metus, kuriuos nuėjome iki įspūdingo pasiekimo.“
G.Maldūnas šypsojosi, nors finalas pralaimėtas, o „Lietkabelį“ daug krepšinio specialistų vertino kaip favoritą kovoje dėl aukso:
„Gal ne mus užliūliavo, bet „Rytui“ įkvėpė daugiau noro. Aišku, kad žurnalistai su tokiais užliūliavimais mums nepadėjo, aš nežinau, kodėl dauguma mus pasirinko kaip finalo favoritus, nes, lyginant komandų biudžetus, „Rytas“ didesnis, jis buvo pirmas LKL reguliariajame čempionate, šioje arenoje pralaimėjęs tik kartą per sezoną. Mes patys jautėme, kad jie yra favoritai, jų biudžetas kelis kartus didesnis, tad vien iš to jau galima spręsti. Jų kelias į finalą buvo lengvesnis, nes mes turėjome ketvirtfinalyje Utenos „Juventus“, su kuriuo reikėjo kapotis, žinoma, paskui ir kovą su „Žalgiriu“. Nors „Rytas“ pusfinalį irgi laimėjo 3-1, mums tikrai buvo ką veikti kaunantis su „Žalgiriu“.
Finale psichologiškai nebuvome išsekę. Labiau pavargę fiziškai, nes serija su „Žalgiriu“ buvo labai sunki. Nuovargis sezono pabaigoje mums nepadėjo.“
Finale pats G.Maldūnas buvo patekęs į emocijų sūkurį per trečiąsias serijos rungtynes, kai nuo atsarginio suolo bandė perlipti per stiklo skydą, kad prasibrautų prie „Ryto“ sirgalių, įžeidusių jį ir jo artimuosius tribūnoje.
„Pirmas kartas prie tokios atmosferos. Gal keli epizodai nebuvo etiški iš mano pusės, kai kuriems sirgaliams tai patinka ar nepatinka, bet krepšinis nuo to gražesnis, nors kartais ir pasigailime dėl to“, – kalbėjo G.Maldūnas.
Paskutinėse rungtynėse teko pasigrumti su Ivanu Buva – „Ryto“ atakų lyderio pasirodymas ketvirtajame kėlinyje buvo netikėtas, nes kroatas dėl viruso iki tol žaidė tik pirmajame serijos mače.
Antradienį I.Buva pelnė tik 4 taškus, bet jo baudų metimai buvo labai svarbūs „Rytui“ perlaužiant rungtynes paskutinėmis minutėmis.
„Nesitikėjome jo pamatyti. Aišku, jo baudų metimai buvo labai kontroversiški, jei garbingiausiu LKL žaidėju laikomas Dovydas Giedraitis sako, kad tikrai per kamuolį davė, bet teisėjai skyrė pražangą... Ką darysi.“
Tačiau galiausiai sezonas liks įsimintinas ilgam „Lietkabelio“ krepšininkams ir sirgaliams.
„Gyvenimas tęsiasi. Darbai tęsis, galvų niekas nenuraus. Labai liūdna, bet reikia ir įžvelgti ką nors pozityvaus. Aišku, galbūt tai buvo gyvenimo proga, bet visą gyvenimą nukabinęs nosį nevaikščiosi, kam tada žaisti tą krepšinį? – kalbėjo G.Maldūnas. – Dabar liūdna, bet po savaitės, po mėnesio mes suprasime, kad pasiekėme du finalus. Kai prieš sezoną skaitėme jūsų straipsnius ir ekspertų prognozes, kad „Lietkabelis“ jau nurašytas, kad laukia prastas sezonas, nežinia, ar pateks į LKL šešetuką, tai buvo smagu ekspertus nuliūdinti.“
