Šaras pasakojo, kad į NBA kaip žaidėjas taip pat vyko ne tik „varnelės užsidėti“, o rankomis sukirto su organizacija, galinčia skinti pergales.
Kauno „Žalgirio“ treneris, kalbėdamas su žurnalistu Nikosu Varlas, pafilosofavo apie sėkmes ir nesėkmes bei lygino graikus su lietuviais.
Pateikiame antrąją interviu dalį. Pirmąją galite skaityti ČIA.
– Jei Šaras vėl būtų 18-kos... Ar vėl norėtumėt būti pašauktas naujokų biržoje ir žaisti NBA?
– Taip, nes NBA vis tiek yra pajėgiausia lyga. Ir savo žaidėjams linkiu išvykti į NBA. Linkiu to visiems: treneriams, asistentams, nes tai yra viršūnė.
NBA taip pat turi problemų, apie tą irgi reikia galvoti, bet taip, linkiu visiems, taip pat ir sau, patekti į aukščiausią lygį.
– Daug krepšinio žmonų mano, kad taisyklės turėtų būti vienodos visose lygose, ar jūs sutinkate su tuo?
– Taip, manau, kad mūsų tikslas yra būti vienoje struktūroje ir turėti tas pačias taisykles. Europinis krepšinis yra tokioje situacijoje, kurioje yra. Tai – visiška katastrofa. Dalykai įvyksta, su tuo turime susitaikyti. Manau, kad reikia rasti geriausią įmanomą sprendimą, bet visi suprantame, kad FIBA situacija su Eurolyga ir NBA yra apgailėtina. Jie turės kažką keisti, nes kito kelio nėra.
Visi suprantame, kad FIBA situacija su Eurolyga ir NBA yra apgailėtina. Jie turės kažką keisti, nes kito kelio nėra.
– Ar ateityje save įsivaizduojate NBA komandos vyriausiojo trenerio poste?
– Nežinome to. Man nesvarbu, ar dirbti NBA, Australijoje, ar Mėnulyje. Reikia dirbti su žmonėmis, kurie turi tokį patį mentalitetą, su žmonėmis, kurie dirba taip, kaip aš. Kaip jau sakiau, būdamas treneriu, esi priklausomas nuo daugybės dalykų. Man svarbiausia būti apsuptam žmonių, kurie nori dirbti, tobulėti, kurie nori žiūrėti į priekį, o ne būti uždarytam dėžutėje.
Man nesvarbu dirbti NBA, Australijoje ar Mėnulyje
– Ar tai yra darbas, kurį kažkada norėtumėte dirbti?
– Taip, norėčiau. Tačiau nenorėčiau dėl to prarasti savo vertybių. Tai yra svarbiausias dalykas. Nevykčiau į NBA tik tam, kad pasakyčiau, kad tai padariau. Kai vykau į NBA kaip žaidėjas, norėjau išpildyti svajonę, tačiau to pat metu ten važiavau laimėti. Išvykau į organizaciją, kuri, kaip maniau, buvo pasiruošusi laimėti.
– Koks yra jūsų paveikslas artėjančiam Eurolygos sezonui? Ar teisinga sakyti, kad yra trys didieji vardai, o devynios kitos komandos kausis dėl vietos atkrintamosiose?
– Galima taip kalbėti, bet man nerūpi, kokia yra situacija. Tiesiog nereikia dėl to sukti galvos. Reikia žiūrėti tik į kitą dieną. Svarbiausia dabar yra tobulėti kaip komandai, suprasti, kas veikia, kas neveikia ir tiek.
– Ar galite įvardinti didžiausią nesėkmę ir sėkmę savo gyvenime?
– Dėl sėkmės klausimų nėra. Tai yra šeima ir du nuostabūs vaikai. Nesėkmės? Jų visada bus. Kasmet darbe esame teisiami dėl kokių nors dalykų.
Tačiau kas yra nesėkmė? Nelaimėti čempionato? Tai nėra nesėkmė, jei atiduodi 100 procentų savęs. Išmokau tai priimti. Daug stumiu ir save, ir savo žaidėjus. Pastaruoju metu su nesėkmėmis ar pralaimėjimais susitaikau daug lengviau, nes, jei darai kažką 100 procentų, nesėkmę priimti tampa lengviau.
Tačiau kas yra nesėkmė? Nelaimėti čempionato? Tai nėra nesėkmė, kol atiduodi 100 procentų savęs
– Ką pavadintumėte didžiausia nesėkme? Gal tai yra kažko nepabandymas?
– Taip, taip. Manau, kad, jei neparuoščiau savo komandos ir jie aikštėje atrodytų kaip nemotyvuotų žmonių grupelė, galvočiau, kad susimoviau.
– Ne tik žaidėte Graikijoje, bet ir vedėte graikę, su ja sukūrėte šeimą. Ką Graikija jums reiškia?
– Tai tampa mano mėgstamiausia šalimi. Annai dar praėjusiais metais sakiau, kad pasiilgau Graikijos. Tačiau tai yra gyvenimas. Esame laimingi, kad turime gerą darbą, o į Graikiją bet kada galima sugrįžti atostogoms ar dar kažkam. Čia praleidžiame daug laiko. Visada, kai atvykstame į Atėnus, tai būna šventė. Jei vakarieniaujame ar geriame kavą, ateina daug žmonių. Didžiuojuosi savo draugais graikais, su jais nemažai pasilinksminame. Tai yra svarbiausia.
– Ar lietuviai ir graikai labai skiriasi?
– Manau, kad mes labai skirtingi. Aš labai laimingas, kad teko pažinti abi kultūras. Tai man padeda žinoti, ko tikėtis kažkur nuvykus.
