Lietuvos rinktinei reikėjo įtempti raumenis, kol 76:65 palaužė paslaptinguosius varžovus pirmosiose A grupės rungtynėse Kaune.
Nors susirinko 5 tūkst. sirgalių, tarp kurių ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda bei buvę rinktinės žaidėjai Ramūnas Šiškauskas ir Martynas Pocius, nors Venesuelos krepšininkai dėl pandemijos nesužaidė nė vieno kontrolinio mačo ir per penkias pirmąsias minutes net tris kartus jų metimai nelietė lanko, rungtynės nesiklostė paprastai.
„Kalbam, kalbam!“ – nuo suolo surėkė Mantas Kalnietis, kai pirmajame kėlinyje lietuviai buvo suklydę 5 kartus ir pataikę tik 3 metimus iš 13.
Nors Lietuva įgijo persvarą, daug metimų skriejo iš nepatogių pozicijų.
Lietuva pajudėjo, kai Jonas Valančiūnas ėmėsi karaliauti arenoje savo dviejų sūnų akivaizdoje.
Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas pelnė 14 taškų iki pertraukos, dominavęs prieš žemesnius varžovus.
Tačiau J.Valančiūnui vis trūko paramos, o Venesuelos krepšininkai, kurių amžiaus vidurkis arti 31 metų, žaidė be įtampos ir pagarbos aukštesnio meistriškumo šeimininkams.
„Kur esi?“ – garsiai, lyg turėtų garsiakalbį, M.Kalnietis surinko Eimantui Bendžiui, kai Lietuvos rinktinės derinys užstrigo trečiajame kėlinyje.
Lietuvos rinktinės veiksmai dar tikrai neatrodė suderinti, nušlifuoti, kai kuriuos žaidėjus (Tomas Dimša) kaustė įtampa. Net šaltakraujis Marius Grigonis prametė pirmuosius šešis metimus, kol atkakliai bebandydamas pataikė septintąjį iš krašto trečiajame kėlinyje.
Kamuolys pradėjo laisviau judėti ketvirtajame kėlinyje, nors Pietų Amerikos atstovai vis lipo ant kulnų. Į dviženkles taškų sumas įlipo ir Domantas Sabonis bei Rokas Giedraitis, o mūsų šalies komanda pasiekė sunkią, bet pelnytą pergalę.
D.Sabonis pelnė 12 taškų rungtynėse, po kurių vieną Lietuvos rinktinės lyderių pakvietė dopingo kontrolei.
– Domantai, prireikė laiko įsibėgėti, kaip jūsų akimis klostėsi mačas?
– Taip, žinote, pirmosios rungtynės. Venesuela žaidė visai stipriai, o mes darėme klaidų. Mes visi norėjome gerai pasirodyti prie šeimų, prie sirgalių. Visai normalu, svarbu, kad pasiekėme pergalę.
– Pirmojoje rungtynių pusėje raginote komandos draugus – ko labiausiai trūko?
– Gal kažką ir sakiau, bet gerai jau nepamenu.
Manau, kad trūko susikaupimo. Bangavome gerokai, reikia stengtis žaisti gerai 40 minučių.
– Žaidėte ir kaip pagrindinis vidurio puolėjas, o kelias minutes rungtyniavote ir kartu su Jonu Valančiūnu. Kaip geriau jautėtės šįkart?
– Gerai žaisti abejose pozicijose, man smagu. Bet toks trenerio sprendimas ir mes bandome tai išpildyti.
– Pastaruoju metu neįprasta žaisti prie žiūrovų. Kiek jie prisidėjo prie didesnio nervingumo?
– Ne dėl nervų. Buvo faina. Labai smagu prie sirgalių žaisti kiekvieną vasarą.
– Kas labiausiai pavyko šiose rungtynėse?
– Buvo derinių, kuriuos visai neprastai užpildėme. Bet reikia dar daug dirbti.
– Rungtynėms einant kamuolio judėjimas ir derinių išpildymas buvo geresnis?
– Taip, pirmosios rungtynės yra tokios, kad norisi pačiam kažką padaryti, bet reikia apsiprasti ir žaisti kartu.