Apie 50 Lietuvos rinktinės sirgalių savais keliais pasiekę Kosovą penktadienio vakarą susirinks į 2,2 tūkst. žiūrovų talpinančią Prištinos areną, kurioje nacionalinė komanda pradės atranką į 2019-ųjų pasaulio čempionatą.
T.Balaišis-Sėkla prognozuoja, kad emocingieji pietiečiai gali užpildyti salę taip, kad jų ten bus daugiau nei sėdimų vietų. Karšti albanai bandys pakylėti Europos krepšinio nykštukus istorinei pergalei.
Juos bandys atvėsinti ne tik Lietuvos krepšinio rinktinės žaidimas, bet ir triukšmingi geltonai-žaliai-raudonų gerbėjai, kurie su savimi pasiėmė net 8 būgnus.
Net prisimenant Sabonio laikų Jugoslavijos krepšinio mokyklą, kur buvo tampoma, spjaudoma ir t.t., esu girdėjęs, kad ten dar gėlytės prieš tai, ką daro Kosovas.
„Turbūt toks mažas kiekis žmonių dar niekad nebuvo vežęs tiek būgnų, – kvatojo T.Balaišis-Sėkla – Bet jų labai prireiks. Ten bus maža salė, tačiau esu girdėjęs, kad palaikymą jie ten turi – susirenka pilnos tribūnos. Manau, bus mums ten ką veikti.“
Lietuvos rinktinės sirgalių lyderis lėktuve ir viešbutyje su saviškiais dar turės rimtą pokalbį apie gresiančius pavojus. Tai ne Venesuela, kurioje pasukus už ne to kampo bet kada gali grėsti kulka į kaktą, tačiau Kosovas – taip pat specifinis kraštas.
„Provokacijų ir trukdžių meistrai“, – taip Lietuvos rinktinės priešininkų teritoriją apibūdino lietuvis.
Prieš 9 metus nuo Serbijos atsiskyręs šešiskart už Lietuvą mažesnis beveik 2 milijonų gyventojų kraštas intriguoja savo nežinomybe.
Bet T.Balaišis-Sėkla pasiruošęs viskam. Jis tikisi, kad albaniški triukai iš vėžių neišmuš nei jo komandos, nei Lietuvos rinktinės vyrų.
– Ar Kosovas noriai įsileis į areną Lietuvos sirgalius su visais būgnais? – 24sek paklausė T.Balaišio-Sėklos.
– Kol kas nieko negirdėjau. Ir su bilietais viskas tvarkoj.
Kaip ten bus, dar pamatysime. Esu girdėjęs visokių dalykų. Ir apie tamsiąją jų trukdymo pusę. Bet kiek tai gandai, kiek realybė, pamatysim tik ten nuvažiavę.
– O kokios kliūtys?
– Jie visokių provokacijų ir trukdžių meistrai. Manau, tą žino ir Lietuvos rinktinė.
Yra daug tokių dalykų, su kokiais rinktinė susidūrė Venesueloje. Kur neva sugedo rinktinės autobusas. Komandos personalo nariai tada matė ir filmavo, kaip gerai veikiantis autobusas važiuoja, o vairuotojas nuėjo į galą, išsitepė tepalais ir vaidino, jog įvyko kažkas blogo, kad tik pavėluotų...
Stengiamasi išmušti iš vėžių. Kai kurios šalys ir federacijos galbūt tą naudoja.
Visi labai gerai atsimename Lino Kunigėlio komentarą. „Užsikrušti“ visiems jis ne be reikalo pasakė. Viskas labai akivaizdžiai matėsi.
Nenoriu užbėgti už akių, bet net prisimenant Sabonio laikų Jugoslavijos krepšinio mokyklą, kur buvo tampoma, spjaudoma ir t.t., esu girdėjęs, kad ten dar gėlytės prieš tai, ką daro Kosovas. Bet nežinau, kiek tame tiesos.
– Teko girdėti, kad Lietuvos rinktinė vengs vakarinės treniruotės Kosove, jog varžovai jos slapčia nenufilmuotų.
Teko girdėti, kad tokių provokacijų ir lindimų gali būti: ar Lietuva pripažino Kosovą, ar ne ir panašiai.
– Taip, net nenustebčiau. Ten pasitelkiamos visos galimybės ir sąlygos.
Manau, visiems reikėtų pasisaugoti tokių dalykų. Tiesiog būti budriems. Kai esi pasiruošęs, po to iš vėžių tavęs neišmuš net ir bandymai. O va kai visai negalvoji, tai gali pakenkti.
– Kokie yra Kosovo aistruoliai? Tai agresyvūs, iš futbolo atėję sirgaliai, ar ramūs gerbėjai?
– Ateina ir iš futbolo, aršiai ir intensyviai palaiko. Žiūrėsime, kaip mums ten bus.
Svarbiausia iškart juos griebti už ragų, sportine prasme. Išsiveržti į priekį, atitrūkti ir nesuteikti vilčių.
Kai jie kabinasi, jei įsivelsi taškas į tašką, tai jie visą tą laiką ir palaikys. Pritariu tai nuomonei, kad pirmos rungtynės yra labai svarbios. Nereikia žiūrėti, kad Kosovas yra maža valstybėlė. Vis dėlto, jie išmetė makedonus, tad tai pasako, jog namie gali būti pavojingi.
Mums reikia susidoroti su psichologine našta. Kiek žinau, visi žaidėjai suvažiavo labai motyvuoti – kitaip ir negalėjo būti. Darbas puikiai verda ir visi vedami didžiulio noro. Tai labai smagu. Visa tai reikia nusinešti į aikštę, kad neleistume suabejoti savo pajėgumu ir nuvažiuotume.
O jeigu mūsų bus 50, prieš pietietišką triukšmą turėsime savo svertų. 50 – tai ne 2 ar 3. Ir dar būgnai.
Dar galima išnaudoti pietiečių bruožą. Jie rėkia labai garsiai, staigiai, bet labai staigiai ir nutyla. Pažiūrėsime, ar albanai elgiasi taip pat, kaip daugelis jų kaimynų pietiečių.
– Minėjote Venesuelą. O Kosove saugu? Bus ko saugotis?
– Kiek žinau, ten saugu. Ypač Prištinoje.
Savo gretose turime ten buvusių žmonių – prieš kelis ar keliolika metų. Dabartinė situacija ten stabilizavosi.
Kosove yra daug tarptautininkų, didžiulė amerikiečių karinė bazė. Turbūt, viena didžiausių Europoje ir pasaulyje. Tokie dalykai įnešė stabilumo, o apie kažkokias grėsmes girdėti neteko.
Bet visi dar perkalbėsime – tai jautri vieta. Kosovas iki kokio XVI-XVII amžiaus buvo daugiau serbiškas nei albaniškas, po to pradėjo gausėti albanų, jis buvo albanų, vėliau – Jugoslavijos karalystės, atiteko Serbijai, vėliau paskelbė nepriklausomybę. Dabar žinome, kad beveik 90 proc. vietos gyventojų sudaro albanai.
Pačioje Serbijoje Kosovas nepripažintas. Jie laiko Kosovą savo šalies teritorija.
Kiek žinau, važiuojant iš Kosovo į Serbiją, jei pase turi Kosovo antspaudą, turėsi problemų įvažiuojant į Serbiją, nes jie to nepripažįsta ir netoleruoja.
Yra daug niuansų, į kuriuos geriausia nesivelti.
Pavyzdžiui, jie labai palaiko amerikiečius, nes šie palaikė juos konflikte su Serbija. Todėl jie gerai kalba angliškai. Bet nerekomenduoja bandyti susikalbėti serbiškai arba rusiškai. Tiek rusai, tiek serbai laikomi priešais.
Tad geriau nedaryti tokių dalykų. Mūsų gretose turbūt nėra, kas nekalbėtų angliškai. Bet reikės perspėti, kad nebandytų susikalbėti rusiškai ar kažkas tokio. Ir kad nesiveltų į politinius ginčus, nukreiptų neutralia tema.
Teko girdėti, kad tokių provokacijų ir lindimų gali būti: ar Lietuva pripažino Kosovą, ar ne ir panašiai. Mes žinome, kad Lietuva pripažinusi Kosovą, bet į tai geriau nesivelti.
Atvažiuojame į sporto renginį, krepšinio žiūrėti, tad politiniai reikalai mums turėtų būti vienodai. O iš provokacijų gali pasitaikyti visokių dalykų.
Esame pasiruošę. Pasikalbėsime apie tai skrisdami, viešbutyje. Skrendame į tokią įdomią šalį (šypsosi).
– Kaip manote, kaip didžioji Lietuvos rinktinės sirgalių masė reaguos į šią rinktinę? Europos, pasaulio čempionatų rungtynės Lietuvoje – nacionalinis reiškinys. O ar dėmesys šiai rinktinei bus toks pat, kaip ir anksčiau?
– Pritariu tai nuomonei, kad rinktinė bet kokio lygio yra rinktinė. Nereikėtų jos skaidyti į pirmą, antrą, dešimtą ar dvidešimtą. Tai pagrindinė Lietuvos rinktinė šiam momentui.
Ne Lietuvos rinktinės ir ne negalinčių atvykti žaidėjų problema, kad šiuo metu krepšinis yra tokioje situacijoje. Manau, kad problema yra tarp FIBA, Eurolygos ir NBA, kurios nesugeba susitarti tarpusavyje. Labai gaila, nes nuo to kenčia krepšinis. Bet Lietuvos rinktinė tokia buvo ir visada bus.
Nemanau, kad tai bus nuvertinta, nes tai naujas dalykas, o nauji dalykai žmones masina. Visiems turėtų būti įdomu pažiūrėti, kaip atrodo komanda. Juolab, kai tos pergalės yra būtinos.
Kviečiu visus susirinkti į Klaipėdą. Žinau, kad daug žmonių atvažiuos ir atvyks, jau užpildyta didžioji dalis salės. Būtų smagu matyti užpildytą visą „Švyturio“ areną mūšyje su lenkais ir kad ji pulsuotų palaikymu šiai Lietuvos rinktinei, kaip ir bet kuriai Lietuvos rinktinei visada pulsuodavo.
