Prieš 10 metų T.Dimša iškovojo pirmą titulą tarptautinėje arenoje.
Lietuvos jaunimo (iki 16 metų) rinktinėje jis tada rinko po 10,2 taško ir drauge su Mariumi Grigoniu buvo rezultatyviausi komandoje, kuri galiausiai iškovojo sidabrą pirmenybėse Juodkalnijoje.
Peršokęs iš „Žalgirio“ dublerių gretų jis 2013 metų gegužę debiutavo pagrindinėje Kauno komandoje per VTB Jungtinės lygos rungtynes, o kitą sezoną pasirodė ir Eurolygoje, taip pralenkęs savo gerą draugą M.Grigonį.
Atrodo, kad T.Dimša turi viską, ko reikia geram gynėjui – taiklią ranką, greitį veržiantis, lengvą šuolį. Bet talentingam 196 cm ūgio krepšininkui didžiajame krepšinyje ne viskas ėjosi paprastai.
Iš pradžių sutrukdė rankos trauma – jis stipriai sužeidė riešą prieš pat 2012 metų jaunimo (iki 18 metų) Europos čempionato Lietuvoje per kontrolines rungtynes su kroatais.
Paskui per dvejus metus kildamas nuo atsarginių suolo Kauno „Žalgiryje“ jis pasirodė 25 rungtynėse Eurolygoje, bet rinkęs po 2,8 taško neįrodė treneriui esąs vertas daugiau.
Pripažinęs, kad į Kauno klubą pateko per anksti, T.Dimša pradėjo legionieriaus karjerą Frankfurto „Skyliners“. Tačiau ir ten trauma sujaukė sezoną Vokietijoje, o viską pradėjus nuo pradžių Prienuose 2017 metų pradžioje jam pusę sezono nubraukė trūkusi Achilo sausgyslė.
Kai jis vėl įsibėgėjo Prienuose, atvykę broliai Ballai paskatino kelti sparnus (T.Dimša buvo vienintelis Prienų krepšininkas, nesutikęs rodyti veido amerikiečių šou seriale) ir T.Dimša trumpam atsidūrė Italijos lygoje. Bet ir Varezės klube neįsitvirtino.
„Visi sprendimai ir traumos susideda. Jaunesnis buvau ir kvailesnis. Dabar subrendau, viskas vyksta kitaip“, – jau ruošdamasis Lietuvos rinktinės sudėtyje mačui su Belgija laiką atsuko atgal T.Dimša.
Jis pagaliau žaidė daug ir buvo tarp komandos lyderių praėjusį sezoną Utenos „Juventus“, kur dalį laiko rungtyniavo įžaidėju.
Trenerio Žydrūno Urbono praplėstos atsakomybės padėjo gynėjui labiau pajusti krepšinį.
„Manau, kad iš dalies tai padėjo. Bent jau neatėmė tai tikrai. Rungtyniaudamas įžaidėju geriau supratau, kaip valdyti komandą, gavau erdvės pats žaisti pikenrolus, pradėjau geriau skaityti žaidimą“, – sakė T.Dimša.
Šis sezonas Panevėžio „Lietkabelyje“ kol kas geriausias per jo vingiuotą karjerą.
LKL varžybose jis renka po 14,2 taško, tritaškių pataikęs 40 proc., ir atlieka po 3,4 rezultatyvaus perdavimo, o „Lietkabelis“ laikosi užkilęs į antrą vietą iškart po „Žalgirio“.
FIBA Čempionų lygoje „Lietkabelis“ prasibrovė į atkrintamąsias varžybas, o pakeliui T.Dimša pelnė po 12 taškų ir 3 rezultatyvius perdavimus.
Atakuojantis gynėjas tapo vienu iš lyderių Nenado Čanako treniruojamoje komandoje, atakuodamas su tokiu pasitikėjimu, kokio pirmaisiais karjeros metais nebuvo.
Tai parodė ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, kur pusfinalyje įmetęs 11 taškų į „Žalgirio“ krepšį, jis sumetė 20 taškų mažajame finale ir ištraukė „Lietkabelį“ į trečiąją vietą mače Klaipėdoje su „Neptūnu“.
„Manau, kad psichologija svarbi. Nebuvo taip, kad vasarą užsidaręs dirbau ties kažkuriuo krepšinio elementu. Tiesiog gerai sukrito kortos, – apie savo geriausią sezoną sakė T.Dimša. – Į Panevėžį vykau kaip toks combo gynėjas, kuriam kartais reikės pakeisti įžaidėją, bet galiausiai likau tikru antru numeriu. Treneris pasitiki, daug derinių vyksta per mane. Viskas susideda, kad sezonas klostosi gerai.“
Dar 2014 metais Jonas Kazlauskas buvo įtraukęs T.Dimšą į preliminarų kandidatų sąrašą, bet tikro šanso debiutui Lietuvos rinktinėje jis sulaukė tik dabar, kai Darius Maskoliūnas pakvietė Europos čempionato atrankos rungtynėms su Belgija ir Čekija jį ir dar du debiutantus iš „Lietkabelio“ – Paulių Valinską ir Martyną Sajų.
Buvo žmogus, kuris T.Dimšą rinktinėje įsivaizdavo anksčiau.
Šiuo metu po pėdos traumos sveikstantis Marius Grigonis, dar 2016 metais debiutavęs Lietuvos rinktinėje olimpinėse žaidynėse, neseniai įspėjo savo draugą.
„Jis jau anksčiau sakė, kad pradėčiau ruoštis rinktinei, – apie M.Grigonio žinutę sakė T.Dimša. – Palaiko ir džiaugiasi už mane. Sako, kad turiu važiuoti ir parodyti, ką moku. Aš ir stengsiuosi iš visų jėgų.“
Dabar jis pirmą kartą atsidūrė tarp žaidėjų, su kuriais augo ir žavėjosi anksčiau.
„Visada, kai buvau jaunesnis, lygiavausi į vyresnius, stebėdavau, kaip žaidžia Mantas (Kalnietis) ir Jonas (Mačiulis), – kalbėjo T.Dimša. – Bet šiaip su visais yra tekę žaisti arba kartu arba prieš juos.
Kol kas jokios baimės nejaučiu, dalinamės patarimais, viskas džiugu.“
T.Dimšos ausis vis pasiekia krepšinio sirgalių ir specialistų kalbos, kad „Lietkabelio“ marškinėliai jau tampa ankšti ir kitą sezoną jis tiktų didesnes ambicijas turinčiam Lietuvos klubui – Vilniaus „Rytui“ ar „Žalgiriui“.
„Aišku, tikslas – kopti aukštyn, – sutiko T.Dimša. – Girdžiu aplink sklandančias kalbas, bet nesinori pernelyg blaškytis. Dabar atvažiavau į rinktinę ir noriu padėti laimėti rungtynes. Noriu gerai pabaigti sezoną. O tada ateis vasara ir bus galima galvoti.“
Vasarą gali tekti pagalvoti ir apie olimpinę atranką.
Lietuvos rinktinė neturėjo itin plataus pasirinkimo atakuojančio gynėjo pozicijoje, kur pastarajame pasaulio čempionate žaidė tas pats M.Grigonis, Renaldas Seibutis ir Rokas Giedraitis.
Tačiau R.Seibutis visą sezoną gydosi traumą, o anksčiau šioje pozicijoje rungtyniavęs Adas Juškevičius atsisakė kvietimo į rinktinę.
Bus įdomu išvysti, kokį vaidmenį T.Dimša gaus D.Maskoliūno komandoje, bet krepšininkas kol kas olimpinę svajonę laiko savyje: „Aš taip toli negalvoju. Dabar svarbiausia ši atranka, o jei bus mini šansas, reikia kabintis. Jei tik kvies, tai kodėl gi neimti visko, kas tik yra įmanoma?“
Būdamas šiame karjeros etape, kai veriasi nauji horizontai, jis prisimena, ką teko iškęsti, kad laiptas po laipto vėl užliptų. Tada prireikė kitų paramos, ypač buvusios Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionės Gintarės Jasiunskaitės, kurią vedė praėjusią vasarą.
„Palaikė šeima, žmona, – sunkesnius etapus pabrėžė T.Dimša. – Kai nutinka traumos pats užsidarai savyje ir nebenori nieko daryti. Bet kiti padeda, pats stumi save į priekį.
Stengiesi grįžti ir reabilituotis, žiūrėti į priekį. Visada jaučiu norą žaisti kuo aukštesniame lygyje. Ir štai galiausiai tas šansas atsiranda.“
