„Kaip pirmą kartą, ane?!“ – iš savo didžiulio entuziazmo pasišaipė pats R.Seibutis, stumdamas kėdę į šalį, kad atsisėstų interviu prie didžiulio viešbučio lango, pro kurį matėsi kiti į stovyklą besirinkę krepšininkai.
„Tai aišku, kaip gali nepasiilgti! Visada norisi!“ – rinktinės ilgesio nenuslėpė antras vyriausias šios rinktinės žaidėjas.
Norint pateisinti krepšinio šalies vardą, turime laimėti bet kokiu atveju.
Renaldas vasarą turėjo reanimuoti savo kūną, kad galėtų grįžti į lygį, kuriuo gali žaisti. 12,7 taško, 13,3 naudingumo balo vidurkis su 55,6 proc. dvitaškių ir 41,7 proc. tritaškių pataikymu vėl užaugino Lietuvos rinktinės degtukui sparnus.
Jais jis susigrąžinęs pasitikėjimą savo jėgomis atplasnojo į Palangą, visai šalia savo namų Šventojoje, kur yra pasirengęs pirmą kartą suremti pečius su komandos treneriu Dainiumi Adomaičiu.
Patyrusio žaidėjo pagalba D.Adomaičiui bus labai reikalinga. FIBA ir Eurolygos karo nustekentoje rinktinėje – bent penki nauji veidai ir daugybė tik minimaliai aukščiausio lygio patikrintų krepšininkų.
Iš viso tik šeši rinktinės nariai yra žaidę Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse.
Kadangi D.Adomaičio rikiuotėje nebus NBA ir Eurolygos krepšininkų, daugelis ėmė ieškoti atitinkamo pavadinimo šiai komandai: „antra“, „trečia“, „rezervinė“, „dublerių“, „studentų“ rinktinė – buvo daug variantų, kurie simbolizavo Lietuvos krepšinio turtų nuostolius.
Tačiau R.Seibučiui tai nė motais. Po visais tais pavadinimais jis regi užrašą, kuris nesikeičia – Lietuva.
„Rinktinė užima labai svarbią vietą širdyje. Džiaugiuosi, kad vėl turiu galimybę su ja būti.
Manau, kad kiekvienam tai turėtų būti pasididžiavimas. Aš tuo didžiuojuosi ir labai noriu, kad kuo labiau padėčiau rinktinei“, – 24sek pasakojo R.Seibutis.
– Keista atvykti į rinktinę rudenį, ne vasarą? – paklausėme Klaipėdos „Neptūno“ atstovo.
– Aišku, keista. Labai!
Bet tokia jau sistema ir tos peripetijos. Stengiuosi apie tai negalvoti. Galvoju tik tai, kaip malonu čia būti. Kas ten yra ir kaip turi būti, ne man spręsti.
– Žmonės ieško pavadinimo šiai rinktinei: studentų, rezervinė, B rinktinė. Kaip pavadinti šią Lietuvos komandą?
– Toks jau tas gyvenimas. Kartais negali pasirinkti. Yra tos aplinkybės tokios, kad reikia suktis iš situacijos. Šiai dienai tai geriausi žaidėjai, kurie gali atvykti į rinktinę. Reikia tik džiaugtis, kad iš viso kažkas atvažiuoja.
Stengiuosi nesureikšminti tų dalykų. Kad ir kokia rinktinė bebūtų, vis tiek reikia laimėti. Turbūt bus sudėtingiau, kai nėra pagrindinių, vedančių žaidėjų. Bet ir kitos rinktinės taip pat pakraujavusios. Norint pateisinti krepšinio šalies vardą, turime laimėti bet kokiu atveju.
Žiūrėsim. Dar net nesitreniravome kartu. Keista, kaip tas viskas atrodys. Bet čia labiau keista treneriui, trenerių štabui.
– Turbūt ne keista, bet jiems tai sunkiausia?
Pagrindinis dalykas nesikeičia – užrašas ant krūtinės Lietuva.
– Taip... Kaip sulipdyti per kelias dienas, kas iš to išeis. Tik laikas parodys. Bet svarbiausia, kad mes, kurie atvažiavome, būtume pozityvūs, norėtume dirbti ir kad tas rezultatas būtų geresnis.
– Kokį rezultatą pajėgūs pasiekti šie 14 vyrukų?
– Mūsų kitaip ir nesuprastų, jei sakytume, kad nesitikime laimėti. Tai kam čia tada rinktis? Visi iš mūsų reikalaus. Ir patys turime kelti sau aukščiausius tikslus.
Toks tas langas ir tokios aplinkybės. Pasikartosiu, turime žaisti kiek įmanoma geriau per šias kelias dienas. Susilipdyti. Nežinau, kaip čia viskas bus, tačiau stengiuosi galvoti pozityviai.
– Kalbėta, kad kai nežais geriausi rinktinės žaidėjai, žmonėms gali būti neįdomu stebėti tokią komandą. Kokio visuomenės palaikymo tikitės?
– Kiekvienas žmogus renkasi. Kiekvienam savaip.
Už visus negaliu atsakyti, bet labai tikiuosi, kad palaikys taip, kaip rinktinę, kuri būna vasarą. Pagrindinis dalykas nesikeičia – užrašas ant krūtinės Lietuva. Mes būsime po Lietuvos vėliava ir atstovausime savo šaliai.
Jei kažkam atrodys kitaip, tai jau jų problemos.
– Rinktinėje už jus vyresnis tik Kšištofas Lavrinovičius. Ar jausite didesnę atsakomybę komandoje?
– Aš nesijaučiu senas. Jaučiuosi tikrai gerai: ir psichologiškai, ir fiziškai pailsėjęs.
Stengiuosi būti draugiškas ir kiek įmanoma labiau padėti komandai. Atvažiavome dėl bendro tikslo. Jei bus situacijų, kur reikės mano pagalbos, niekada neatsisakiau, neatsisakau ir neatsisakysiu.
Labai laukiu pradžios, vakarinės treniruotės, kai visi pradėsime lipdytis.
