„LawTwins“ prekės ženklas apims ir dokumentinius filmukus, ir drabužių liniją. Pasakojimus apie Lavrinovičius kuria žymus prodiuseris, nominuotas „Emmy“ apdovanojimui, Gary Waksmanas.
„Ačiūkas, kad buvot kartu. Dabar čiao, nes laukia Holivudas“, – tokias atvirutes žurnalistams, susirinkusiems į „LavTwins“ pristatymą, pasirašę išdalino broliai Lavrinovičiai.
Panašu, kad projektui keliami aukšti tikslai – prekės ženklo vadovas Rokas Mickevičius spaudos konferencijoje užsiminė apie išvykas į Kiniją, o daug kur figūruoja ir gan utopiškai skambantis Holivudas.
Vos įėjus į spaudos konferencijos, kurioje pristatytas "LavTwins" ženklas, salę, į akį krito fotosienelė. Brolių siluetai ten pavaizduoti su pakabinamomis piniginėmis. Galima spėti, kad ši įvaizdžio detalė bus itin svarbi, kuriant Lavrinovičių įvaizdį.
Įdomu tai, kad dar prieš sezoną Prienų „Skycop“ išplatino pranešimą JAV spaudai, kurio jau antraštė galėjo priblokšti: „Prienų „Skycop“: „Big Baller Brand“ bandė sunaikinti klubą“.
Broliai Ballai jau seniai išvyko iš Lietuvos, tačiau filmukus apie brolius, žaidžiančius Prienuose, panašu, matysime dar ilgai.
Nors K.Lavrinovičius dabar derina dokumentikos kūrimą ir darbą krepšinio aikštelėje, spėja pasidomėti ir kitais aktualiais krepšinio klausimais – Kauno „Žalgirio“ forma ar Panevėžio „Lietkabelio“ bėdomis.
– Visų pirma, nuo ko prasidėjo „LavTwins“ idėja? – 24sek paklausė Kšištofo Lavrinovičiaus.
– Buvom susitikę su Gediminu Žiemeliu ir jis, žinot, žmogus kupinas idėjų, labai darbštus. Jis tokį pasiūlė projektą, kur mes apsvarstėm, pagalvojom, kad tikrai labai įdomu. Susigundėm. Kaip žinom Gediminą, jis labai rimtas, jei paima kažkokį darbą, jis turi padaryti gerai ir jį įgyvendint. Todėl ir pasitikim juo, stengsimės patys įdėti daug darbo, nenuvilti. Vis tiek jis čia pagrindinis žmogus, kuris ir pinigus investuoja.
– Ar tada, kai sulaukėte pirmo skambučio, buvote kartu su broliu?
– Taip, tiesiog kartu buvome tame susitikime.
– Kokia buvo pirma mintis, kai pasakė „broliai, važiuojam į Holivudą“?
– Nebuvo taip, kad važiuosim į Holivudą. Iš pradžių buvo ir juokingas toks pasakymas, bet su laiku žiūriu, kaip viskas progresuoja, tai tikrai galvoju, kad realu.
– Idealiausiu atveju, jei viskas pavyks, kas iš to gali gimti?
– Čia viskas matysis eigoje. Dabar tik pirmi žingsniai. Patys mes, jei galvot kažką, pas mus žingsnis po žingsnio. Dar iki to Holivudo labai toli. Mums dar reikia savo brendą įsisukt kuo rimčiau, kurti tą dokumentiką, kad Holivudas susidomėtų, susipažintų su mumis. Pirmi žingsniai yra ta dokumentika apie mūsų gyvenimą, o paskui... Holivude galima ne tik aktoriais būti, yra daug kitos veiklos, kur tu gali realizuoti save.
– Ar nesuklysiu pasakydamas, kad, jei ne šis projektas, Prienai brolių Lavrinovičių dabar išvis neturėtų?
– Jau prieš tą projektą buvau susitikęs su Virginijumi Šeškumi. Buvom susitarę, kad aš žaisiu Prienuose. Tada jau kalbėjomės su broliu. Gal atėjimas „Skycop“ įmonės padidino mūsų šansus būti Prienuose.
Jau prieš tą projektą buvau susitikęs su Virginijumi Šeškumi. Buvom susitarę, kad aš žaisiu Prienuose
– Praėjusiais metais buvo Ballų šeima. Ar galima sakyti, kad čia yra kažkoks...
– Užkeikimas (juokiasi).
– Ne užkeikimas, bet paimta mintis, kad galima kažką taip daryti, nes kažkiek panašumų yra: panašumai, drabužių linija...
– Žinokit čia sutapo taip, kad buvo Ballai, o dabar broliai Lavrinovičiai. Šeškus jau prieš 3-4 mets viliojo mane į savo komandą. Aišku, gal daug komandų norėjo mus turėti, bet ir finansinės galimybės, ir mūsų amžius užveria tas galimybes.
– O kaip tas derinimas su krepšiniu sekasi? Nes ir filmuotis reikia, ir konferencijas organizuojate, ir taip toliau.
– Taip, aišku atsiranda sunkumų kažkiek, bet turime protingą vadovą, kuris bendrauja su klubu, su treneriu. Kada būna laisva diena, mes stengiamės išnaudoti šitam projektui.
– Papasakokit apie savo populiariąsias pinigines.
Kreipiasi į Darjušą: Oi, nepamenu, kada mes jas pradėjome nešioti?
Darjušas: 2007 man atrodo.
Kšištofas: Aš į Italiją išvažiavau ir tada pirmą kartą nusipirkau.
– O čia buvo patogumo klausimas ar jau tada mada buvo?
Darjušas: Patogumo. Tada dar jų nebuvo. Bet kraujo kiek mūsų dėl jų išgėrė...
Kšištofas: Ir tada merginos turbūt nešiojo tik.
Darjušas: Ne, ne, ne...
Kšištofas: Jos, skaitosi, uniseksas.
Darjušas: Dabar tai jo, bet pradžioj neatsimenu, kaip ten buvo.
– Kai pradėjot filmuoti dokumentiką, ar negąsdino filmavimo kameros?
– Kartais būna sunkiau prie kameros, gal nuo nuotaikos priklauso. Bet būna ir labai lengvai. Gal su patirtimi čia ateina. Šiuo momentu tikrai lengvai jaučiuosi.
– Tuose filmukuose kalbama ne tik iš linksmosios pusės, bet ir apie tai, kad jums yra tekę sėdėti kalėjime. Ar nebuvo sunku vėl apie tai kalbėti?
– Ne, nebuvo sunku. Gal labiau nemalonu. Mes neišsiplečiam ta tema, norim pasakyti faktą, kad taip buvo, bet išsiplėsti nenorim. Pas mus ir vaikai, ir viskas. Jiems bus nemalonu. Bet tą reikia pasakyti patiems, nes, jei ne mes, tai kiti pasakys ir bus tik blogiau. Suprantam, kur mes einam ir tai neišvengiamas dalykas.
Mes neišsiplečiam ta tema, norim pasakyti faktą, kad taip buvo, bet išsiplėsti nenorim. Pas mus ir vaikai, ir viskas. Jiems bus nemalonu
– Prieš šį sezoną Prienai išplatino pranešimą, kad Ballai norėjo sugriauti klubą, įžanginiame „LavTwins“ klipe irgi nevengiama kritikos Ballų atžvilgiu. Koks to tikslas, nes prieskonis jaučiamas?
– Čia gal daugiau klubo reklama, kad Prienai vėl atgimsta ir vėl pajėgūs kovoti. Kad nebus patrankų mėsa, kaip praeitą sezoną. Tik dėl to. Gal taip ir Gary Waksmanas – mūsų prodiuseris – pagalvojo, kad laikas tą pasakyti.
– Koks žmogus yra jūsų režisierius, ką jis atnešė jums ir kaip sekėsi kartu dirbti?
– Mes su juo buvome savaitę, kiekvieną dieną bendravome. Jis labai kantrus, niekada nebuvo įkyrus. Jis užduoda klausimą, bet, net ir jei nesuprasdavo mūsų atsakymo, jis nekankindavo, kad kartotume dar kartą. Ne. Neišėjo, tai neišėjo. Matosi, kad profesionalas, maloniai bendravo.
– Ar pačiam teko matyti Ballų serialą?
– Neturiu laiko. Norisi viską pažiūrėti, bet... Kartais tuos treilerius pažiūrėjau, bet taip, kad sėsčiau ir žiūrėčiau – nebuvo.
– Ar galima ateityje kažko panašaus tikėtis ir iš šito projekto?
– Viskas yra įmanoma.
– Kaip įsivaizduojat, galima būtų Ballų projektą nukonkuruoti?
– Nežinau, neįsivaizduoju. Stengtis galima, bet, žinot, ne Prometėjas aš, kad pasakyčiau, ar galima, ar ne. Ar pasiseks – laiko klausimas.
– Turėsite ir savo drabužių liniją, kokie tai bus drabužiai?
– Daug jų bus, daug... Sekite naujienas ir viską sužinosite.
– Ar jūs prie drabužių kūrimo prisidėsite? Būsite vertinimo komisijoje?
– Būsim, tikrai būsim.
– Kalbėta ir apie Kinijos rinką, kaip įsivaizduojate brolių prekės ženklą Kinijoje?
– Normaliai, kaip ir Lietuvoje. Žiūrėsim, viskas planuose. Važiuosim, žiūrėsim, darysim. Reikia ir su gamintojais susipažint, gal save pristatysim Kinijoje. Padarysim gal kaip socialinį susitikimą su žmonėmis, gal susitiksim su žaidėjais, prieš kuriuos žaidėm. Pas mus didelė tuo užsiimanti komanda ir kažką sugalvosim.
– Geriausias šiais laikais būdas išgarsėti...
– Permiegot su vyru, jo?
– Ne, skandalai...
– Ne, nebūsim skandalingi personažai. Žiūrėsim, gal, jei neis projektas, tai padarysim kokį. Kol kas tokių minčių nėra, bet, jei neis, tai gal kažką padarysim (juokiasi).
– Pakalbėkime apie krepšinį. Koks yra „Žalgirio“ sezono startas jūsų akimis?
– Sezono pradžioj buvo dvipusis jausmas. Aš visada „Žalgiriu“ tikiu, bet šįkart jausmai buvo skirtingi. Buvo kelios prastesnės rungtynės, bet kitose jau rodė, kad turi labai daug potencialo būti stipria komanda. Tai rodė žaidimas su „Fenerbahče“, su „Anadolu Efes“, su „Rytu“, kaip jie paskutinį kėlinį sužaidė idealiai. Jie taip gali žaisti tikrai. Aišku, tie pralaimėjimai – normalu, nes yra sezono pradžia. Pažįstu Jasikevičių, žinau, kad jis visko išreikalaus.
– Ar jums yra buvę taip, kad po gero sezono sunku jį pamiršti ir kito sezono starte dar vis mintimis kažkiek gyvenote jau praėjusia sėkme?
– Taip, ypač jaunesniems taip būna dažnai. Čia normalu, vis tiek ateis laikas, kada jie gaus velnių ir supras, kad reikia išeiti į aikštelę kaip paskutinį kartą. Reikia žaisti taip, lyg tos rungtynės būtų paskutinės. Ateis laikas, kada visi supras, kad buvęs sezonas jau praėjo. Jei tu nepamirši, tai ir risiesi į apačią. Jei pamirši, tada ateis nauja diena. Jei miegosi ant laurų – smuksi žemyn.
Ateis laikas, kada jie gaus velnių ir supras, kad reikia išeiti į aikštelę kaip paskutinį kartą
– Šaras po vienų rungtynių minėjo, kad Artūras Milaknis yra žmogus, labiausiai pasiruošęs mirti už „Žalgirį“ ir dėl to žaidžia taip ilgai. Kaip supratote šiuos trenerio žodžius?
– Negalvoju, kad vienas Artūras pasiruošęs mirti dėl „Žalgirio“. Esu buvęs „Žalgiryje“, žinau, kokia ten aura ir kokia atsakomybė. Netikiu, kad kažkuris lietuvis galėtų nebūti pasiruošęs mirti dėl komandos. Manau, kad Šarūnas taip pasakė todėl, kad pažadintų kitus žaidėjus.
Kad jie sakytų „aha, Artūrą pagyrė, o mūsų – ne“. Kad jiems būtų motyvacija įrodyti, kad ir jie gali. Čia toks taktinis ėjimas ir, jei žaidėjas turi charakterį, jį tai turi užkabinti, kad jis galvotų „va, aš būsiu kietas, geras, kad ir mane pagirtų“. Negalvoju, kad nors vienas yra žaidėjas „Žalgiryje“, kuris... gal būna skirtingų dienų, bet nemanau, kad būna nepasiruošusių kovai. Juk sezonas ilgas, bus tų duobių.
– Simas Jasaitis sužaidė puikias rungtynes Čempionų lygoje, neprametė nei vieno metimo, ar jau pasveikinot kolegą buvusį?
– Simas... Ooo... Dar nepasveikinau, bet ruošiausi šiandien (interviu darytas dieną po rungtynių). Simas idealias rungtynes sužaidė, labai džiaugiuosi už jį, niekad neabejojau jo galimybėmis. Džiugu, kad „Lietkabelis“ laimėjo.
– „Lietkabelio“ sezono pradžia po jūsų išėjimo, po trenerio pokyčių nėra sėkminga. Kaip manot, ko trūksta: ar tai su žaidėjais susiję, ar su nauju treneriu, kuris buvo gan dažnai skalpuojamas paskutiniu metu?
– Nežinau, nesu toje komandoje, nesisuku jų virtuvėje. Galima ieškoti tų priežasčių daug, bet, kokia yra ta priežastis – niekas nežino, kas nėra komandoje. Manu, kad yra normalu: naujas sezonas, žaidėjai, nauja visa komanda. Visi nori juk įrodyti pranašumą prieš stipresnę komandą, o dabar „Lietkabelis“ yra labai gera komanda. Visi tikisi labai daug. Kiekviena mažesnė komanda nori įkąsti. Tragedijos nematau.
