Jis galėtų sau leisti gulėti kur nors paplūdimyje ir, pasitaisęs akinius nuo saulės, reikšmingu balsu pradėti istorijas apie pergales: „Mūsų laikais...“
Užuot tai daręs, Š.Marčiulionis rengiasi penkerius metus praleisti Briuselio kabinetuose.
Žaidęs aukščiausio lygio krepšinį, įkūręs Lietuvos krepšinio lygą ir nebeegzistuojančią Šiaurės Europos krepšinio lygą, vadovavęs savo vardo krepšinio akademijai Vilniuje ir nardęs įvairiuose verslo projektuose, būdamas 54-erių jis rengiasi pirmą sykį pasirodyti politinėje scenoje.
Buvęs NBA krepšininkas įrašytas 2-uoju numeriu, po Broniaus Ropės, „valstiečių“ partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše.
„Aš pats sau ne kartą uždaviau šį klausimą, – paklaustas, kodėl nusprendė eiti į politiką, sakė šiuo metu Kalifornijoje esantis Š.Marčiulionis. – Jei kažkas nebūtų parodęs man pasitikėjimo ir pasiūlęs galimybę, tikriausiai toks noras man ir nebūtų kilęs.
Ramūno Karbauskio ir tarybos pasiūlymas buvo visa ko pradžia. O tada dėliojasi kitos mintys. Atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje man nėra svetima.
Tai tarsi krepšinyje – neatstovaudavau atskirai „Žalgirio“, „Ryto“ ar „Neptūno“ interesams. Su Lietuvos rinktine važiuodavome kautis už savo šalį ir laimėti. Jei laimėdavome medalius, prisidėdavome prie jos garbės, prie tarptautinio pripažinimo.
Europos Parlamente, su teisingais patarėjais, lyg treneriais, galima prisidėti prie finansinės naudos šaliai.
Mano nuomone, trūksta jaunimo sportui skirto komiteto. Galvojant apie mūsų vaikų ateitį, tokiu komitetu galima būtų atnešti naudą ne tik Lietuvai.
Aišku, svarbiausia, dėl ko einu, – man visada pirmoje vietoje bus Lietuva. Tai tarsi Europos čempionatas, kuriame tenka garbė atstovauti Lietuvos rinktinei.“
Du olimpinius bronzos medalius 1992 ir 1996 metais bei Europos pirmenybių sidabrą 1995 metais Lietuvos rinktinei padėjęs laimėti legendinis krepšininkas teigė, kad, jei ne kvietimas dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, su politika nebūtų turėjęs jokių reikalų.
„Tikrai ne“, – atsakė Š.Marčiulionis, paklaustas, ar jį domintų Seimo ar savivaldos rinkimai.
Kodėl jam tinka „valstiečių“ politika?
Įvairių profesijų ryškios asmenybės visais laikais traukdavo politinių partijų strategų dėmesį, bandant pridėti populiarumo žinomais vardais.
Š.Marčiulionis ir anksčiau sulaukdavo paklausimų iš politikų, bet kalbos nevirsdavo konkrečiais žingsniais, kol krepšininkui paskambino R.Karbauskis.
Jie nebuvo pažįstami asmeniškai anksčiau, bet, Š.Marčiulionio teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos skelbiamos vertybės jam tiko.
„Man tinka tai, kad Lietuva yra prioritetas. Tinka ir tai, kad Lietuvą reikia saugoti su visomis tradicijomis. Jei saugojame gamtą, reikia saugoti ir savo kultūrą. O dabar, mano supratimu, reikia saugoti ateinančią kartą“, – kalbėjo Š.Marčiulionis.
Stebėdamas, kaip auga jo paties vaikai, ir beveik 15 metų vadovavęs savo vardo krepšinio akademijai Vilniuje, Š.Marčiulionis tvirtino pamatęs, kaip keičiasi vaikų ir tėvų pažiūros bei pareigos. Ir tai jam nelabai patiko.
Jis įsitikinęs, kad vaikai pernelyg įnikę į šiuolaikinių technologijų priemones ir tokiais „dirgikliais“ kenkia sau ir kitiems.
„Jei vakarą praleidžia virtualioje realybėje, kitą rytą prabunda prastai nusiteikę savo mokslams, būna išsiblaškę patys ir blaško savo mokytojus, – dėstė Š.Marčiulionis. – Mane tai neramina, nes mes nežinome, kokių bėdų tai sukelia. Aš įsivaizduoju, kad šie dalykai gražia forma galėtų būti sureguliuoti. Sportas ir kiti užsiėmimai turėtų tapti alternatyva virtualiems dalykams.“
Ar tai užmojai per Briuselį padidinti privalomų aktyvių užsiėmimų skaičių?
„Norėčiau vengti žodžiu „privalomas“. Mums reikia sugalvoti, kaip sudominti, – aiškino Š.Marčiulionis. – Jei galėčiau atsukti laiką ir patarti krepšinio treneriams, į ką jie turėjo atkreipti dėmesį prieš 25 metus, sakyčiau, kad pirmiausia reikėtų išmokyti vaiką teisingai eiti, o paskui – teisingai bėgti. Tai yra pradžių pradžia, nes taisyklingai bėgdamas, jis mokės ir pagauti bei perduoti kamuolį ir taip išvys pats save sporte.
Taip pat švietimo sistemoje. Jei leisime vaikams daryti tik tai, ką jie nori, rezultato nebus.“
Vysto antrosios karjeros idėją
Š.Marčiulionis mato būtinybę Europos mastu sukurti instituciją, besirūpinančią karjerą baigusiais sportininkais, kurie aukojo savo laiką ir sveikatą, tačiau nepasiekė sporto aukštumų, o galbūt nebaigė mokslų, po sporto liko užribyje ir neturi kvalifikacijos, mokslo žinių bei patirties prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo.
„Didžiausią sėkmę pasiekę užsitikrina rentas, bet didžioji armija po sporto lieka užribyje.
Baigus sportuoti ne vienas susiduria su fobijomis ir įtampa“, – sakė buvęs krepšininkas, pats baigęs žurnalistikos studijas.
Š.Marčiulionis mano, kad už ES lėšas įkurtoje institucijoje dirbantys specialistai turėtų suteikti iš sporto pasitraukusiems žmonėms konsultacijas ir nurodytų kryptis, kuriomis šie galėtų pradėti vadinamąją antrąją karjerą.
„Galbūt kažkuriose šalyse trūksta krepšinio trenerių. Gal kažkas ieško slidinėjimo specialisto. Galbūt kovinio sporto atstovas tiktų saugumo struktūroms. Galima būtų įsteigti agentūrą, – dėstė Š.Marčiulionis. – Tada ir tėvai labiau palaikytų sportuojančius vaikus, labiau pasitikėtų sporto šaka ir taip neabejotų, kad į sportą įsitraukusios atžalos vėliau neliks be darbo.“
Iš kitų patirties jis žino, koks vienišas ir nereikalingas pasijunta sportinę karjerą baigęs žmogus, kai dienotvarkė staiga pasikeičia – jis negirdi trenerio nurodymų, nežino, kuo užsiimti, ir gyvena nežinios vakuume savaitę, dvi ar mėnesį, o gal ir metus.
„Yra daug žmonių, kurie tyliai gyvena, nesulaukia pagalbos rankos, o patys nesikreipia, – kalbėjo Š.Marčiulionis. – Diskusijos ir darbų šia tema įvairiose šalyse jau būta. Dabar gal galima padaryti bendrą europinį vardiklį ir parengti tarptautinį projektą.“
Numeris iliustruoja ambicijas
Būdamas politikos naujoku jis iškart gavo marškinėlius „Nr. 2“
Šis skaičius reiškia aukštą galimybę patekti į Europos Parlamentą, apžvalgininkams prognozuojant, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija per rinkimus gegužės pabaigoje turėtų iškovoti kelis mandatus.
Š.Marčiulionis teigia, kad aukštas numeris partijos reitinge patvirtina jo ambicijas.
„Jei aš jau einu, tai einu tarsi kunigas – kaip jis skiria save Kūrėjui, taip ir aš turėčiau skirti visą save politikai“, – sakė buvęs krepšininkas.
Į Europos Parlamentą įprastai pretenduoja politikos mohikanai. Rečiau taip nutinka, kad Briuselyje atsidurtų politikos naujokai, nors ir šiais metais aukštą reitingą gavusių naujokų yra ir kitose partijose – pavyzdžiui, profesorius Liudas Mažylis nusitaikė į Europos Parlamentą kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
Š.Marčiulionis mano, kad politinės patirties stygių gali atsverti kitomis savo savybėmis ir patirtimis: „Politinis kapitalas yra ir tarptautinė kalba, taip pat mokėjimas bendrauti ir gebėjimas bendrauti kaip lygus su lygiu.
Visi nujaučia, kad nuo 2020 metų Lietuva nebeteks dalies finansinės Europos Sąjungos paramos. Yra kitų šalių, kurios yra tempiamos už ausų, jei jas tempsime ir toliau, nebus gerai ir Lietuvai.
Net būdamas iš mažos šalies gali užduoti daug klausimų ir už tai kovoti.“
Galėtų pastovėti viena koja krepšinio aikštėje
Paties krepšinio, kuriam Š.Marčiulionis skyrė didžiąją savo gyvenimo dalį atstovaudamas Lietuvos rinktinei, Vilniaus „Statybai“ ir keturiems NBA klubams, Briuselyje bus mažai.
Jis neplanuoja įsitraukti į krepšinio šaltąjį karą tarp Eurolygos ir FIBA, dėl kurio yra toks chaotiškas tarptautinis rungtynių tvarkaraštis.
„Jei manęs kas paklaus, aš pasakysiu savo nuomonę. Tačiau dabar FIBA Europe turi mažai galių, o Eurolyga vis labiau tobulėja“, – sakė jis, praėjusiame dešimtmetyje buvęs FIBA Europe valdyboje.
Tikroje krepšinio aikštėje Briuselyje jis galėtų pasirodyti tik tuo atveju, jei bendraujant su kitų šalių politikais praverstų susitikimai sportuojant.
„Jei reikės, galėsiu pastovėti viena koja ir krepšinio aikštėje“, – sakė Š.Marčiulionis, po karjeros traumų savo aktyviai veiklai pastaraisiais metais dažniau pasirenkantis tenisą arba padelį, o ne krepšinį.
Penkerių metų kadencija Briuselyje neatrodo sudėtinga Š.Marčiulioniui, kuris pastaraisiais metais buvo įpratęs gyventi tarp Lietuvos, Ispanijos ir JAV, šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleisdamas užsienyje.
„Tai darbas, kurį dauguma politikų atlieka skraidydami pirmyn–atgal. Nereikia visada sėdėti prie stalų Briuselyje.
Man sudėtingiau suvokti, kad privalėsiu laikytis dienotvarkės. Kostiumas, dienotvarkė man yra baisiausia, – šyptelėjo Š.Marčiulionis. – Darbo ar bendravimo aš nebijau – man įdomios tos užduotys, kurias galime bandyti įvykdyti.“