Artūras Milaknis perėmė kamuolį „Žalgirio“ arenos viduryje ir pasileido į skrydį virš lanko. Tačiau lanką sudrebinęs snaiperis jau spėjo nutūpti ant parketo, kai kamuolys dar bumbsėjo virš krepšio.
Išvydęs neužtikrintai pasibaigusį A.Milaknio dėjimą į krepšį, „Žalgirio“ atsarginių suolas susižvalgė ir išsišiepė.
Milas greitai reabilitavosi komandos draugų akivaizdoje, dar viename kontrišpuolyje įsmeigdamas staigų tolimą metimą ir įdurdamas penktą tašką iš eilės. Bet komandos draugai ant suolo dar ilgai traukė „Žalgirio“ senbuvį per dantį.
A.Milakniui dar reikia kiek sutepti savo spyruokles.
Traumos pastaruoju metu retai persekiojo 32 metų 195 cm ūgio krepšininką.
Pavyzdžiui, per pastaruosius tris sezonus Eurolygoje ir LKL jis sužaidė vid. po 76 rungtynes. Eurolygoje nepraleido nė vienerių, tad prieš LKL pusfinalio seriją su patempta čiurna į užribį atsitraukęs A.Milaknis jau buvo užmiršęs tą jausmą.
Po antrosios pergalės prieš Panevėžio „Lietkabelį“ 84:63, A.Milaknis rūbinėje ant čiurnos buvo užsivyniojęs ledą.
| LKL pusfinalis | 22 min. | 6,5 tšk. (23% trit.) | 2,5 kam. | 1,5 perd. | 4,5 naud. |
| Reg. sezonas | 20,5 min. | 7,7 tšk. (39% trit.) | 1,5 kam. | 1,2 perd. | 6 naud. |
„Jau gerai, gerai, – paklaustas apie čiurną, 24sek sakė A.Milaknis. – Šiaip gerai jaučiuosi. Atrodo, viskas gerai: ir bėgasi, ir kvapo yra. Bet ta krepšinio pusė šiek tiek gal ir nukentėjo.“
A.Milaknis porą kartų „Cido“ arenos kampe sudvejojo ir užuot paleidęs tolimą metimą ar atlikęs gerą perdavimą, veržėsi be gero atakos tęsinio.
Trečią sykį Milas jau nebeišradinėjo dviračio – pykštelėjo vienintelį savo tikslą Panevėžyje pasiekusį tritaškį. Šarūnas Jasikevičius suolui parodė du pirštus – tiek situacijų prieš tai prireikė A.Milakniui, kol jis galiausiai išpildė planą automatu.
Panašiai kaip A.Milaknis po traumos, po Eurolygos sezono finišo į psichologinę duobę kritęs „Žalgiris“ po truputį iš jos kapstosi ir gerina žaidimo formą.
Žaliai balti tiesiausiu keliu – keturiomis pergalėmis iš keturių prieš „Dzūkiją“ ir „Lietkabelį“, pasiekė LKL superfinalą ir ten lauks varžovo.
Penktadienį žalgiriečiai sės prie televizorių stebėti būsimų priešininkų dvikovos: Vilniaus „Rytas“ namuose bandys uždaryti seriją su Klaipėdos „Neptūnu“.
„Stebime, aišku, žiūrime, – tikino A.Milaknis. – Net nežinau, ar nustebino (toks skirtumas). Bet jie tarpusavyje jau žaidė daug rungtynių ir, manau, visi supranta, kad viskas susideda į nusiteikimą ir detalių išpildymą.
Manau, pirmose rungtynėse „Rytas“ gan gerai gynėsi ir uždarė stipriąsias puses, kuriomis gyvuoja „Neptūnas“. Mano nuomone, tai ir lėmė tokį rezultatą.“
Tris kartus reguliariajame sezone „Žalgiriui“ niuksą sudavęs „Neptūnas“ ar žaidimą gerinantis principinis varžovas „Rytas“?
A.Milaknis nesirenka priešininko, o labiau žvalgosi į „Žalgirio“ žaidimą.
„Gal to žaidimo norėtųsi kiek įmanoma kokybiškesnio, bet džiaugiamės iškovoję kelialapį į finalą gan lengvoje serijoje, – 24sek pasakojo A.Milaknis, kuris pradės jau devintą LKL finalo seriją savo karjeroje. – Manau, finalą pasitinkame visai neblogos formos. Esame visi sveiki, užsivedę ir norime baigti sezoną pergalingai.
Kas bebūtų tas mūsų varžovas, priimsime bet kurį ir stengsimės užbaigti sezoną titulu.
Ta fizinė kondicija ir žaidimo forma galėtų būti geresnė, bet turėsime šiek tiek laiko, per kurį galbūt kiek atsistatysime, lengvai pasikrausime, pasitreniruosime ir eisime į seriją.
Kažko daug stipriai nebepridirbsi ir įspūdingos stovyklos nesurengsi, bet manau, kad įeiname geros formos.“
