„Daug kas užduoda klausimą: na, gal jau paskutinis sezonas? Bet laikausi savo plano – baigsis sezonas, tada ir priimsiu sprendimą. Nenoriu prisišnekėti“, – LKL.lt pasakojo D.Šalenga.
Beje, dar vasarą D.Šalenga galėjo persikelti į Prienų-Birštono ekipą, tačiau nepavyko suderinti kontrakto detalių.
Aišku, jei būtų žinojęs, kad jų keliai suskirs dar rudenį, tada puolėjas greičiausiai būtų sukirtęs rankomis. Tačiau D.Šalenga nesigaili. Jis niekur neskubėjo ir neieškojo būtinybės greitai susirasti komandą.
Jam buvo svarbiausia rungtyniauti Lietuvoje. Pasimėgauti krepšiniu valstybėje, kurioje krepšinis taip mylimas ir gerbiamas.
Neapsigaukite. D.Šalenga dar nėra tikras, kad kitą vasarą 100 proc. kabins sportbačius ant vinies. Interviu pabaigoje jis prasitarė, kad vis dar bandys laikytis savo pastarųjų metų rutinos. Ką daryti, galvos po sezono.
– Vasarą nesusitarėte su „Vytautu“, bet lapkritį derybos atsinaujino. Kodėl?
– Tada netenkino finansinis aspektas. Be to, neskubėjau pasirašyti sutarties. Lietuvos klubų biudžetai yra riboti. Komandos susiformuoja branduolį, o po to pažiūri, ko trūksta. Po kelių mėnesių, kai žaidėjams už sezoną jau tenka mokėti mažiau, ekipos ieško pastiprinimo. Taip ir susikomplektuoja komandos. Manau, „Vytautas“ norėjo pasižaisti ir pažiūrėti, ko trūksta.
– Kita vertus, turbūt pasisekė, kad galbūt paskutinį sezoną žaisite komandoje, realiai pretenduojančioje į „Tete-a-Tete Casino-LKL“ medalius?
– Buvo noras žaisti truputį stipresnėje komandoje. O „Vytautas“ man labai tiko. Su dauguma žaidėjų esu kažkada žaidęs praeityje. Ar tai „Žalgiryje“, ar Prienuose. Man taip lengviau įsilieti į komandą. Puikiai žinojau, kur važiuoju.
– Praėjusį sezoną rungtyniavote Panevėžyje, kur į jus žiūrėjo kaip į lyderį. Gal „Vytaute“ bus lengviau, kai ten žaidžia daugiau aukštesnio meistriškumo žaidėjų?
– Visur savi niuansai. Bet tikiuosi, kad bus lengviau nei Panevėžyje. Ten buvo vienokia situacija. O „Vytaute“ žaidimo kokybė rodo, kad tie žaidėjai atspindi rezultatą.
– Kaip ruošėtės per tuos mėnesius, kai laukėte pasiūlymo?
– Jau rugpjūtį pradėjau individualiai treniruotis: truputis krepšinio, truputis lengvosios atletikos. Kadangi nežinia, kada ateis darbo pasiūlymas, norėjau išlaikyti formą. Kai fizinė būklė gera, lengviau prisijungti prie komandos.
Galvojimas toks, kad jau 3-4 metus karjera yra planuojama metams į priekį. Po kiekvieno sezono pasižiūriu, kaip jaučiasi organizmas, koks buvo praėjęs sezonas. Ir tada priimu sprendimą dėl kito sezono.
Fizines pratybas jungiau su krepšinio elementais, individualiomis treniruotėmis. Negalima atprasti nuo kamuolio. Tuos mėnesius leidau pakankamai intensyviai sportuodamas.
– Jums jau 38-eri. Kas lėmė tokį jūsų ilgaamžiškumą?
– Galbūt tai, kad vėlai pradėjau sportuoti. Į krepšinį atėjau aštuoniolikos. Kiti, kurie žaidžia nuo pirmos klasės, galbūt persisotina krepšinio. Bet taip jau susiklostė mano karjera.
Tose komandose, kuriose žaidžiau, sutikau gerus trenerius. Ir šiaip, man patinka visas šitas procesas, gyvenimo būdas. Kiek sveikata leidžia, tol noriu žaisti. Tai mane motyvuoja.
– Minėjote, kad jums tai turbūt paskutinis karjeros sezonas. Ką planuojate veikti baigęs karjerą?
– Galvojimas toks, kad jau 3-4 metus karjera yra planuojama metams į priekį. Po kiekvieno sezono pasižiūriu, kaip jaučiasi organizmas, koks buvo praėjęs sezonas. Ir tada priimu sprendimą dėl kito sezono. Taip ir seka. Nėra taip, kad žaisiu tiek ir tiek metų, o tada baigsiu.
– Bet kažkokių planų jau turite?
– Norėtųsi likti prie krepšinio. LSU studijuoju treniravimo sistemas. Norėtųsi pabandyti to trenerio darbo ir pasižiūrėti, kaip seksis.
– Kaip atrodytų jūsų paskutinis svajonių sezonas?
– Tų svajonių... Pastaraisiais metais tiesiog mėgaujuosi krepšiniu. Kadangi karjera eina į pabaigą, gera žaisti su pakankamai gerais žaidėjais. Ir Lietuvoje, kurioje krepšinis taip mylimas. Dar turiu noro pavirti tame visame katile.
