Praėjo lygiai šeši mėnesiai ir šalyje, kurioje pirmasis pradėjo vaidentis koronavirusas, vėl žaidžiamas krepšinis.
Pastarąjį savaitgalį 20 komandų atnaujino kovas dviejuose pakrantės miestuose be žiūrovų, bet užpildę tribūnas pliušiniais žaislais: pandomis, dinozaurais, tigrais ir vienaragiais.
Dideliuose ekranuose per „Zoom“ programą šmėžavo sirgalių veidai, o per pertraukėles tuose pačiuose ekranuose šoko krepšinio šokėjos.
Bet šiame spektaklyje kai ko trūksta – pagrindiniai aktoriai yra už kelių tūkstančių kilometrų, kai kurie užsidarę izoliacijai savo šalyse.
Vienas geriausių lygos krepšininkų Donatas Motiejūnas drauge su fizinio rengimo treneriu Virginijumi Mikalausku paliko Kiniją birželio 11 dieną.
Jų abiejų pastarasis pusmetis būtų visiškai be krepšinio, jei ne Lietuvos rinktinėje sužaisti du mačai. O visa kita – sezono Kinijoje laukimas ir kelionė namo prieš pat čempionato atnaujinimą.
Kodėl išsiskyrė taip ilgai laukę?
Kai, pagal populiariąją versiją, per šikšnosparnį ir skujuotį į Uhano turgų patekęs virusas paplito Kinijoje praėjusių metų pabaigoje, D.Motiejūnas ir V.Mikalauskas buvo vieni pirmųjų grįžusių į Lietuvą.
Kinijos čempionatas buvo sustabdytas dėl pandemijos sausį, o varžybų atnaujinimo data vis slinkosi tolyn.
Per Europos čempionato atrankos langą padėję Lietuvos rinktinei D.Motiejūnas ir V.Mikalauskas sugrįžo į Kiniją kovo 15 dieną ir vis laukė, kada krepšinis sugrįš į Kiniją, kuri gana greitai apmalšino pandemiją savo šalyje.
Lietuviai praėjo Šanchajuje izoliaciją, užsidarę savo apartamentuose, atliko koronaviruso testus ligoninėje ir prisidėjo prie komandos.
Buvo laukta, kad balandį pirmenybės atsinaujins, bet čempionatas dar kartą buvo nukeltas, o Šanchajaus „Sharks“ komanda vėl paleido savo žaidėjus.
Nors vėliau treniruotės atsinaujino, nežinia tęsėsi, kol atėjo vasara.
O tada jau lietuviai tapo laisvi išvykimui.
„Baigėsi kontraktas, baigėsi ir įsipareigojimai. Išvykome“, – trumpai pakomentavo V.Mikalauskas.
Ar susitarti dėl finansinių sąlygų dar palaukti ir tęsti sezoną nepavyko?
„Šių dalykų negalime komentuoti, nes esame sutarę su klubu dėl konfidencialumo ir derybų detalių negalime komentuoti, – sakė V.Mikalauskas, pripažinęs, kad surasti dialogo su klubu nepavyko. – Išsiskyrėme gražiai. Visi viską supranta.“
V.Mikalauskas dabar dar stebi Kinijos čempionatą ir regi, jog daugumoje komandų nebeliko legionierių.
Yra ir tokių klubų, kuriuose liko abu užsieniečiai, nors aikštėje per rungtynes gali naudoti tik vieną.
Žinomų žaidėjų, tokių, kaip buvę žalgiriečiai Sonny Weemsas ir Ty Lawsonas, buvusi NBA žvaigždė Jeremy Linas, yra, bet ne visose komandose liko treneriai.
V.Mikalauskas sakė, kad anksčiau Kiniją paliko pirmaisiais pandemijos mėnesiais Nankine dar dirbęs Gintaras Krapikas, treniravęs vietos komandą „Monkey Kings“.
„Galbūt ir kitiems baigėsi sutartys ir dėl neaiškumo nebuvo pasiryžę ilgiau laukti. Vis dėlto žmonėms reikia aiškumo, reikia pradėti galvoti ir apie kito sezono kontraktus“, – svarstė krepšinio specialistas.
Jis pats su D.Motiejūnu Šanchajuje jautėsi saugiai, nes pandemija buvo valdoma.
Pagal oficialių užsikrėtimų statistiką Kinija dabar su 83 tūkst. tėra 21-a pasaulyje, o pagal dėl COVID-19 prarastas gyvybes (4634) – 17-oji.
Per pastarąją parą Kinija skelbė 18 naujų užsikrėtimų atvejų ir nė vienos mirties visoje 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje.
Jokios rizikos nejautė ir lietuviai.
„Šanchajuje nejutome jokios įtampos. Bet daug reikalų ten sprendžiama Vyriausybės lygiu, o tada sprendimai ir krepšinyje užsidelsia, – pasakojo V.Mikalauskas. – O dėl saugumo ir higienos buvo mestos didelės pajėgos ir kinai gerai valdė situaciją.“
Kinų norą žaisti krepšinį ir stabdymą yra apibūdinęs latvis Igoris Migliniekas, dirbęs Donguano „Southern Tigers“ trenerių štabe.
„Manau, kad klausimas priklauso nuo Kinijos komunistų kongreso – kada jie norėtų paskelbti įveikę virusą, – Latvijos žiniasklaidai sakė I.Migliniekas, dar pavasarį palikęs Kiniją. – Kongresas buvo nukeltas, nes ten 2 tūkst. geriausių šalies vyrų susirenka, – jie negali susirgti. Todėl ir perkėlė.
Kinijos krepšinis, mano nuomone, net nepatenka į pasaulio 50-uką: „Jiems sunku susivokti. Tai kartais taip skaudina.“
Lietuvis žibėjo, komanda – ne
D.Motiejūnui 2019–2020 m. sezonas Kinijos lygoje liko dviprasmiškas.
29 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas žaidė daug (po 36 min.) per tas iki sausio mėnesio vykusias 28 rungtynes.
Jis rinko po 22,8 taško ir atkovojo po 15,5 kamuolio, pagal pastarąjį rodiklį pirmavęs visoje lygoje.
Solidus buvo ir naudingumo balų (26,4) vidurkis, bet Šanchajaus „Sharks“ tūnojo giliai 16-oje vietoje tarp 20-ies komandų, o vilčių prasimušti į dvylikos ekipų atkrintamąsias varžybas išsaugojo mažai.
„Donato rodikliai buvo geri, tikrai buvome gerai pasirengę, bet prasidėjo pandemija, – apie D.Motiejūną sakė V.Mikalauskas. – Aišku, krūvis buvo didelis, jis buvo susižeidęs pirštą, bet greitai sugrįžo.
Galbūt užtruko laiko susižaisti su naujos komandos žaidėjais, galbūt ir jie turėjo prisitaikyti prie jo. Iš pradžių nelabai pritapo kitas legionierius Jamesas Nunnally (buvęs „Fenerbahče“ snaiperis viduryje sezono iš Kinijos grįžo į Turkijos klubą), neradęs bendros kalbos su treneriais ir kitais žaidėjais. Jis įnešdavo negatyvo ir su juo buvo sunku rasti kalbą. Jam išvykus padėtis kiek pasitaisė.“
Taip be pabaigos baigėsi trečias D.Motiejūno sezonas Kinijoje.
Prieš tai dvejus metus Šandongo „Golden Stars“ klube žaidęs lietuvis užsitarnavo didelį atlyginimą, bet ar sugrįš ketvirtam sezonui – atsakyti dar anksti.
„Dabar priklauso, kaip baigsis čempionatas ir prasidės nauja rinka dėl kito sezono. Kol kas neaišku, kaip pandemija paveiks visą situaciją ne tik Kinijoje, bet ir pasaulyje. Ne tik krepšinyje, bet globalioje ekonomikoje. Lauksime, rugpjūtį turėtų prasidėti judesys“, – paklaustas apie grįžimo į Kiniją galimybę svarstė V.Mikalauskas.
Pernai panašiu metu D.Motiejūnas po anksčiau baigto sezono Kinijoje dar buvo trumpam grįžęs į NBA, prisidėjęs prie „San Antonio Spurs“ prieš atkrintamąsias varžybas.
Dabar krypčių vėl galėtų būti trys: NBA, Kinija ir Eurolyga. Ką patartų D.Motiejūnui ne tik asmeniniu treneriu, bet ir geru bičiuliu tapęs V.Mikalauskas?
„Pirmiausia, reikėtų atitolti nuo tos visos keistos situacijos. Nežinomybės ir įtampos buvo labai daug, mes labai daug keliavome, –priminė treneris. – Ir patys dabar stengiamės pailsėti vienas nuo kito, nes devynis mėnesius sportavome kasdien kartu, o tai nėra paprasta.
Pasiūliau išsivalyti galvas, pailsėti, o tada jau žiūrėsime.“
