„Man dar nesitiki, jog Pauliaus karjera Eurolygoje baigsis šiandien. Suvokiu, kai jis sako tuos žodžius, bet sudėtinga įsivaizduoti „Žalgirį“ be jo, kai jis tiek metų iš eilės čia žaidė. Jis praėjęs visas stadijas – nuo jaunimo komandos iki pagrindinės komandos vedlio, ilgalaikio kapitono ir veterano, žmogaus, kuris karjeros pabaigoje turėjo traumų ir bėdų... Sunku suvokti, kad Pauliaus karjera Eurolygoje baigsis šiandien“, – 15min apie Paulių Jankūną sakė draugas nuo neatmenamų laikų Mantas Kalnietis.
„Pradžioje sakyk, kad po karjeros jis turėtų tapti Kauno meru, – 15min pridėjo buvęs P.Jankūno bendražygis Lietuvos rinktinėje, Kauno „Žalgiryje“ ir Maskvos srities „Chimki“ klube Robertas Javtokas. – Aš į jį ir dabar kreipiuosi „mere“. Galvoju, kur jam šiuo metu būtų geriau – „Žalgirio“ biure ar mero kabinete? Manau, turėtų kandidatuoti, o jei nepavyks, tuomet – į „Žalgirį“ (juokiasi).“
Paulius Jankūnas pasitinka paskutinį savo karjeros Eurolygoje mačą, kuriuo sekmadienio vakarą taps akistata „Žalgirio“ arenoje su Belgrado „Crvena zvezda“.
15min kalbinti P.Jankūno draugai teigia, jog tokio krepšininko „Žalgirio“ istorijoje daugiau jau niekada nebebus.
Pasiekimai kalba patys už save.
37-erių Kauno ekipos kapitonas, kuriam šis sezonas Eurolygoje yra paskutinis, 19-asis, stipriausiame Senojo žemyno turnyre palieka ryškų įspaudą.
Paulius Jankūnas yra pirmas žaidėjas Eurolygos istorijoje pagal sužaistus mačus, žaidimą starto penkete, atkovotus kamuolius ir pražangas, antras – pagal minutes ir pataikytus dvitaškius, trečias – pagal efektyvumą ir puolime atkovotus kamuolius, penktas – pagal išprovokuotas pražangas, septintas – pagal pelnytus taškus.
„Jis labai ryškų pėdsaką paliks ne tik „Žalgirio“, bet ir modernios Eurolygos istorijoje. Daugelyje asmeninių kategorijų jis yra lyderis arba vienas iš lyderių. Apie nuopelnus „Žalgiriui“ ir Kaunui nėra kalbų, akcentuoti reiktų plačiau, europiniu mastu. Gaila, kad „Žalgiris“ nebuvo toks stiprus, kaip galingiausi Europos klubai, todėl Jankis neturi nė vieno Eurolygos čempiono titulo. Jam tai skaudžiausia. Bet karjera – vis tiek įspūdinga“, – 15min sakė M.Kalnietis.
Arčiausiai pagrindinio tikslo P.Jankūnas buvo 2018-aisiais, kai Belgrade vykusiame Eurolygos finalo ketverte su „Žalgiriu“ užėmė trečią vietą.
„Žalgirio“ simbolio karjera pagrindinėje komandoje prasidėjo 2003-aisiais, kai paskutinį šokį šoko legendinis Arvydas Sabonis.
2009-aisiais metais, garsiausią visų laikų Lietuvos krepšinio klubą purtant finansinėms negandoms ir žaidėjams septynis mėnesius rungtyniaujant be atlyginimų, „Žalgirį“ po sezono paliko Jonas Mačiulis ir P.Jankūnas.
J.Mačiulis išvyko į Italiją, o Jankis sukirto rankomis su Maskvos srities „Chimki“. Tai vienintelis P.Jankūno karjeros sezonas, kai jis nevilkėjo žaliai baltų marškinėlių.
„Skrisk, palesi ir sugrįši“, – liūdnai pagarsėjusio „Žalgirio“ gelbėtoju tapusio ir gerokai mažesnius uždarbius siūliusio Vladimiro Romanovo žodžius P.Jankūnui 15min prisiminė J.Mačiulis.
Kaip teigė M.Kalnietis, variantų išvykti buvo ir daugiau, tačiau kiti klubai suprato, jog P.Jankūnas iš Kauno yra nebepajudinamas.
„Tikrai žinau, kad susidomėjimo Pauliumi iš didelių komandų yra buvę. Apie kelis variantus esu ir pats girdėjęs. Dėmesio būtų buvę ir dar daugiau, bet gana anksti susidarė nuomonė, jog neverta bandyti. Aišku, jei būtų buvęs superpasiūlymas ar atsiradęs koks Pauliaus labai norintis ir pasiryžęs daug pinigų ant stalo mesti treneris, galbūt būtų atsiradęs ir didesnis svarstymas. Bet per daugybę metų susidarė tokia Pauliaus reputacija, jog kitos komandos nebegalvojo apie jo ištraukimą iš Kauno. Ilgalaikis buvimas „Žalgiryje“ nebyliai sakydavo, jog šansų ištraukti iš klubo, kuriame jis jaučiasi gerai, nėra daug“, – sakė M.Kalnietis.
Sovietiniame butuke užgimusi draugystė
Simboliška, jog paskutinį karjeros sezoną Jankis kamuolį bumbsi kartu su M.Kalniečiu. Tai septintas jų bendras sezonas „Žalgiryje“, o kiek dar praleistų vasarų Lietuvos rinktinės stovykloje.
Bičiulių draugystė užgimė dar prieš jiems paimant krepšinio kamuolį į rankas, o krepšinis ją tik įcementavo.
„Mes neprisimenam savo pirmojo susitikimo. Mūsų mamos ligi šiol yra labai geros draugės, pažįstamos gal jau 40 metų. Tiksliai nepamenu, bet jos lyg kartu studijavo universitete“, – sakė M.Kalnietis.
Jis puikiai pamena, kaip vaikystėje su visa šeimyna keliaudavo pas Jankūnus.
„Tokie sovietiniai visų šeimų baliai – tėvai prie stalo švenčia viename kambaryje, o vaikai žaidžia slėpynių kitame, – pasakojo P.Jankūno bičiulis. – Atsimenu, jog Paulius gyveno mažame bute. Sovietiniais laikais man buvo nuostaba, kad du trečdaliai didelio kambario yra tėvų miegamasis, be to, svetainė į tą patį įsiskaito, o už spintos gyvena Paulius su seserimi. Iš vaikystės likę tokie atsiminimai.“
Pirmieji dominavimo signalai
Anksti prasidėjo ir J.Mačiulio pažintis su P.Jankūnu.
„Susipažinome labai seniai, gal prieš 25-erius metus. Kai aš penktoje klasėje pradėjau lankyti „Rasos“ gimnaziją, jis buvo šeštoje klasėje“, – 15min sakė praėjusį rugsėjį karjerą baigęs Jonas.
Vaikų amžiuje šie krepšininkų svajonės besivaikę kauniečiai neišsiskyrė, sako J.Mačiulis.
„Paulius buvo kūdas ir laibas bachūriukas. Vėliau paėmė jį užkačialinti, kaip ir mane. Jis buvo juodadarbis. Tikrai gera darbo etika. Paulius darydavo tai, kas jam buvo liepta. Jis niekada nepraleisdavo treniruočių. Paulius neturėdavo pinigų užsipilti degalų savo SAAB automobiliui, bet vis tiek važiuodavo į treniruotes ir dirbdavo. Šiais laikais būna, kad jaunimas negauna vienos algos ar vienų pietų ir mėnesį negali žaisti. Pas mus taip nebūdavo“, – prisiminė P.Jankūno bendražygis.
Jankio talentas išsprogo „Žalgirio“ dubleriuose, su kuriais jis tapo LKAL (dabartinė NKL – aut. past.) čempionu.
„Jis ten metė ir po 50 taškų. 2003-aisiais pasimatė labai ryškus jo žaidimo šuolis. Serija prieš „Šilutę“ buvo įspūdinga – Paulius rinko gal po 30 taškų ir 15 atkovotų kamuolių. Įspūdingi rezultatai. Jis dominavo“, – sakė M.Kalnietis.
„Paulius nuėjo anksti į dublerius ir ėmė dominuoti“, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė Linas Kleiza, kuris su P.Jankūnu žaidė jaunimo rinktinėje.
„Jonas daugiau žaidė su Pauliumi, nes tarp jų buvo vienerių metų skirtumas, o tarp mūsų – dvejų. Aš buvau žąsiukas. Mes žaidėme tik mokyklos komandoje, net dubleriuose kartu nežaidėme. Kai atėjau, jis jau buvo uždominavęs LKAL ir išėjęs į pagrindinę „Žalgirio“ komandą, – pasakojo M.Kalnietis. – Kai mažas matai, kad kažkas įdeda į krepšį, iškart galvoji, kad jis bus krepšininkas. Bet kai Paulius metė LKAL finaluose po 40 taškų, tai sufleravo, kad laukia įdomūs dalykai.“
Pauliaus Jankūno kaukė
„Žalgirio“ kapitonas viešumoje palieka ramaus, išlaikyto, inteligentiško asmens įspūdį. Svajonių žento etalonas.
„Tokio žento kažin ar norėčiau, nes krepšininkai nebūna namuose, – juokdamasis sakė J.Mačiulis. – Bet tikrai išlaikytas žmogus. Kartais mėgsta aikštelėje pasukčiauti, bet geras, kovingas ir darbštus žmogus. Jis gyvenime vadovaujasi svariais moralės ir šeimos dorovės principais. Vienas tu žmonių, kurie užklasinėje veikloje niekada nesivelia į jokius skandalus.“
Bet yra ir kita P.Jankūno pusė, matoma tik uždarai grupei artimiausių žmonių.
„Kas jį gerai pažįsta, žino, koks jis yra iš tikrųjų, – sakė M.Kalnietis. – Aš mėgstu pasijuokti, jog jis turi sudaręs kitokį savo vaizdą. Kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir reikėjo viešose vietose dėvėti kaukes, sakiau Pauliui, kad jam jos nereikia, nes vis tiek visada ir taip vaikšto su kauke (juokiasi). Jis moka save pateikti ir atrodyti taip, kaip jį mato daugelis žmonių. Dauguma nepatikėtų, kokio tai juokingumo ir linksmumo žmogus, kai yra atsipalaidavęs. Tas ramumas labai greitai išgaruoja.“
P.Jankūnas mėgsta uždarą gyvenimo būdą, vasaras įprastai leidžia savo sodyboje, į kurią pasikviečia ir artimiausius draugus.
„Jis kartais būna užslėptas velniukas. Atsipalaidavęs Paulius būna kitoks žmogus, bet apie tai daugiau gali papasakoti Kalnietis, – šyptelėjęs sakė R.Javtokas. – Paulius nėra karštakošis, prieš pasakydamas visada pagalvos, o kartais jo reikėdavo ir daugiau. Bet kai jau būna... „vau, va čia tai teisingai pasakei“. Dažnai pasisakydavo laiku ir vietoje. Taip, jis nėra tas, kuris visada atsistos ir norės žodį pasakyti, bet kartais žodžio sakyti ir nereikia. Prieš derbius sakydavome, kad einame ir rodome pavyzdį, o pradedame nuo treniruočių. Jei kažkas nesupranta, tai Paulius ateis paprotinti. Su metais Paulius įgavo daugiau pasitikėjimo, išryškėjo lyderystė rūbinėje ir treniruotėse. Jis su laiku ėmė vis dažniau sakyti savo nuomonę, kartais ir ganėtinai grubiai, jei kažkas kažko neįvykdo. Paulius buvo vertas būti kapitonu. Tinkamas pavyzdys jaunimui, kaip reikia kovoti. Jam niekada nebuvo nesvarbių rungtynių.“
Vienintelis legionieriaus sezonas
2009-aisiais Kauną palikęs P.Jankūnas Pamaskvėje sutiko tėvynainį Robertą Javtoką, tepusį slides iš bankrutavusio Maskvos „Dinamo“.
„Sutapimas, kad „Chimki“ reikėjo mūsų abiejų, nors agentas mūsų tas pats. Visada smagu užsienio klube žaisti su kitu lietuviu – man taip buvo ir su Šiškausku, ir su Lavrinovičiumi. Kai sužinojau, kad „Chimki“ domisi mumis, buvo labai gera. Mes buvome kambariokais „Chimki“ klube, bet rinktinėje permušti Kalniečio negalėdavau (juokiasi), – sakė R.Javtokas. – Mūsų su Pauliumi požiūris ir grafikas sutampa. Nesame turėję jokio konflikto, visada eidavome išvien. Nė vieno blogo žodžio pasakyti negaliu. Nemanau, kad kažkas apskritai su Pauliumi galėtų konfliktuoti. Tai labai diplomatiškas žmogus.“
Tai buvo jau trečiasis Robinio sezonas Rusijoje, o Jankiui – pirmasis.
„Klubo duotos sąlygos buvo labai geros ir dirbti, ir šeimai gyventi. Mes ir vairuotoją turėdavome. Gyvenome Pamaskvėje, tai iki treniruočių bazės kamščių nebūdavo. Labai geros sąlygos. Trečias sezonas Rusijoje – viskas pažįstama ir žinoma. Galvoju, Jankiui buvo lengviau, nes aš viską jau žinojau. Turėjome ir pramogų. Viskas buvo super“, – sakė R.Javtokas.
Vienintelis Jankio trikdis kremtant pirmąją ir vienintelę legionieriaus duoną – kalbos barjeras.
„Juokingiausia buvo, kai Jankis pradėjo kalbėti rusiškai. Sakykime, tuo metu jo rusų kalba buvo žymiai prastesnė nei mano, bet jam visi atleisdavo, o iš mano prastai pasakyto rusiško žodžio juokdavosi kiek galėdavo, – prisiminimais dalijosi R.Javtokas. – Vienas visai nemoka kalbėti, bet niekas nesijuokia, o aš, neduok Dieve, pasakysiu vieną žodį netinkamai... (juokiasi). Sezono pabaigoje jis jau susikalbėjo laisvai. Galvoju, kad jo karta rusiškai kalba mažai, bet Jankis ilgainiui įsivažiavo.“
Neįprastas vaidmuo ir atleidimo raštelis
„Chimki“ rezultatai aikštelėje – antroji vieta Rusijos čempionate, finale 0:3 nusileidus Maskvos CSKA, tuo metu Eurolygos „Top 16“ etape – 3 pergalės ir 3 pralaimėjimai, kurių atkrintamosioms nepakako.
„Turėjome gerą sezoną. Neturėjome medalių, nors Rusijoje laimėjome antrą vietą. Tuo metu laimėti prieš CSKA negalėjai ir politiškai. Jiems padėdavo ir teisėjai. Teisėjavimas buvo visos Rusijos atspindys, kai jie į rungtynes ateidavo „su lagaminais“. Kai žaidžiau „Dinamo“, buvo skandalas dėl teisėjų kambaryje įrašyto jų pokalbio. Nežinau, kiek galima tikėti tuometine klubo vadovybe, bet jie pasakodavo istorijas apie teisėjus „su lagaminais“. Rusijoje turėjome ir tokį nutikimą, jog teko peržaisti rungtynes. Kažkas nusprendė, jog teisėjai mus tame mače specialiai sužlugdė. Nešvarus žaidimas tikrai jautėsi. Kaip bebūtų, antra vieta Rusijoje buvo geras rezultatas. Pralaimėjome, nes norėjome įteikti medalį Šiškai (juokiasi)“, – pasakojo R.Javtokas.
Eurolygos turnyre „Chimki“ komandai atstovavęs P.Jankūnas žaidė po beveik 25 minutes, per kurias rinko po 8,2 taško, 4,9 atkovoto kamuolio ir 9,6 naudingumo balo.
Kairiarankis krepšininkas turėjo įprasti prie sau neįprasto vaidmens – per 16 mačų Eurolygoje išmetė net 53 tritaškius.
„Sezonas Rusijoje jam buvo toks, kaip ir visiems pirmą sezoną užsienyje. Namų ilgesys, savos aplinkos ir draugų – tokie momentai būna dažniausiai, – sakė ryšį ir tuo metu su P.Jankūnu palaikęs M.Kalnietis. – Galbūt jis „Chimki“ nebuvo labai laimingas, bet viskas vyko tuo laiku, kai variantų žaisti kitur Paulius neturėjo. Sergio Scariolo (tuometis „Chimki“ treneris – aut. past.) ištempė jį prie trajako, nors visa Pauliaus stiprybė buvo po krepšiu. Tuo metu ketvirti numeriai buvo tokie stiprūs medžiai, kaip ir jis, nelabai išeinantys prie tritaškio linijos. Treneris pastatė jį į poziciją, kuri jam nelabai patiko. Paulius žaidė taip, kaip Jorge Garbajosa, kuris išplėsdavo aikštelę. Tuo garsėja S.Scariolo – ketvirti numeriai turi mesti iš toli ir beveik nieko daugiau nedaryti. Pauliui sezonas „Chimki“ nebuvo išskirtinis, bet ir nebuvo blogas. Viskas buvo neblogai. Sprendimas likti susidėjo su tuo, kad jis neturėjo variantų. Tai buvo metai, kai jis vos neišėjo į „Rytą“. Tai buvo tas sezonas.“
R.Javtokas 15min portalui teigė, jog jiedu su P.Jankūnu buvo pasiryžę „Chimki“ žaisti ir toliau, turėjo kontraktą, bet per agento klaidą Pamaskvės klubas parodė jiems duris.
„Turėjome gerą ryšį tiek rūbinėje, tiek už jos ribų. Mes gerai suprasdavome vienas kitą aikštelėje – iš to atsiranda pagalbos ir supratimas, sirgimas už vienas kitą, jog geriau sektųsi. Nei jis yra mižnius, kuris skųstųsi, jog negauna žaisti, nei aš toks buvau. Turėjome gerą laiką „Chimki“ ir mums buvo apmaudu, kad mus atleido. Nežinau, kokiu principu tai įvyko, nes mūsų atleisti negalėjo. Tuometinis mūsų agentas padarė šūdiną darbą ir prašiko mūsų kontraktus. Mūsų negalėjo atleisti, bet dėl agento kaltės atleido jau po laiko. Nutiko taip, kad ieškojome kitų stotelių, nors norėjome pasilikti, nes mums viskas tiko ir patiko. Turėjome ir patys gerus sezonus, bet treneris nusprendė, jog su mumis kalnų nenuvers“, – sakė R.Javtokas.
Kaip vos neatsidūrė „Lietuvos ryte“
„Chimki“ klubą palikęs P.Jankūnas ieškojo naujų namų, tačiau „Žalgiryje“ jo matyti nenorėjo tuometis savininkas Vladimiras Romanovas.
Situacija pasinaudoti bandė aršiausias Kauno ekipos varžovas Lietuvoje – Vilniaus „Lietuvos rytas“.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis kontrakto pasirašymo išvakarėse, kai P.Jankūnas apie tai pranešė savo bičiuliui M.Kalniečiui, o pastarasis informavo V.Romanovą.
„Niekada nesužinosi, kai tai neįvyko. Nemanau, kad mūsų draugystei tai būtų pakenkę, bet jam tikrai būtų sunkiau atsišaudyti į mūsų bajerius. Džiaugiamės, jog prieš 12 metų pavyko užbėgti įvykiams už akių ir tai neatsitiko“, – 15min prisiminė Kalnas.
Ryškiausias mačas, karjeros sezonas ir lėčiausia greita ataka
Ryškiausias P.Jankūno karjeros mačas – debiutinė dvikova su Atėnų „Panathinaikos“.
Nors pagal visus rodiklius yra buvę daugybė smagesnių mūšių, bet pirmasis susitikimas šalia Arvydo Sabonio ir Tanokos Beardo prieš galingąją Graikijos ekipą įsirėžė sirgaliams į atmintį.
19-metis lietuvis tituluotam oponentui Fragisko Alverčiui atseikėjo 12 taškų, 6 atkovotus kamuolius, 3 rezultatyvius perdavimus ir 19 naudingumo balų.
Po beveik 15 metų jis tapo itin svarbia Eurolygos finalo ketvertą pasiekusio Šarūno Jasikevičiaus vadovaujamo „Žalgirio“ dalimi.
P.Jankūnas fiksavo po 11,4 taško, atkovojo po 4,9 kamuolio ir rinko po 13,9 naudingumo balo. Pergalės aikštelėje ir asmeninėje statistikoje konvertavosi į vietą antroje simbolinėje Eurolygos sezono komandoje.
„Labai garbingi pripažinimai. Smagu, kad geriausią P.Jankūno individualų sezoną vainikavo finalo ketvertas. Faktas, jog tai yra įsimintiniausias Pauliaus sezonas klubinėje karjeroje“, – teigė M.Kalnietis.
„Finalo ketverto pasiekimas buvo labai ryškus. Paulius žaidė supersezoną, – sakė L.Kleiza. – Jis protingas žaidėjas. Nenoriu sakyti, kad nešvarus žaidėjas. Jis toks nėra, bet moka padaryti pražangą, kai niekas nemato, o pats prasižengęs visada būna nustebęs. Paulius labai moka išnaudoti pražangas. Dar jo alkūnės įsimins. Jis daug dalykų darydavo ant ribos. Toks buvo jo žaidimo stilius, kuris buvo naudingas komandai.“
M.Kalniečiui įstrigo Kevino Pangoso, kuris 2018-aisiais kartu su Jankiu pateko į antrąją simbolinę Eurolygos sezono komandą, mintis.
„Kevinas apie greitą Pauliaus išpuolį sakė: „pakeliu akis ir galvoju, kad tik nesibaigtų atakai skirtas laikas!“ (juokiasi). Man būtų sunku išskirti vieną P.Jankūno karjeros epizodą. Jis lyg yra pataikęs kažkokių pergalingų metimų, – sakė M.Kalnietis. – Paulius visada buvo toje zonoje, kur nebūdavo kažkokių efektingų epizodų, bet nebūdavo ir nesąmonių, tad savo statistiką susirinkdavo. Tokie žaidėjai treneriams labai tinka. Jis iki dabar viską puikiai išpildo. Niekada nebuvo labai greitas, bet ir tas greitis dingęs. Jis žino, kur atsistoti ar parizikuoti, o jaunimas ir dabar kenčia žaisdamas prieš Jankį treniruotėse.“
Ilgaamžiškumo paslaptis
Devyniolika sezonų Eurolygoje, daugybė įsimintinų pergalių ir rekordų. Kokios P.Jankūno savybės lemia ilgaamžiškumą aukščiausiame Senojo žemyno krepšinio lygyje?
Mačas su „Crvena zvezda“ Jankiui bus 392-asis Eurolygoje per visą karjerą.
„Profesionalumas, meilė darbui ir komandai, kurioje žaidžia, – priežastis vardijo M.Kalnietis. – Net neabejoju, jei jis būtų išvažiavęs, viskas jam būtų buvę gerai ir kitur. Jis toks žmogus, kad niekada nepridarys nesąmonių. Nebūdavo didelių paskubėjimų ar situacijos neįvertinimų, kaip pasitaikydavo man. Pauliaus – visada protingas žaidimas. Jis niekada neskubės su metimu, o kaip jausdavo situaciją anksčiau, taip jaučia ir dabar. Jis žino, kaip užsiimti poziciją ar pastumti varžovą. Atrodo, kad nieko įspūdingo nedaro, bet geriausiais laikais pažiūrėdavome į protokolą, o ten – apie 20 taškelių, kamuolių – apie 10. Jis viską padarydavo nematant. Pauliui visada pavykdavo išvengti kvailų epizodų, viskas vykdavo solidžiai, nebūdavo rungtynių, kad jis pripjautų grybo ir pridarytų klaidų.“
„Pirmiausia – lietuvis. Ši savybė, norint žaisti „Žalgiryje“ taip ilgai, yra svarbi. Kitas dalykas – jei būsi atletiškas, bet neturėsi galvos, tuomet 19 sezonų Eurolygoje neišbūsi. Atletiškumas baigiasi 32-aisiais metais, tuomet viskas pradeda eiti žemyn. Paulius visada turėjo galvą ir prisitaikymo charakterį“, – sakė J.Mačiulis.
„Galva, – trumpai ir aiškiai P.Jankūno ilgaamžiškumo priežastį nurodė B.Matkevičius. – Pauliaus sugebėjimas skaityti žaidimą, įvertinti situacijas ir suprasti, kaip reikia išnaudoti savo kūną. Jis nėra aukščiausio lygio atletas. Bet visada žaidžia su galva. Gal geriausias žaidėjas, kuris bonuse išprovokuoja pražangas, žino, kur atsistoti ir kaip naudoti rankas. Viskas yra galvoje, o kuo daugiau turėjo patirties, tuo tapo labiau išmanesnis ir gudresnis. Gudrus žaidėjas.“
Kito tokio nebebus
15min kalbinti P.Jankūno bendražygiai netiki, jog „Žalgiryje“ kas nors dar pakartos ilgamečio kapitono pasiekimus.
„Kito tokio žmogaus „Žalgiryje“ neturėsime. Jis neišsiskyrė savaitiniais ar mėnesiniais MVP, buvo komandinis žaidėjas, kuris darė savo darbą. Paulius žinomas ne dėl apdovanojimų, o dėl juodo darbo, atkovotų kamuolių ir įtakos rūbinėje“, – teigė J.Mačiulis.
„Absoliuti legenda „Žalgiryje“. Yra buvę ir talentingesnių žaidėjų, bet esmė, kiek laiko Paulius žaidė ir ką padarė. Statistika, titulai... Paulius Jankūnas – viena tų legendų, kuriai leidi pabaigti, kaip jis nori ir kada jis nori. „Žalgiris“ tai ir padarė. Didelė pagarba jiems už tai, kad leido. Didžiausia „Žalgirio“ legenda, kokią aš esu matęs. Nežinau, kada Eurolygoje dar pamatysime tokį lietuvį“, – sakė L.Kleiza.
„Paulius Jankūnas „Žalgiryje“ palieka tokį įspaudą, kokį Fragiskos Alvertis paliko „Panathinaikos“ klube. Tik graikas išvis niekur neišvažiavo. Tikiuosi, kad Paulius liks klube ir po karjeros baigimo, – kalbėjo R.Javtokas. – Daug kas kalba, kad jam reikėjo karjerą baigti anksčiau. Bet jei nesi treniruočių procese, nesuprasi, kokią naudą duoda Jankis. Jis – tikras žalgirietis, kuris dėl šios komandos padarys viską. Jis užaugo šiame klube ir supranta visas vertybes. Nemanau, kad kiti „Žalgirio“ senbuviai duoda tiek, kiek Paulius klubui davė, duoda ir dar gali duoti. Nors pradžioje biure iškart atėjus jam nebus lengva, bet jis įsivažiuos, nes yra protingas bičas.“
„Jis jau pernai vis galvojo: baigti karjerą ar nebaigti. Sezono pabaigoje susitvarkė traumas ir nusprendė tęsti. Bet šiemet net neabejoju, kad jis nekeis savo sprendimo. Mane labai nustebintų, jei pakeistų. Jei Paulius kažką nusibrėžia, tai sunkiai tą pakeisi. Dėl šio sprendimo Paulius neabejojo nuo pat sezono starto, visiems apie jį sakė. Jei būtų pasakęs tik man ar kažkam kitam, gal būtų kitaip. Dabar neabejoju, jog jis nepersigalvos. Nors galėtų“, – šyptelėjęs sakė M.Kalnietis.
Kas laukia po karjeros?
Robertas Javtokas juokauja apie Kauno mero poziciją, kuri galbūt atsilaisvins artimiausioje ateityje, tačiau daug realesnė kryptis – į „Žalgirio“ sporto direktoriaus kėdę.
„Vienas Paulius (Motiejūnas) išeis į Eurolygą, kitas Paulius (Jankūnas) liks prie valdžios. Aš Jankį matau tik „Žalgiryje“, o ne versle. Žinau, kad jis kažką daro, bet aš asmeniškai nematau jo įmonės vadovo pozicijoje. Žinoma, gali būti ir kitaip, turime pavyzdį Robertą Javtoką, kuris tapo įmonės direktoriumi“, – sakė J.Mačiulis.
M.Kalnietis neabejoja, jog tiek daug klubui atidavę žmonės privalo jame likti ir po karjeros.
„Vienareikšmiškai jį matau klube, bet viskas priklausys nuo jo noro ir kaip jis įsijaus į tas naujas pareigas. Net tiksliai nežinau, už ką jis bus atsakingas ir kuria kryptimi dirbs. Bet toks žmogus su tokia patirtimi krepšinio aikštelėje ir tokiu vardu tikrai gali būti naudingas. Jei Pauliaus noras tobulėti biure bus toks pat didelis, koks buvo krepšinio aikštelėje, ilgainiui gali išaugti geras specialistas“, – sakė P.Jankūno bičiulis M.Kalnietis.
Kad ir kur P.Jankūną nuvestų karjeros kelias, devyniolika sezonų Eurolygoje amžiams nuguls Kauno „Žalgirio“ sirgalių širdyse.
Ačiū, Legenda.
