Tačiau kibirai išlieto prakaito ir juodas darbas per vasaras, kai dalis žaidėjų ilsisi, užsispyrusį radviliškietį galiausiai atvedė ten, kur patekti svajoja kiekvienas lietuvis – iki pagrindinės rinktinės stovyklos.
„Džiaugiuosi, kad pakvietė. Čia susirinko patys geriausi. Tikrai malonu čia būti kartu su visais. Mėgaujuosi šia akimirka, kad ir kiek ji truktų“, – neslėpė pirmą sykį su pagrindine rinktine sportuojantis 30-metis.
Jo krepšininko kelias vingiavo nuo Anykščių „Puntuko“ ir Radviliškio „Juodelių“ iki „Šiaulių“ ir „Mažeikių“. Paskutinį sykį žaidžiantį Lietuvoje puolėją matėme garsiajame Prienų-Birštono „Vytauto“ klube, kuriame visas prožektorių šviesas į save buvo nukreipę garsieji broliai Ballai.
Išvykęs į Permės „Parma“ E.Žukauskas čia vėliau sutiko ir Kazį Maksvytį, dabartinį Lietuvos rinktinės strategą, o šį sezoną galiausiai užbaigė Bursos „Tofaš“ klube, kai paliko Rusiją šiai sukėlus karą Ukrainoje.
„Visiems savas kelias. Mano – toks. Kiekvienais metais kildavau po truputį. Galiausiai, būdamas 30 metų, pasiekiau šį kandidatų sąrašą. Džiaugiuosi“, – įvertinęs nueitą kelią atviravo krepšininkas.
E.Žukausko paslaptis labai paprasta – sunkus ir kryptingas darbas vasarą. Ir šią jis spėjo paplušėti prižiūrimas trenerio Vytauto Zapalskio. Apie E.Žukausko triūsą tarp sezonų jau sklando legendos.
„Nežinau, kiek dirba kiti, tad negaliu pasakyti, ar esu vienas sunkiausiai dirbančių“, – plačiai šypsodamasis kuklinosi rinktinės kandidatas.
„Kiekviena vasara man yra tokia pati. Jas skiriu tobulėjimui ir kaskart siekiu dėti vieną, du ar tris žingsnius į priekį. Manau, kol kas tikrai pasiteisina“, – pridūrė ne tik žaidimą, bet ir kūną nuoširdžiai tobulinantis atletas.
Rinktinė jam nėra visiška naujiena. E.Žukauskas jau spėjo išpildyti svajonę užsivilkdamas marškinėlius su „Lietuvos“ užrašu per atrankos langus į pasaulio čempionatą.
Ketverias rungtynes sužaidęs lengvojo arba sunkiojo krašto puolėjas buvo vienas lyderių – rinko po 8 taškus, 5 atkovotus kamuolius ir 10,8 naudingumo balo.
„Sunku pasakyti, koks dabar bus mano vaidmuo. Langų rinktinėje jis buvo vienoks, bet dabar susirinko visi pagrindiniai. Nežinau, kur treneris mane statys, bet kad ir kokia pozicija tai būtų, stengsiuosi atiduoti viską. Žiūrėsime, kas pavyks“, – svarstė E.Žukauskas.
Ir pats K.Maksvytis neslepia, kad labiausiai apnuoginta šios rinktinės pozicija – sunkiojo krašto puolėjo, bet apie patekimą į galutinį dvyliktuką E.Žukauskas kol kas neįsisvajoja, o žada kautis.
„Kietumą, kovą pažadu. Aišku, čia visi susirinkę kausis ir kaposis. Nė vienas atvykęs nenorės pasirodyti prasčiau už kitą“, – teigė jis.
Lėtai, bet užtikrintai į aukščiausią lygį kylantį puolėją kitą sezoną dažniau matys ir Lietuvos krepšinio sirgaliai. E.Žukauskas pasirašė net trejų metų sutartį (2+1) su naujuoju BC „Wolves“ projektu.
„Nebuvo lengvas sprendimas. Turėjau visokių variantų ir teko pagalvoti. Aišku, klubas – visiškai naujas ir visokių nuomonių apie jį yra girdėti viešoje erdvėje, bet pakalbėjau su klubo žmonėmis ir, nežinau, bet aš jais patikėjau. Tikiuosi geriausio“, – prisipažino E.Žukauskas.
„Kalbėjau ir su Rimu Kurtinaičiu, ir su Rimantu Kaukėnu. Mane jie įtikino. Žiūrėsime, kas mums pavyks“, – pridūrė jis.
Tiesa, apie tikslus ir ambicijas kautis LKL finale, kurias išsikėlė kitas „Wolves“ naujokas Kristupas Žemaitis, kartu sportuojantis rinktinėje, E.Žukauskas kalbėti nebuvo linkęs.
„Visų pirma, reikia užbaigti komplektaciją. Kai jau turėsime visą komandą – tiek lietuvių, tiek legionierių, ir bent keletą savaičių visi kartu padirbėsime, tuomet kažkokią viziją gal ir bus galima susidaryti.
Dabar labai sunku pasakyti. Neturime nė vieno legionieriaus. Net ir trenerių štabas dar nėra visiškai sukomplektuotas“, – pažymėjo tyliai šalies krepšinio padangėje kylantis E.Žukauskas.
