Lietuvos krepšininkai rengiasi Europos čempionatui, bet dabar ir 2023 metų pasaulio pirmenybės jiems pasiekiamos ranka.
Trečiadienio vakarą Kazio Maksvyčio vyrai pergale 88:78 prieš Vengriją jos arenoje Sombathėjuje pradėjo antrąjį pasaulio čempionato atrankos etapą ir dabar turi 6 pergales bei 1 nesėkmę.
1 | Lietuva | 6 | 1 | 552:421 | +131 |
---|---|---|---|---|---|
2 | Prancūzija | 5 | 1 | 462:421 | +41 |
3 | Juodkalnija | 4 | 2 | 464:428 | +36 |
4 | Čekija | 3 | 3 | 485:483 | +2 |
5 | Bosnija ir Hercegovina | 3 | 3 | 472:486 | −14 |
6 | Vengrija | 3 | 4 | 477:557 | −80 |
Šeštadienį rungtynėmis Kaune su Juodkalnija lietuviai uždarys šį varžybų langą, o kartu ir devynių repeticijų pasirengimą Europos pirmenybėms, kurios rugsėjo 1 dieną mūsų komandai prasidės Vokietijoje.
Po šių rungtynių naujų galvosūkių turėjo atsirasti K.Maksvyčiui, nes pergalę reikėjo pasiimti kaunantis iki pabaigos šalyje, kurioje žmonės krepšinį pagal populiarumą rikiuoja ne tik po futbolo, bet dar daugybės sporto šakų – irklavimo, plaukimo, vandensvydžio.
Nors FIBA reitinge komandas skiria 35 pozicijos (Lietuva – aštunta, Vengrija – 43), kovingi šeimininkai kibo į atlapus, tegu ir gerokai nusileisdami lietuviams centimetrais.
Patyręs ir gudrus Adamas Hanga prasiveržimais, o naujasis Vilniaus „Ryto“ pirkinys Benedekas Varadi tritaškiais iki pertraukos sumetė po 10 taškų dideliam 3 tūkst. vietos žiūrovų džiaugsmui.
Lietuvos rinktinė bandė grįsti žaidimą savo lyderiais po krepšiu, bet susispaudę vengrai paliko labai mažai erdvės Jonui Valančiūnui, Domantui Saboniui ir Ignui Brazdeikiui.
Turėjo įsijungti kiti žaidėjai ir tai sėkmingai padarė Rokas Jokubaitis, Mindaugas Kuzminskas, Marius Grigonis, Rokas Giedraitis, bet pirmą lietuvių atitrūkimo bangą (30:21) vengrai likvidavo.
Pirmą kartą dviženklę persvarą Lietuva įgijo trečiojo kėlinio pradžioje, kai vėl atakose ėmė remtis savo NBA bokštais, o A.Hangą pristabdė jo akylu prižiūrėtoju tapęs Arnas Butkevičius.
Tačiau gynyba vėl buvo nepatikima ir prasiveržimus bei metimus iš poros metrų rengę vengrai vis lipo ant kulnų, patys pasitelkę įkaitusių sirgalių paramą ir galiausiai išlyginę rezultatą įpusėjus ketvirtajam kėliniui (72:72).
Nulaužti užsispyrusius šeimininkus pavyko tik pačioje rungtynių pabaigoje, kai atakų rengimas vis dažniau ėjo per M.Grigonio rankas, o po krepšiais J.Valančiūnas ir M.Kuzminskas pelnė taškus ypač svarbiais momentais.
Po mačo K.Maksvytis pripažino, kad iki Europos čempionato yra dalykų, kuriuos būtina taisyti.
– Treneri, ar tai toks mačas, kai rezultatas džiugina labiau nei žaidimas?
– Turbūt teisingai pasakėte. Pergalė negraži, kreiva, bet tai pergalė. Norėtųsi geresnės kokybės, nesvarbu, kad žaidėme išvykoje. Puolime varžovai dažnai dvigubino gynybą, spaudėsi po krepšiu, kas vertė mus labiau judinti kamuolį, bet kartais to trūko.
Tačiau dėl puolimo daug priekaištų neturiu, pelnėme 88 taškus, sukūrėme daug gerų metimų, kuriuos prametėme, jau nekalbu apie metimus iš po krepšio. Daugiau priekaištų gynybai, ypač asmeniniam skautingui – jų metikai veržėsi, metė laisvus tritaškius. Nebuvo gero jų stabdymo. Nemažai taisytinų dalykų pradedant susitelkimu ir baigiant plano išpildymu.
– Kaip modeliuojate gynybą du prieš du?
– Jonui geriau gynyba „drop“, kai jis stovi giliai baudos aikštelėje. Čia turime būti geresni. Su Domu galime modeliuoti, keistis ginamaisiais.
– Pirmą kartą 40 minučių aikštėje buvo D.Sabonis arba J.Valančiūnas, o dažnai ir abu. Kaip vertinate šį modelį?
– Gerai, bet galbūt jie gavo per daug minučių. Gal reikėtų labiau pajungti kitus ketvirtus numerius, bet sprendėsi pergalės klausimas, tad laikėme juos ilgiau aikštėje.
– Mindaugas Kuzminskas gerai įsitraukė į rungtynes, ką suteikia jo universalumas?
– Daug suteikia. Tiek su Ispanija, tiek su Nyderlandais žaidėme sunkiu penketu, bet gerai turėti tokius universalesnius puolėjus, šiandien tai suveikė.
– Lukas Lekavičius vėl žaidė nedaug. Ar nerimaujate dėl jo sportinės formos prieš čempionatą?
– Ne, neišgyvenu. Yra laiko. Mes esame kantrūs, čempionatas dar prieš akis. Lukas dar pasitreniruos, mes jam padėsime pasiekti sportinę formą. Gal net ne formą, o ritmą. Manau, kad viskas bus gerai.
– Su vengrais žaisite ir Europos čempionate – ar buvo netikėtumų?
– Nepasakyčiau. Tai buvo labiau katės ir pelės žaidimas, mes kažkiek atsipalaidavome, trūko susitelkimo, skautingo ir plano išpildymo. Vengrai darė, ką jie gali. Geriau turėtume žaisti mes.
– Tai buvo rungtynės su įtempta pabaiga. Ką naujo per ją sužinojote apie savo vyrus?
– Nesinori, kad taip būtų, bet, kai reikėjo, sužaidėme. Galėjome nulaužti rungtynes dukart, kai buvome atsiplėšę. Bet persvarą išlaikyti galima su gera gynyba.
– Kristupas Žemaitis debiutavo oficialiose rungtynėse – kaip vertinate?
– Vienu metu norėjome kažkiek aukštesnio įžaidėjo, tad pasirinkome jį, o ne Luką. Negaliu pasakyti, kad sužaidė supergerai, bet jis jaunas žaidėjas, su kiekvienu maču augs.
– Tai sunkiausias mačas Ignui Brazdeikiui. Kur jis strigo labiausiai?
– Labiausiai rungtynių pradžioje, pradedant gynyba. Prašėme metikų eiti iš paskos, žiūrėti varžovų kairę ar dešinę ranką. Gal tai išmušė jį iš vėžių. Tačiau buvo tokių, kurie jį kompensavo.
– Ar Martyno Echodo palikimas ant suolo ką nors reiškia?
– Ne, mes tiesiog laikome jį kaip atsarginį vidurio puolėją. Pirmojoje rungtynių pusėje neleidau, paskui jau nesiryžau jo leisti, tad žaidėme be jo.
– Su kostiumu šioje arenoje turėjo būti labai karšta. Ar tai aprangos kodas pasaulio čempionato atrankoje?
– Taip. Mes nesame patenkinti, kad tokioje karštoje aplinkoje reikia dėvėti kostiumus. Įvaizdžiui gerai, bet labai karšta. Tačiau tokie nuostatai.
– Iki Europos čempionato liko paskutinės rungtynės su Juodkalnija. Ką labiausiai norėtume pakoreguoti iki jų?
– Labiausiai norisi žiūrėti ne į Juodkalniją, o į save. Norisi geresnio kamuolio judėjimo, geresnių sprendimų, o taip pat gynybos vienas prieš vieną ir prieš pikenrolus.
– Ar šis mačas sprendžia rinktinės galutinio dvyliktuko klausimą?
– Ne, dar norėtume duoti rungtynes Eigirdui Žukauskui, o tada pasirinkti optimaliausią dvyliktuką.