„Nėra ten ko važiuoti, jei nekelsi tikslo patekti į dvyliktuką. Aišku, kad norisi, – 24sek tvirtino V.Kariniauskas. – Jei yra šansas dalyvauti stovykloje, yra ir šansas patekti. Neaišku, koks jis. Bet jei gerai atrodysiu, kodėl gi ne?“
Vaidas laimingas, nors pripažįsta, kad tikėjo savo jėgomis. Dažnai išplėstiniame kandidatų sąraše daugiau pavardžių atsiranda tik dėl skaičiaus. Vien paminėjimas tokioje garbingoje kompanijoje kai kuriems žaidėjams yra įvertinimas ir motyvacija nenustoti siekti maksimumo.
Bet šį kartą J.Kazlauskas parodė, kad nori pamatyti V.Kariniausko žaidimą savo akimis.
„Apsidžiaugiau, iš tikrųjų. Tai geras įvertinimas kiekvienam žaidėjui. Stengsiuosi išnaudoti šansą. Padėti komandai ir savo šaliai. Savimi tikiu visada. Mano toks nusistatymas: jei treneriui reikės, jis pakvies. Jei ne, reiškia, kad dar nepasiekiau to lygio. O dabar stengsiuosi įrodyti, kad esu vertas“, – 24sek pasakojo V.Kariniauskas.
Į Lietuvos rinktinę atakų organizatorius atvyksta iš antrosios Graikijos lygos „Kymis“ klubo. Tiksliau, jau iš pirmosios – V.Kariniauskas su „Kymis“ tapo antrosios lygos čempionu.
Įžaidėjas rungtyniavo ilgiausiai visoje komandoje – vidutiniškai po 30 minučių, rinkdavo 10,7 taško (50,3 proc. dvit., 32,3 proc. trit., 62 proc. baud.), atkovodavo 3,9 kamuolio ir atlikdavo 4,3 rezultatyvaus perdavimo.
Atokioje Graikijos saloje, primenančioje Palangą, V.Kariniauskas atgavo tikėjimą savimi po psichologiškai sudėtingos sezono pabaigos Kauno „Žalgiryje“.
V.Kariniauskas gavo šansą save parodyti aukščiausioje Lietuvos krepšinio scenoje. Ir jis jo tikrai nepraleis.
– Vaidai, rinktinėje dėl M.Kalniečio dublerio vietos konkuruosite su Mindaugu Girdžiūnu ir Adu Juškevičiumi. Kaip vertinate savo konkurentus?
– Kalnietis yra Kalnietis. Jis vedlys. Girdžiūnas turėjo puikų sezoną. Nelabai kas tikėjosi, kad „Neptūnas“ bus finale, o Mindaugas žaidė puikiai. Juškevičius taip pat demonstravo gerą žaidimą.
Visi, kas yra sąraše, geri krepšininkai. Juk surinkti geriausi. Manau, kad visų šansai lygūs, o treneris matys, kuris reikalingesnis komandai.
– Palikote „Žalgirį“ ir išvykote į antrąją Graikijos lygą. Žingsnelis atgal tam, kad žengtumėte du į priekį? Kaip matome, ir žaisti gavote, ir į rinktinę esate pakviestas.
– Taip, tai buvo tikrai rizikingas sprendimas. Daug kas patarė taip nesielgti. Dar negaliu pasakyti, kad tai buvo pasiteisinęs sprendimas. Pasižiūrėsime, kaip atrodysiu rinktinėje, kaip žaisiu kitąmet.
Iš pradžių buvo sunku. Atrodo, kad ten ne krepšinį žaidžia, o mušasi. Bet apsipratau. Nieks lengvai nebepastumdė.
Galbūt galėjau žaisti geresnėje komandoje, bet būčiau gavęs mažiau minučių. O Graikijoje turėjau didesnę atsakomybę. Esu patenkintas metais Kimėje.
– Kodėl antroji Graikijos lyga, o ne kokia LKL komanda?
– Viskas įvyko labai greitai. Nelaukiau pasiūlymų – išėjęs iš „Žalgirio“ sutartį pasirašiau per savaitę. Norėjau kažkur ne tai, kad pabėgti, bet išvažiuoti. Pradėti viską iš naujo. Pagerinti kūną. Graikijoje nebuvo daug rungtynių – žaisdavome kartą per savaitę. Bet turėjau laiko treniruotėms, kūno stiprinimui. Esu labai patenkintas galutiniu rezultatu.
– Kur žaisite kitą sezoną?
– Dar tiksliai nežinau. Kalbėsime su agentu, žiūrėsime, kaip seksis rinktinėje. Esu atviras pasiūlymams. Sutarties su „Kymis“ klubu nebeturiu.
– Kadangi žaidėte antrajame Graikijos divizione, buvote nematomas Lietuvos krepšinio sirgaliams. Kuo pasikeitėte per metus?
– Priaugau raumenų masės, nes ten žaidžiamas labai grubus krepšinis. Iš pradžių buvo sunku. Atrodo, kad ten ne krepšinį žaidžia, o mušasi (šypsosi.). Bet apsipratau. Nieks lengvai nebepastumdė (šypsosi.). Viskas ėjosi gerai. Kai daug žaidi, pagerini viską. Svarbiausia buvo psichologija. Komandos žaidimas laikėsi ant mano pečių, didžiulį stresą kėlė žiūrovai, komandos vadovai, todėl tai sutvirtino mane psichologiškai. Žaidimo praktika duoda vaisių.
– Paskutinį sezoną „Žalgiryje“ pradėjote ambicingai koja kojon su Luku Lekavičiumi, bet antroje sezono pusėje į komandą atvyko Willas Cherry ir atsisėdote į atsarginių suolo galą. Turbūt tie metai Graikijoje padėjo jums išlipti iš psichologinės duobės?
– Sėdimas buvo. Kai nežaidi, negali jo nebūti. Žaidžiau iki vasario, o paskui išėjo taip, kad treneris turėjo pasirinkti du įžaidėjus, kurie žais. Trimis rotuoti sunku ir treneriui, ir komandai.
Bet su „Žalgiriu“ turėjome puikų sezoną – laimėjome abu titulus. Esu laimingas, kad žaidžiau toje komandoje.
– Sakėte, kad Graikijoje žaidėjai daug mušasi. Gal toks grubus kietas vyriškas krepšinis užgrūdins stumdantis su geriausiais rinktinėje?
– Nežinau. Manau, kad kiekviena patirtis savaip gera. Grubus krepšinis irgi gerai. Vyrai visi stiprūs, nėra silpnų, todėl rinktinėje tokia patirtis pravers.
– Kaip pasitinkate didžiausią pastarųjų metų iššūkį?
– Sportuoju individualiai su treneriu Dariumi Sirtautu. Ruošiuosi po truputį. Pailsėjau. Poilsio tikrai reikėjo. Bet negaliu atsipūsti. Gavau šansą ir turiu jį išnaudoti. Pateksiu, nepateksiu – nesvarbu. Turiu sau įrodyti, kad galiu žaisti ir noriu.
