Lėktuvu „Bombardier Global 6000“ namo grįžęs J.Valančiūnas mano, kad kiekvienas užsakytam skrydžiui išleistas doleris to buvo vertas.
Iš oro uosto nuvykęs į sodybą su apsaugine kauke jis jaučiasi sveikas ir padaręs viską, kad greičiau galėtų pasimatyti su šeima, kuri grįžo į Lietuvą anksčiau ir čia laukė, kol 28 metų krepšininkas grūmėsi su „Memphis Grizzlies“ krepšininkais NBA čempionato tęsinyje Orlande.
Lietuvoje J.Valančiūnas nebuvo kone visus metus – pirmą kartą tiek ilgai dėl pandemijos, ištęsusios ir NBA pirmenybių datas.
– Jonai, beveik metus nebuvote Lietuvoje, – ko labiausiai pasiilgote?
– Šeimos, Lietuvos, viso lietuviško gyvenimo – čia yra viskas, ką aš labiausiai mėgstu, tai mano komforto vieta, kurios labai pasiilgau.
– Ar Orlande nebuvo taip patogu?
– Ten buvo apribota laisvė. Viskas buvo gerai, buvo saugu ir pagal NBA sukurtus saugumo reikalavimus, bet vis tiek ne taip, kaip per įprastą reguliarų sezoną, kai gali judėti laisvai. Dabar viskas kitaip.
Solidus Jono Valančiūno sezonas
- Visas 70 Memfio komandos rungtynių starto penkete pradėjęs lietuvis rinko po 14,9 taško, o rezultatyviau yra žaidęs tik 2018-2019 m. sezoną, kai iš Toronto persikėlė į Memfį.
- Kovoje po krepšiais dėl kamuolių J.Valančiūnas buvo šeštas visoje lygoje, su 11,3 kamuolio per mačą vidurkiu (aukščiausiu per karjerą), jis pataikė 58,5 proc. metimų – irgi daugiausiai per karjerą.
– Neįprasta ir kelionė atgal, tiesiai iš Orlando į Vilnių – kaip viską pavyko organizuoti?
– Paprastai. Saugumo sumetimais nutariau, kad geriau išvengti oro uostų ir labiau apsaugoti save.
Esu pasiilgęs savo žmonos ir vaikų – nors buvo skelbta, kad Eglė grįžo drauge, iš tiesų šeima grįžo anksčiau, ji atvyko manęs pasitikti.
Jei nebūtų pandemijos, taip skraidyti nebūtų logiška, bet pastaruoju metu dėl pandemijos, ypač Jungtinėse Valstijose, nėra saugu, tiesiog nusprendžiau, kad „ant sveikatos – nepataupysi“.
– Turbūt tai pats brangiausias skrydis gyvenime?
– Taip, tikrai brangiausias skrydis. Bet verta.
– Ar atskridus į Lietuvą reikėjo atlikti COVID-19 testą, kurių pastaraisiais mėnesiais atlikote daug?
– Jau sunku ir suskaičiuoti. Šią vasarą turbūt teko pasitestuoti apie 60 kartų.
Komandą pradėjo testuoti dar Memfyje prieš sezono atnaujinimą, kai tikrino gal kas antrą dieną ir atliko apie 15 testų. Kai nuskridome į Orlandą, ten tikrino kiekvieną dieną – kaip rytais reikia dantis išsivalyti, taip ir mes žingsniuodavome į kambarį, kur mus kasdien testavo.
Orlande prabuvau septynias savaites, tai nesunku suskaičiuoti, kiek iš viso kartų buvau patikrintas.
O pastarasis testas buvo atliktas Lietuvoje. Atskridęs trečiadienį vakarop iškart pasidariau testą, o šiandien gavau atsakymą, kad viskas tvarkoje. Dar vienas neigiamas testas į kolekciją.
– Kaip dabar ketinate izoliuotis?
– Ketinu likti izoliacijoje, tik dar paprašiau leidimo sudalyvauti vieno geriausių draugų vestuvėse.
Per Sveikatos apsaugos ministeriją paprašėme leidimo trumpam palikti izoliacijos vietą. Kai gavau patvirtinimą, kad testas neigiamas, leido išvykti 48 valandoms iš saviizoliacijos vietos. Taip praskaidrinsiu nuotaiką, o paskui vėl grįšiu ir atbūsiu likusias dienas, kol sueis dvi savaitės nuo skrydžio.
– Kur planuojate izoliuotis?
– Mano šeima jau praėjo dviejų savaičių izoliaciją anksčiau, nes grįžo į Lietuvą, kai tik prasidėjo NBA burbulas Orlande, tad gali mėgautis visa laisve, o aš būsiu sodyboje.
Ten ir daugiau veiklos, ir prie ežero galima pasėdėti – bus lengviau išsėdėti nei bute neiškišant nosies 14 dienų. Manau, kad sodyba bus puiki vieta.
– Papasakokite apie sąlygas Orlande, – kas ten buvo sudėtingiausia ir labiausiai neįprasta?
– Burbule tikrai jaučiausi saugiai, NBA pasirūpino žaidėjų sveikata, tikrai niekas neleido pašalinių žmonių ten, kur būdavo žaidėjai. Visi klubų darbuotojai ir kiti žmonės, kurie tiekdavo maistą, tvarkydavo aplinką, – visi buvo tikrinami. Viskas buvo apgalvota ir padaryta. Sąlygos tikrai buvo geros, kiek tai įmanoma, – vis dėlto žmogus yra pratęs gyventi laisvai, eiti ten, kur nori.
Orlande to nepadarysi, bet buvo žvejyba, golfas ranka pasiekiamas, biliardas, boulingas, – užteko tam tikrų atrakcijų. Aišku, tai nėra namai, nes jų niekas ir negali atstoti. Savos atmosferos nesusikursi, bet šiaip Orlande gyvenau visai neblogai, per savo gyvenimą esu buvęs ir prastesnėse vietose.
– Kaip galima žvejoti Orlando „Disney World“?
– Šalia mūsų buvo didelis ežeras, buvo valtis, galima buvo rezervuoti ir plaukti, kad ir visą dieną, jei tik turi laiko. Galima buvo žvejoti nuo liepto. Daug žaidėjų, daug trenerių mačiau, kurie ateidavo pažvejoti ant liepto – jie tiesiog pabūdavo tyloje, ramybėje.
Kai atėjo varžybų metas, ten sėdėti nebegalėdavau. Orlande tikrai nėra šalta, ten drėgmė, teka prakaitas, o krepšininkas turi būti pasirengęs rungtynėms, tad žvejybų sumažėjo.
Kol rengėmės čempionato tęsiniui, dar galėjome sau leisti daugiau veiklos, paskui visos pramogos nuėjo į šalį.
– Ar Lietuvoje ilsintis bus kažkiek krepšinio?
– Dabar kelias savaites atsipūsiu nuo krepšinio. Tada pradėsiu judėti, ruoštis fiziškai. Tarėmės su treneriu, kad jei viskas eis pagal planą, galbūt iš Memfio atskris koks specialistas, su kuriuo galima bus padirbėti pagal „Grizzlies“ programą. Jei pavyks, gerai, o jei ne – reikės vietoje su kažkuo dirbti.
Norisi kitą sezoną pradėti gerai, nes nėra ir Lietuvos rinktinės šią vasarą. Tokia iš viso tai vasara – ruduo jau beveik. Įprastai rinktinė man neleisdavo atsipalaiduoti tarpsezonio metu, du mėnesius žaisdavau gerą krepšinį. Dabar tų dviejų mėnesių nebus, tad reikės pačiam susikurti pasirengimo sąlygas.
– Anksčiau grįžęs namo dažnai užsukdavote į Kauno „Žalgirio“ areną – kokį įspūdį paliko naujienos apie kone per pusę atsinaujinusią sudėtį ir naują trenerių štabą?
– Manau, kad branduolys žaidėjų vis dėlto liko, – tai gerai.
Treneris buvo geriausias, apie kokį tik galėjo svajoti „Žalgiris“, Šaras tiko komandai ir mylėjo ją.
Bet ir naujas treneris ateina su naujomis ambicijomis ir dideliu noru įrodyti, kad gali vadovauti komandai. Aišku, jam reikės užpildyti didelius Šaro batus, bet galbūt Martinas Schilleris bus pajėgus tai padaryti. Dabar sunku pasakyti.
Kai pasižiūri į sudėtį, atėjusius žaidėjus, kur jie žaidė anksčiau, atrodo, kad vėl bus pajėgi komanda. Bet žiūrėsime, kaip jie atrodys aikštėje. Aš linkiu „Žalgiriui“ sėkmės, nes tai mylima komanda.
– Dabar, kai turėjote progą pažvejoti ir Orlande, galbūt Lietuvoje to nebedarysite?
– Ne, vis tiek trauksiu į žvejybą, kai tik galėsiu.
Čia juk viskas kitaip, savas kraštas, čia žuvys mielesnės (juokiasi).
Iš tiesų, labai džiaugiuosi buvimu Lietuvoje, esu labai pasiilgęs vaikų ir žmonos, tėvų, draugų.
Ilgai čia nebuvau. Jaučiu norą pabūti Lietuvoje ramiai, be įtampos, skubėjimų. Manau, kad šis laikotarpis tam geriausiai ir tinka.
P.S. Tai buvo pirmoji interviu su J.Valančiūnu dalis. Antrąją dalį apie „Grizzlies“ ir asmeninį krepšinį, pirmą karjeroje trigubą dublį, kviečiame skaityti 15min portale šeštadienį.
