Ilgai prie 41-erių specialisto stovėjo ir Donatas Zavackas.
„Neptūno“ sporto direktorius pusantrų metų kartu su treneriu vairavo klaipėdiečių laivą ir abu sezonus išplaukė į bronzinius vandenis. Bet per penkerių metų K.Maksvyčio kelionę Klaipėdoje buvo dar įspūdingesnių maršrutų.
LKL sidabras, dabar net sunkiai įsivaizduojamas patekimas į Eurolygą ir į Klaipėdą užsukęs Vassilis Spanoulis, debiutas VTB lygoje... Su K.Maksvyčiu siejami didžiausi Klaipėdos „Neptūno“ laimėjimai.
Bet K.Maksvytis visoje Lietuvoje buvo vertinamas ne tik už laimėjimus.
Pirmiausia, už žmogiškumą, kuris padėdavo rasti bendrą kalbą net ir su nesukalbamiausiais.
Pagalbą, kuri alkaniems ir nurašytiems žaidėjams padėdavo išplaukti į naujus vandenis.
Paprastumą, kuris traukė aplinkinius – tiek žvaigždes, tiek kompaniją iš Darbėnų, kuri ištikimai lydėdavo strategą į Lietuvos kampelius.
Bet bures nuleidęs „Neptūnas“ į 2019-2020 m. kelionę pasileis be K.Maksvyčio – uostamiesčio klubas pradeda naują etapą.
„Koks bus „Neptūnas“ be Kazio Maksvyčio? – susimąstė D.Zavackas. – Kitoks.“
Lietuvos pakraštyje pūpsančiam „Neptūno“ klubui sunku atkreipti dėmesį iš rytinės pusės. Klaipėdiečiai dažnai lieka Kauno ir Vilniaus džiaugsmų arba rūpesčių šešėlyje.
Bet ten, už 300 km nuo sostinės, sukasi darbštus penkių žmonių „Neptūno“ štabas.
Jau beveik 400 tūkst. skolą po finansinės „Neptūno“ avarijos pašalinę klaipėdiečiai nuplovė dėmes nuo savo burių ir didina mazgus LKL čempionate.
Klaipėdos klubas dabar maitina savo miestiečius „Neptūno“ duona ir įvairiais socialiniais renginiais. Globėjiškai vysto dublerių komandą, kurioje brandinami pajūrio krepšinio talentai. Žengia į e-sporto rinką, kurioje kovoja dėl virtualių titulų ir naujų investicijų „Neptūno“ ekipai.
Dabar ši komanda laukia naujo kapitono, kuris plukdys „Neptūną“ į naujas pergales krepšinio aikštėje.
Kęstutis Kemzūra ir Donaldas Kairys yra karščiausios pavardės, kurios jau keletą savaičių minimos „Neptūno“ vyr. trenerio paieškų radare.
K.Maksvyčio įpėdiniui bus nelengva, bet iš „Žalgirio“ besimokantis „Neptūnas“ verčia naują savo istorijos lapą. Apie jį – 24sek interviu su Klaipėdos ekipos sporto direktoriumi Donatu Zavacku.
– Kai savaitgalį ištiesite kojas pajūryje ir apmąstysite 2018-2019 krepšinio metus, kokie prisiminimai jums pirmiausia šaus į galvą?
– Sunku pasakyti.
Pradžia buvo tikrai superinė. Sezono vidurys, vertinant etapais, buvo šiaip sau. O finišas... Su trupučiu kartėlio, bet sėkmingas.
Atvirai kalbant, galėjome tikrai geriau pasipriešinti „Rytui“, bet nugalėjo stipresnė komanda. Su „Lietkabeliu“ sužaidėme pagal savo galimybes ir tądien buvome geresni.
– O kas tokio įsimins be sportinės dalies?
– Turime šiokią tokią likusią (įsiskolinimų) kuprą, kuri neleidžia mums žengti spartesnio žingsnio į priekį, pavyzdžiui, kitais ar dar kitais metais. Tie mūsų finansai suvaržyti ir mes stengiamės išsisukti iš padėties.
Bet į klubą atėjus naujiems darbuotojams – tam pačiam Sigitui Ambrazevičiui, manau, mažais žingsniais judame į priekį. Tikiuosi, kad artėjančiais metais kaip organizacija mes tik dar labiau patobulėsime.
Tas LKL pripažinimas, manau, ne tik mūsų kaip klubo organizacijos, bet ir tos pačios mažos mūsų struktūros įvertinimas. Nesumeluosiu sakydamas, kad ją sudaro tik penki žmonės.
Sakyčiau, tie penki žmonės biure nudirbo didelį darbą, kurio niekas nemato. Kartais sunku tai įvertinti, kai Klaipėdoje turi nemažą gerbėjų auditoriją, o tą renginį sukuria 4-5 žmonės.
– Klaipėda krepšinyje yra nedėkingai nutolusi nuo didžiųjų miestų Kauno ar Vilniaus. Ko mes nematome už tų LKL bronzos medalių, darbuojantis per 300 km nuo sostinės?
– Džiaugiamės tuo, kad atėjus vienam naujam mūsų darbuotojui – Agnei Rudytei, ypač pagerėjo klubo komunikacija, renginių viešinimas. Manau, čia žengėme didelį žingsnį į priekį.
Kitas dalykas, prekyba bilietais. Sulaukiame daug prašymų, norų ir pageidavimų, į kuriuos stengiamės atsižvelgti.
Mūsų klubo darbuotojai stengiasi įgyvendinti ir semiasi žinių iš kitų šaltinių, tokių kaip „Žalgiris“. Mes irgi norime tobulėti, bet reikia suprasti, kad Klaipėda yra mažesnė už Kauną ir Vilnių. Todėl ir mūsų darbo specifika yra kiek kitokia.
Tačiau kas nedirba, nedaro klaidų, tai ir nežengia jokių žingsnių. Man maloniausia, kad mažais žingsniais judame į priekį.
– Teko girdėti, kad buvę „Neptūno“ darbuotojai dažnai lepindavo klaipėdiečius krūvomis nemokamų kvietimų į rungtynes, kurių skaičius siekė tūkstančius. Šiemet „Neptūnas“ susiveržė diržus ir gerokai sumažino tokių dovanėlių skaičių, kad sukauptų didesnes pajamas ir pats stiprėtų finansiškai. Ar sunku buvo keisti žmonių įpročius?
– Pakeisti žmonių įpročius beveik neįmanoma. Juos galima nukreipti kažkokia linkme, bet žmogaus nusistatymo nepakeisi.
Tačiau žiūrint į Kauną... Pasakysiu atvirai: kaip jie prekiauja bilietais ir kokį šou kuria, tai yra Lietuvos etalonas. Mes po truputį norime pasiimti iš jų kai kurių dalykų. Bandome kai ką kopijuoti, kai ką kurti patys. Ne viskas išeina, bet žiūrovą reikia pripratinti, jog nebūna nemokamo renginio.
Būkim biedni, bet teisingi – kiekvienas į rungtynes ateinantis žiūrovas turi suprasti, kad tai Klaipėdos miesto komanda, kuri kasmet siekia tobulėti. Bet jei turi ribotus finansus, turi kažkur pasispausti, pridėti.
Vienas mūsų principų – suteikti žiūrovui emocijų, kad jis išeitų iš arenos patenkintas, bet nekreiptų dėmesio, jog susimokėjo šiek tiek brangiau. Tai būtų vienas mūsų pagrindinių tikslų.
Užtat visos tokios įplaukos atneštų klubui didesnę biudžeto dalį, o tada mes galbūt galėtume nupirkti ir aukštesnio lygio žaidėjus.
Nesakau, kad dabar mūsų žaidėjai nuvertinti. Tačiau žiūrint į priekį, siekiant geriau pasirodyti FIBA Čempionų lygoje, mums trūksta... Norime išlaikyti lietuvių branduolį, bet jie nėra pigiausia prekė rinkoje.
Viskas susideda į vieną.
– Kiek ilgai ta finansinė „Neptūno“ kupra dar gali prilaikyti klubą?
– Nenoriu nustatyti datų, bet mažais žingsniais judame. Stengiamės tai kuo greičiau išspręsti.
Bet tai užims laiko. Metai, dveji, treji ar penkeri – pasakyti sunku. Tai priklauso nuo aibės dalykų ir dabar nebūčiau pajėgus į tai atsakyti.
– Daugelis tikėjosi didelės intrigos LKL pusfinalyje su Vilniaus „Rytu“, bet sostinės klubas jums nepaliko jokių vilčių, nepaisant „Neptūno“ turėto namų aikštės pranašumo ir geriausio reguliariojo sezono pasirodymo lygos istorijoje. Nurimus emocijoms ir susigulėjus mintims, kaip jums atrodo, kas tada nutiko komandai?
– Žiniasklaidoje buvo labai akcentuojama, kad „Neptūnas“ pirmą kartą reguliariajame sezone finišavo antras. Manau, mes nebuvome pasiruošę šiai lyderio etiketei.
Su „Rytu“ sezono metu laimėjome dvejas rungtynes, dvejas pralaimėjome. Karaliaus Mindaugo taurėje su „Rytu“ mums nepasisekė ir pralaimėjome į vienus vartus. O šįkart mums buvo daugmaž klijuojama lyderio etiketė, nes žaidėme pirmąsias rungtynes namie – prie savų sirgalių pergalė kaip ir buvo garantuojama.
Bet pagalvojus, daugumai mūsų žaidėjų tai buvo pirmas pusfinalis.
Noro buvo, akys degė, bet aikštėje žaidžia kartais ir šaltas protas. Manau, mums pritrūko šalto proto. „Rytas“ išstūmė mus iš patogių situacijų ir tada mes praradome savo galimybę laimėti.
– Daug buvo kalbama apie prieš pat pusfinalį paviešintą Kazio Maksvyčio perėjimą į Permės „Parma“. Jūsų, kaip buvusio ilgamečio žaidėjo nuomone, kaip tai galėjo paveikti komandą?
– Be abejo, ta informacija turėjo įtakos.
Neneigsiu, tai turbūt nebuvo teigiama įtaka. Patys pamenate, kaip pernai pusfinalio metu išlindo naujienos, kad Rimas Kurtinaitis „Ryte“ bus pakeistas Dainiumi Adomaičiu. Manau, nė vienoje organizacijoje tokie dalykai neprideda pliusų ir gali tik pabloginti situaciją.
Su šiuo aspektu, pagal galimybes, tvarkėmės kaip įmanoma. Bet teigiamų dalykų tai tikrai neatnešė.
– Kokios mintys užplūdo Kaziui Maksvyčiui jums pranešus, jog jis keliasi į Rusiją?
– Treneris daug metų rodė įspūdingus rezultatus. Kas antrais metais jis kovojo LKL finale, todėl reikėjo kažkada laukti tokio momento, kai ateis finansiškai stipresnis klubas. Manau, tai buvo tik laiko klausimas.
– Koks yra Kazio Maksvyčio įspaudas „Neptūno“ organizacijoje?
– Manau, Kazys per daugybę metų Klaipėdoje užsitarnavo ne tik gero trenerio statusą, bet turėjo tokią gerą charizmą. Kadangi pats kilęs iš Darbėnų, netoli Klaipėdos, per tuos penkerius metus jis susikūrė savo gerbėjų bazę.
Klaipėdiečiai tikrai jį myli. Peikdavo po pralaimėjimų, bet labai girdavo po pergalių. Visiems krito į akis, kad buvo daugiau skambių pergalių nei pralaimėjimų.
Žvelgiant į ateitį, Klaipėdoje Kazys dar ilgą laiką išliks treneris numeris vienas.
– Koks „Neptūnas“ bus be Kazio Maksvyčio?
– Kitoks (šypsosi.). Kitoks...
Iš pradžių gal mums patiems bus sunku prie to priprasti, nes K.Maksvytis čia praleido daug metų.
Turbūt kažkiek pasikeis ir pats „Neptūnas“, gal keisis komandos braižas. Bet dėsime visas pastangas, kad „Neptūne“ išliktų klaipėdiečių branduolys, kuris atėjus sunkiam laikui vienas už kitą stoja mūru.
Tai būtų pagrindinis dalykas, artėjantiems metams išlaikyti pajūrio krašto atmosferą.
Visi, kas ateina, jeigu ir išvažiuoja, sako, kad Klaipėdoje buvo fantastika. Gal viskas nebuvo aukščiausiame lygyje, bet klubo viduje, rūbinėje... Visas tas darbas sezono gale dažniausiai atsiperka.
– Teko girdėti, kad „Neptūnas“ nepradės komplektacijos darbų nesuradęs vyriausiojo trenerio. Iki kada esate apsibrėžę finišuoti su šiomis paieškomis?
– Žinote, termino niekada nėra. Norėtume kuo greičiau. Vyksta derybos su keliais kandidatais ir žiūrėsime. Tikrai nenoriu atskleisti pavardžių, bet tikrai nestovime vietoje.
Dėliojamės savo artimiausią ateitį, bet apsibrėžti datas būtų per sunku. Kartais dalykai priklauso ne tik nuo mūsų klubo, bet ir nuo kitų žmonių nuomonės.
– Kiek teko girdėti, „Neptūnas“ prioritetą teikia Lietuvos treneriams?
– Tikrai taip. Manau, Lietuvoje yra begalė gerų trenerių. Pirma opcija tikrai būtų lietuvis.
– 24sek žiniomis, „Neptūnas“ derasi su buvusiu Lietuvos rinktinės treneriu Kęstučiu Kemzūra, perspektyviu Lietuvos specialistu Donaldu Kairiu. Kiek pastaraisiais metais pasikeitė „Neptūno“ statusas, kad dabar ir buvęs nacionalinės komandos strategas svarsto klaipėdiečių pasiūlymą?
– Tikrai nenoriu nieko įvardyti pavardėmis ir sakyti to, ko pats negalėčiau patvirtinti. Bet galiu pasakyti tiek, kad „Neptūnas“ per daug metų užsitarnavo vienos stabiliausių komandų vardą.
O čia jau reikėtų klausti pačių trenerių, ką jie mano apie Klaipėdą ir „Neptūną“.
– Kaune spėliojama, kas su „Žalgiriu“ bus po Šarūno Jasikevičiaus. O kas laukia „Neptūno“ po Kazio Maksvyčio? Ar naujam „Neptūno“ treneriui bus sudėtinga dirbti po Kazio eros?
– Manau, kad tikrai taip.
Ką Kazys padarė per penkerius metus „Neptūne“, tai jau labai gera istorija. Treneriui ateiti į klubą ir bent pakartoti tokius rezultatus bus sunkus darbas.
Patys žinote, kad išlaikyti esamas pozicijas dukart sunkiau, nei jas laimėti pirmą kartą. Kas beateitų į Kazio vietą, manau, iš klaipėdiečių jam bus milžiniškas spaudimas, bet ir tuo pačiu atsakomybė.