Manny Harrisas praėjusį sezoną rungtyniavo Graikijoje, Atėnų AEK klube, ir šioje šalyje paliko dvi skirtingas gerbėjų stovyklas.
Vienai jis yra žaidėjas, kuris gali pakelti komandą į kitą lygį ir padėti iškovoti titulus. Kaip tą darė su AEK, išgyvenusia nuostabų sezoną.
Atėnų AEK yra garsiausia ir rimčiausia komanda, kurioje 29-erių M.Harrisas pabuvojo Europoje.
Kitaip nei prieš tai, kai po kelis mėnesius atstovavo Ankaros „Turk Telekom“ ir „Eskisehir“ klubams Turkijoje ar Mariupolio „Azovmaš“ Ukrainoje, M.Harrisas Graikijoje paliko ryškesnį pėdsaką.
Su AEK 196 cm ūgio amerikietis tapo FIBA Čempionų lygos ir Graikijos taurės nugalėtoju.
Dažnai apie krepšininkus daugiausia pasako tai, kaip jie atrodo svarbiausiuose mūšiuose. Graikijos taurės finale M.Harrisas į Pirėjo „Olympiakos“ krepšį įmetė 17 taškų ir savo prasiveržimu paskutinėmis sekundėmis įtvirtino AEK triumfą – pirmąjį klubui taurės varžybose nuo 2002-ųjų.
Daug tų M.Harriso metimų buvo tiesiog neuždengiami. Jis nepalikdavo gynėjui vilčių savo prasiveržimu ir staigiu metimu atšokus, kurio, atrodo, neįmanoma uždengti.
FIBA Čempionų lygos finalo ketvertas Atėnuose: pusfinalyje – 20 taškų į „Murcia“ krepšį, finale – 9 taškai ir 10 atkovotų kamuolių. Dar vienas nuostabus triumfas AEK organizacijai.
M.Harrisas yra taškų medžiotojas, kuris D.Adomaičiui visiškai užpildys dar vienos gynybą draskančios taškų mašinos poreikį.
Vienas-du taiklūs metimai ir jo riešas gali užsiliepsnoti. Ne be priežasties 2013-2014 m. sezoną G lygoje M.Harrisas rinko vidutiniškai net 31,6 taško.
2013-2014 m. per 7 rungtynes Turkijoje su „Turk Telekom“ jis rinko net vidutiniškai 21,6 taško, ten pat sugrįžęs po dvejų metų – 20,5.
Praėjusį sezoną jo taškų vidurkis FIBA Čempionų lygoje atstovaujant AEK siekė 17,1 taško.
Tai labai stiprus žaidėjas žaidžiant vienas prieš vieną, paprastai sudorojantis priešininkus savo driblingo sugebėjimais, greičiu, atletiškumu ir sudėtingais metimais.
Krepšinio sirgaliams jis turėtų patikti dėl savo polinkio paskraidyti virš lanko ir efektyviai užbaigti ataką.
M.Harrisas yra taškų mašina, dar patrakusiai renkanti ir atkovotus kamuolius. Atkovoti kamuoliai, beje, yra nuvertinamas jo gebėjimas.
Kai kurie treneriai dėl ilgų galūnių, atletiškumo ir instinkto rinkti kamuolius jį mato net ketvirtu numeriu.
Turkijos, VTB ir Graikijos lygose jis turėjo 5-6 atkovotų kamuolių vidurkį, iš kurių bent 1 būdavo sugriebiamas puolime.
Labai amerikietiška taškų mašina, gyvenanti Alleno Iversono ar DeMaro DeRozano žaidimo epizodais – tai yra metimais iš vidutinio nuotolio, atsilošus.
M.Harrisas padėjo „Olympiakos“ ikisezoninėse rungtynėse, kai graikai į rinktines išleido daugiau nei pusę sudėties. Nemažai Pirėjo ekipos aistruolių spėjo jį pamėgti. M.Harrisas taip pat talkino Malagos „Unicaja“ klubui draugiškame turnyre Ispanijoje.
Tačiau kodėl tokia taškų mašina, patiesusi „Olympiakos“ Graikijos taurės finale ir tapusi FIBA Čempionų lygos finalo ketverto MVP, prisijungė tik prie Europos taurės „Top 16“ kalibro komandos?
Geras klausimas, ar ne? Yra ir kita M.Harriso pusė.
24sek žiniomis, M.Harrisas turėjo nemenkų lūkesčių. Šaltiniams pavyko sužinoti, kad vasarą jo pageidaujamas atlyginimas siekė apie 400 tūkst. JAV dolerių, t.y. apie 350 tūkst. eurų.
Tačiau viskas toli gražu ne apie pinigus.
Kolegos iš Graikijos pasakoja, kad tai žaidėjas, kuris sunkiai gali prisitaikyti prie sistemos – komanda labiau turi prisitaikyti prie jo. Kad geriausiai atskleistų savo stiprybes, M.Harrisas turi būti aiškus „numeris vienas“ savo komandoje. Kamuolys dažnai bus jo rankose. Europoje kiekvienoje komandoje jo metimų vidurkis siekė mažiausiai po 10 per rungtynes.
Ne pats geriausias komandos draugas, kuris pasidalins kamuoliu. Tą byloja ir jo praėjusio sezono statistika bei rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykis.
M.Harrisas Graikijos čempionate atlikdavo beveik tiek pat rezultatyvių perdavimų (2,17), kiek prarasdavo kamuolių (2,04). Klaidos yra didžiulė M.Harriso problema, o jos dažniausiai kyla iš nenoro skirtis su kamuoliu. Toks polinkis gali nelabai patikti jo komandos draugams.
Beje, „Rytas“ pagal rezultatyvius perdavimus kol kas turi aštuntą rezultatą LKL (vid. 17,25). M.Harrisas šios statistikos tikrai nepagerins.
Kai kalbame apie D.DeRozaną, A.Iversoną ir jų metimus iš vidutinio nuotolio, M.Harrisas yra krepšininkas, nuo kurių NBA pastaraisiais metais bando apsivalyti, siekiant išvengti žemo procento dviejų taškų vertės metimų.
Daug tų M.Harriso metimų dažnai būna labai komplikuoti, o pataikymo procentas neblizga – AEK jis atakavo 42,2 proc. tikslumu, nors išmesdavo po 12 metimų per rungtynes.
M.Harrisą sunku įsivaizduoti vienu metu aikštėje žaidžiant su Dominique'u Suttonu ir Evaldu Kairiu ar Martynu Echodu, nes amerikietis neturi riešo tritaškiams – Čempionų lygoje ir Graikijos čempionate jis iš toli metė vos 26,6 proc. tikslumu, tad vietoj tolimo metimo mieliau renkasi trumpą prasiveržimą ir metimą iš vidutinio nuotolio atšokus.
Atakuojančio gynėjo pozicijoje „Rytas“ turi jau neblogą įspūdį palikusį DJ Seeley, jį ten gali keisti Mindaugas Girdžiūnas, taip pat – Margiris Normantas. Ko gero, daugiau žaidimo laiko M.Harrisui planuojama lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, tik čia kyla klaustukų dėl „Ryto“ universalumo.
Arnas Butkevičius yra universalus gynybinis ginklas, bet jis taip pat yra iš tų metikų, kuriuos rizikuodami varžovai prie tritaškio linijos gali palikti laisvus. Priekinėje linijoje „Rytas“ kol kas turi tik vieną žaidėją, kuriam gali patikėti metimą iš trijų taškų zonos – Eimantą Bendžių. Tai sufleruoja, kad vilniečiams reikės ir metančio centro, kad galėtų prasklaidyti susispaudusią varžovų gynybą.
Nors turi visus įrankius stabdyti priešininkus savo atletiškumu, greičiu ir ilgomis rankomis, M.Harrisas nėra labai efektyviai besiginantis žaidėjas. Paprastai tariant, jam mieliau medžioti taškus nei priešininkus savo aikštės pusėje.
Ryškiausiai atrodo M.Harriso NBA įrašai. 80 rungtynių su „Cleveland Cavaliers“, 20 mačų starto penkete ir, iš pirmo žvilgsnio, neblogas atitinkamai 5,9 ir 6,7 taško vidurkis per 17 minučių 2010-2012 metais.
Bet amerikiečiams jis nepaliko didelio įspūdžio, todėl taip ir neįsitvirtino NBA. Reikia pabrėžti, kad M.Harrisas žaidė post LeBrono Jameso eroje, kai jam persikėlus į „Miami Heat“, Klivlandas tapo NBA dykyne.
Amerikiečiai paskaičiavo, kad per 34 pirmąsias M.Harriso rungtynes „Cavaliers“ komandoje, Klivlando klubas sugebėjo laimėti tik vieną kartą. Per tą atkarpą „Cavaliers“ patyrė 31 nesėkmę paeiliui.
Iškastas kitas įdomus faktas: M.Harriso komandos laimėjo tik 15,7 proc. rungtynių, kuriose jis žaidė (14/89).
Išsamesnę pažintį su M.Harriso žaidimo subtilybėmis jums paruoš 24sek skautas Julius, tačiau šį pirkinį galima pažymėti raudona vėliava.
Kita vertus, „Rytas“ yra komanda, kuri neturi prabangos įsigyti tobulų krepšininkų. Dainius Adomaitis rizikuoja ir įdomu, kaip ta rizika pasiteisins. Ar M.Harrisas taps nusivylimu, ar žaidėju, kuris pakels „Rytą“ į dar kitą lygį, parodys laikas.