Klaipėdiečiui automobiliu pasiekti kurortą – pusvalandis kelio. Tačiau „Neptūno“ atstovas nedelsė ir vienas pirmųjų pasirodė nacionalinės komandos stovykloje.
Kelionė į Palangą užtruko gerokai trumpiau nei į rinktinę.
A.Butkevičius yra „Auksinės rinktinės“ atstovas. Tiesa, jis triumfavo ne visuose penkiuose Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose, bet 2011 ir 2012 metais – 1992 metais gimusių vaikinų pasakos pabaigoje.
Jonas Valančiūnas, Edgaras Ulanovas, Rokas Giedraitis, Vytenis Čižauskas – keturi „Auksinės kartos“ nariai, kurie buvo iškviesti į Lietuvos rinktinės stovyklą. Atėjo eilė ir penktajam – Arnui Butkevičiui.
Įdomus sutapimas. Su Kaziu Maksvyčiu triumfavęs jaunimo krepšinyje, su tuo pačiu treneriu jis atsispyrė ir į vyrų nacionalinę komandą.
A.Butkevičius tapo svarbia sėkmingo „Neptūno“ sezono starto priežastimi.
A.Butkevičius efektyviausių LKL žaidėjų sąraše rikiuojasi antras su 19,1 naudingumo balo per rungtynes, nors įmeta palyginti mažai – 10,1 taško per susitikimą.
Tai vienas geriausių Lietuvos krepšininkų greitajame puolime.
Arno privalumas – universalumas. Krepšininkas dar sugriebia po 6 atšokusius kamuolius, atlieka 3,4 rezultatyvaus perdavimo ir perima net 2,5 kamuolio.
Maža to, A.Butkevičius pagerino tritaškių pataikymą iki 45,8 procento. Palyginimui, praėjusį sezoną puolėjo taiklumas iš toli siekė 34,2 proc., 2016-aisiais – 31,4 proc., 2015-aisiais – 29,6 proc.
Dėl to priešininkai atsitraukdavo nuo A.Butkevičiaus, kai šis ruošdavosi atakai nuo trijų taškų zonos, taip apsunkindami didžiausios jo stiprybės panaudojimą – prasiveržimą.
Kita didžiulė A.Butkevičiaus stiprybė – žaidimas greitajame puolime. Būtent šis komponentas gali praversti atsinaujinusiai Dainiaus Adomaičio rinktinei.
„Tai vienas geriausių Lietuvos krepšininkų greitajame puolime, – 24sek tikino K.Maksvytis. – Aš visada reikalauju komandos, kad greitose atakose jis gautų kamuolį puolime.“
Kontratakose A.Butkevičius gali ne tik pats užbaigti išpuolį, bet ir puikiai atiduoti kamuolį.
Kaip kad Čempionų lygos rungtynėse, kai magiškas lietuvio perdavimas pro nugarą vėliau sukosi internetuose – tą triuką norėjosi žiūrėti dar ir dar.
„Galvojau, nemato. Pasirodo, mato!“ – juokėsi Renaldas Seibutis, sugavęs tą perdavimą ir jį pavertęs rezultatyviu dvitaškiu iš po krepšio.
„Tai gražiausias mano sezono pradžios epizodas“, – kuklinosi A.Butkevičius.
Tai nebuvo vienintelis jo žybtelėjimas kompiuterių ekranuose ir antraštėse. A.Butkevičius Čempionų lygos mače užfiksavo Lietuvos krepšinio retenybę – trigubą dublį.
Per dvikovą su Salonikų PAOK klubu lietuvis pelnė 19 taškų, sugriebė 13 atšokusių kamuolių ir išdalijo 10 rezultatyvių perdavimų. 42 naudingumo balų šou – rekordinis A.Butkevičiaus karjeroje.
Nesinori per anksti džiaugtis ir galvoti apie sutartis. Reikia išlaukti, stengtis dirbti toliau, išlaikyti savo lygį.
Naujajai nacionalinei komandai, akivaizdu, A.Butkevičius suteiks universalumo. K.Maksvytis pabrėžia dar vieną savo auklėtinio išskirtinumą, kuris patiks D.Adomaičiui.
„Arnas tiktų bet kurio lygio komandai. Jis žaidėjas, kuris nereikalauja daug dėmesio. Jam nereikia kurti daug derinių, kad būtų naudingas – Butkevičius pats sau daug ką susikuria. Tai ne tas krepšininkas, kuris reikalauja kamuolio. Jis gali būti labai geras pagalbininkas“, – neabejojo „Neptūno“ treneris.
Pats D.Adomaitis yra treniravęs A.Butkevičių Klaipėdoje, tačiau prie rinktinės trenerio jis tada taip nežibėjo.
Bet tada „Neptūnas“ žaidė lėtesnį krepšinį, A.Butkevičius taip smarkiai nepasitikėjo savo jėgomis ir dar nebuvo toks sutvirtėjęs krepšininkas.
Dabar A.Butkevičius pateks ne tik į didžiausios Lietuvos krepšinio sirgalių masės akiratį. Jis jau atsidūrė didžiųjų Lietuvos klubų radare.
„Laukiau šitos dienos. Visko laukiu. Nauja patirtis. Nors ir dauguma žaidėjų pažįstami, bet bus įdomu pažiūrėti į tą virtuvę iš vidaus“, – vos atvykęs į rinktinės stovyklą nekantravo A.Butkevičius.
Aikštėje jis skrajoja aukštai, bet už aikštės ribų vaikšto ant žemės. Apie Lietuvos rinktinės debiutanto lūkesčius nacionalinėje komandoje – 24sek interviu iš Palangos.
– Po tokio sėkmingo sezono starto buvo pasirodę gandų, jog jumis domisi Vokietijos klubai, „Lietuvos rytas“. Kiek reali buvo išėjimo galimybė?
– Pačiam teko girdėti daug. Vienos naujienos buvo tokios, kokių pats net nežinojau. Galbūt tai buvo daugiau gandai.
Buvo ir realių pasiūlymų, tačiau nežinau... Koncentruojuosi į darbą savo komandoje, „Neptūne“, ir nesiblaškau.
Man tai šansas, galimybė, bet, kita vertus, rinktinę turėtų sudaryti stipriausi žaidėjai.
– Su tokiu žaidimu turbūt galima turėti ambicijų vėliau žengti į aukštesnį lygį – „Lietuvos rytą“ arba „Žalgirį“?
– Tai dar tik sezono pradžia. Dar visko gali nutikti. Nesinori per anksti džiaugtis ir galvoti apie sutartis. Reikia išlaukti, stengtis dirbti toliau, išlaikyti savo lygį.
Kai baigsis sezonas, tada bus galima pradėti apie tai galvoti. Dabar koncentruojuosi į darbą rinktinėje.
– Su kokiais lūkesčiais atvykote į nacionalinę komandą?
– Noriu kiek įmanoma daugiau padėti rinktinei. Tai didžiausias noras. O pasisemti... Žinote, yra tų dalykų, ko pasisemti. Visai kita virtuvė, kitas lygis, kaip viskas vyksta viduje.
Atrodo, viskas nauja ir kiekvienas naujas dalykas yra įdomus. Norisi tą patirti pačiam. Tikiuosi pasisemti visko po truputį.
– Ar tai, kad jau esate žaidęs pas Dainių Adomaitį, jums bus privalumas?
– Vis tiek tai yra pliusas. Tiek treneris mane pažįsta, tiek aš žinau trenerį. Kažkiek tų sistemų bus likę ir iš „Neptūno“ laikų. Aišku, bus ir naujų dalykų.
Gal laiko prisitaikyti nedaug, bet vien tai, kad esame dirbę su treneriu porą metų, manau, palengvins sistemos perpratimą. Bus tikrai lengviau.
– Kita vertus, D.Adomaitis nėra tokio greito krepšinio propaguotojas, koks yra K.Maksvytis. Ar prie lėtesnio krepšinio jums nekils problemų?
– Kiekvienas treneris turi savo filosofiją, ir kaip žaidėjas turi prie jos prisitaikyti. Jeigu treneris pakvietė, turbūt, mato kažkokį vaidmenį. Ar greitame puolime, ar kovoje dėl kamuolių, ar gynyboje. Net nežinau, ko treneris norės, bet aš turėsiu prisitaikyti.
– Kur geriausiai jaučiatės pats?
– Visada norisi išnaudoti stipriąsias puses. Tą ir bandysiu padaryti. Tačiau reikės taikytis prie sistemos ir padėti ten, kur būsiu reikalingiausias.
– Arnai, kaip manote, kas lėmė tokią gerą sezono pradžią?
– Manau, kad krepšinyje daug dalykų susideda į visumą. Tai nėra vieno žaidėjo atsakomybė: susideda žaidimo laikas, propaguojamas komandos stilius. Turbūt, daug dalykų.
Aišku, pirmiausia, kad esu sveikas nuo sezono pradžios. Tai duoda pliusų. Jaučiuosi fiziškai gerai. Taip pat didelis trenerio pasitikėjimas. Mindaugas Kačinas gavo traumą, todėl sezono pradžioje teko daugiau padirbėti aikštėje. Kai daug minučių žaidi, turbūt, nori nenori sužaisi.
Yra ir pasitikėjimas. Viskas susideda ir išeina neblogas rezultatas.
– Gerokai pagerinote pataikymo procentą iš toli. Treneris Maksvytis minėjo, kad vasarą daug dirbote su metimu. Ką pakeitėte?
– Visuomet vasarą dirbdavau su metimu ir stengdavausi jį patobulinti. Praėjusią vasarą kažkiek pradėjau jį keisti, nors tikrai nėra lengva.
– Ko gero, tai sunkiausiai keičiamas žaidimo elementas?
– Iš tikrųjų, sunku. Tavo kūnas prisitaikęs, susidėliojusi visa automatika per tuos metus. Pakeisti raumens darbą yra sunku. Tačiau kažkokius dalykus, kaip metimo ritmą, geresnį kojų darbą metant ir panašias smulkmenas, manau, galima keisti. Stengiesi ir pats jauti, kad tai padeda.
Tada metimas pačiam pasidaro patogesnis. Toliau prie to dirbi ir jeigu rezultatas gerėja, vadinasi, turbūt viskas eina tinkama linkme. Prie to ir dirbau. Daugiausia prie technikos.
– Su pagerėjusiu procentu turėjo atsirasti ir didesnis pasitikėjimas savimi. Ar galima sakyti, kad tas pasitikėjimas perėjo ir į kitus žaidimo komponentus?
– Pagerėjęs metimas labiau sutelkia kitos komandos dėmesį. Anksčiau varžovai eidavo nuo manęs į pagalbą. Žaisti ir veržtis būdavo sunkiau.
Kai pradedi pataikyti, žiūrėk, ir nebe taip eina į pagalbą. Ir komandos draugai turi daugiau erdvės prasiveržti, ir man pačiam lengviau tą daryti. Tai atveria mano stipriąsias puses. Manau, prasiveržimas mano stiprioji pusė.
– Malonu bausti varžovus, kurie anksčiau galėdavo lengva ranka paeiti nuo jūsų ir tritaškio linijos porą metrų?
– Man visada smagiau pataikyti tą tritaškį (šypsosi) negu iš po krepšio. Aišku, malonu (juokiasi).
– Tarpinis finišas tiek asmeniškai, tiek komandiškai pasiektas. Kas toliau?
– Surinkta labai pajėgi komanda, kuri dar tikrai nepademonstravo savo geriausio žaidimo. Galime pasitempti ir žaisti geriau. Komandiniai lūkesčiai tikrai nemaži.
Patekimas į LKL finalą... Dabar visi to nori ir siekia. Tai būtų labai geras rezultatas. Medaliai būtų patenkinamas rezultatas, tačiau, paragavus finalo, jo vėl norisi.
Čempionų lygoje sunku pasakyti. Dar tik grupės rungtynės, ekipų lygis labai skiriasi. Dar sunku pasakyti, kaip atrodysime kituose etapuose. Gal per anksti kalbėti? Bet finalo ketvertas būtų fantastika.
Asmeniniai tikslai... Nenorėčiau kažkaip jų išskirti. Pirmiausia yra komanda, o tik po to asmeniniai pasirodymai.
– Kaip vertinate FIBA sistemą? Geriausi žaidėjai, kurie negalėjo prisijungti prie rinktinės, ją keikia, bet jaunimui, panašu, tai puiki galimybė.
– Turiu galimybę. Tai šansas, kokio galbūt neturėčiau, jei sistema nebūtų pakitusi. Man tai šansas, galimybė, bet, kita vertus, rinktinę turėtų sudaryti stipriausi žaidėjai. Kadangi taip išėjo, atvažiuoja, kas gali, ir iš tų galinčių geriausi, tai smagu – tai įvertinimas.
– Žmonės šiai rinktinei klijuoja įvairius pavadinimus. Kaip jūs pavadintumėte dabartinę Lietuvos komandą?
– Manęs tikrai nežeidžia tie įvertinimai. Dėmesio nekreipiu.
Turi kažkas už ją žaisti. Treneris pakvietė, vadinasi, gal kažko tikisi, kažką su jais parodyti gero. Mes atvažiavome pateisinti lūkesčių. Parodyti tokį žaidimą, kokį gali parodyti Lietuvos rinktinė.
– Sunku prognozuoti, kaip Lietuvos sirgaliai palaikys rinktinę be krūvos geriausių žaidėjų. Kiek jie domėsis tokia nacionaline komanda. Ko tikitės pats?
– Manau, kad Klaipėdoje sirgaliai turėtų susirinkti labai aktyviai... Pirmos oficialios rinktinės rungtynės, ko Klaipėdoje nėra buvę, tad ažiotažas turėtų susidaryti didelis.
Nauja sistema, naujas dalykas... Manau, žmonėms turėtų būti įdomu. Tikimės, kad palaikys.
Matome, kaip klaipėdiečiai emocingai ir triukšmingai palaiko „Neptūną“, tad tikiuosi, kad sekmadienį su lenkais bus panašu, kaip su „Neptūnu“ žaidžiant namų rungtynes.
