Sezono viduryje, prieš pat Naujuosius metus, Kazį Maksvytį prie „Žalgirio“ vairo pakeitęs 55-erių strategas sulaukė svečių iš Italijos, kuriems atskleidė darbo Kaune užkulisius.
„Svarbiausias dalykas Kaune yra „Žalgiris“, – daugiau nei 20 minučių trukmės „LaGiornataTipo“ reportaže tęsė A.Trinchieri.
„Kai man pasiūlė treniruoti „Žalgirį“, nežiūrėjau į turnyro lentelę. Turėjau galimybę stoti prie istorinio klubo vairo. Pagalvojau, kad vieną dieną galėsiu pasakyti, jog treniravau Belgrado „Partizan“ ir „Žalgirį“.
Naujųjų metų naktis, 3 valanda, užkandžiai, bučiniai, apsikabinimai ir aš iškeliavau. Išskridau 6 val. ryto“, – atviravo A.Trinchieri.
„Jau kitą dieną mūsų laukė rungtynės. Dviguba Eurolygos savaitė. Nebuvo laiko detalėms. Bandžiau kitokią taktiką. Sakiau žaidėjams, kad atvykau jiems padėti, sekite paskui mane“, – prisiminė italas, kurio vadovaujamas „Žalgiris“ startavo sunkia pergale (77:71) namie prieš Berlyno ALBA.
Vėliau sekė skaudi nesėkmė (79:93) išvykoje prieš autsaiderį Vilerbano ASVEL, bet „Žalgirio“ veidas galiausiai pasikeitė. Vadovaujant A.Trinchieri kauniečiai Eurolygoje fiksuoja rezultatą 9-6 ir išsaugo teorinę viltį pavyti įkrintamųjų traukinį. K.Maksvyčio skaičiai buvo 5-12.
„Be jo trenerio talento svarbus yra sprendimų greitis, – papildė vėliau prie A.Trinchieri Kaune prisijungęs dar vienas italas Massimiliano Menetti, tapęs „Žalgirio“ asistentu. – Tačiau pats svarbiausias dalykas yra jo matymas net ir to, kas nevyksta aikštėje.“
„Jis – kito lygio treneris“, – komplimentų negailėjo ir Tautvydas Sabonis.
„Kaunas turi apie 380–390 tūkst. gyventojų. Tai – antras didžiausias miestas Lietuvoje. Šalis – maža, bet labai išdidi, – pasakojimą italams apie Lietuvą ir „Žalgirį“ tęsė A.Trinchieri. – Viskas Kaune yra apie „Žalgirį“. Kiekvienas viešbutis, restoranas ar baras rodo krepšinį, jei jame yra televizorius. Kaune yra krepšinio muziejus. Visi tave atpažįsta. Krepšinis čia yra gyvenimas ir religija.
„Žalgiris“ yra tiesiog nuostabi vieta dirbti treneriu. Klubo struktūra – be galo vertikali. Treneris turi labai aiškų vaidmenį. Jokių maivymųsi. Čia galbūt nėra prabangos, bet turi vietą, kur gali treniruotis, keliauti užsakomaisiais reisais. Čia viskas pasiekiama – aikštė už 10 metrų nuo rūbinės, SPA, atsistatymo centras... Viskas 3 metrų atstumu.“
„Tiksliai žinau, kad žaidimas „Žalgirio“ arenoje mano komanda padaro 20–30 proc. geresne. Ryšys yra labai tamprus. Aš tiesiog noriu, kad šie žmonės didžiuotųsi savo komanda. Prašau savo žaidėjų atiduoti visą savo energiją ir norą“, – pabrėžė A.Trinchieri.
„Atmosfera Eurolygos rungtynėse čia yra neapsakoma. Man vis dar bėga šiurpuliai. 15 tūkst. žmonių apsikabina per pečius ir ima šokinėti. Visada jauti spaudimą, kuris yra kitoks nei Italijoje. Tikras krepšinio spaudimas, ne išorinis“, – žavėjosi M.Menetti.
„Kai Sovietų Sąjunga laimėjo medalius, jie visi buvo lietuviai. Krepšinis čia – nacionalinis sportas. Nėra lengva žaisti futbolą Lietuvoje. Kai atvykau, lauke buvo minus 23... Tikrai neičiau žaisti futbolo, – juokėsi A.Trinchieri. – Krepšinis Lietuvoje yra galimybė turėti geresnį gyvenimą.
Neįmanoma palyginti su Italija, kur jauni žaidėjai žino, kad turės minučių. Čia, Lietuvoje, kaip ir Serbijoje, yra kitaip. Turime „Žalgirį-2“ ir „Žalgirį-3“. Žaidėjai nori kilti aukščiau. Nuostabi jaunimo sistema. 211–216 cm ūgio žaidėjai, puikūs kūnai. Trūksta šiek tiek kūrybiškumo, bet aš, kaip italas, tikiuosi galėsiu kažką pridėti.“
Pridėjo italai Kaune ir papildomų skonių ant užkulisių stalo „Žalgirio“ arenoje.
„Po rungtynių – laimime ar pralaimime – visas štabas susirenka biure išgerti nuostabaus šalto alaus. Žinoma, norėjome pridėti ir kažką geresnio“, – dalinosi A.Trinchieri.
Saliamo ir sūrio iš Italijos „Žalgirio“ italams atvežė pats Luca Banchi, su Bolonijos „Virtus“ patyręs nesėkmę Kaune (81:96), o M.Menetti šypsojosi, kad teko pamokyti vietinius pjaustyti parmezaną.
„Tuomet prie mūsų prisijungė ir svarbiausias žmogus Lietuvos istorijoje – Arvydas Sabonis. Jis – išskirtinis, genijus. Jam patiko maistas, kuris atkeliavo iš Italijos“, – šypsojosi A.Trinchieri.
„Mano nuomone, ką pirmiausia padarė Andrea – jis suteikė visiems pasitikėjimo savimi. Jis – labai geras pasakotojas, motyvatorius. Jis moka rasti tinkamas žodžius. Manau, jis iš kiekvieno gauna geriausia, ką galima“, – apie A.Trinchieri kalbėjo T.Sabonis.
Naujasis „Žalgirio“ treneris turėjo patarimų ir Eurolygai, kuriai dabar vadovauja buvęs „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.
„Eurolyga yra brutali lyga. Čia nėra vietos klaidai, atsistatymui. Manau, kad mes neturime praleisti šanso priimti Dubajaus komandos ir įsivesti algų kepurės. Kelionės bus varginančios, bet su Dubajaus pinigais galime pagerinti produktą. Manau, galime likti su finalo ketverto formatu, nes tai būna nuostabus renginys. Sezoną aš dalinčiau į dalis: du mėnesiai nacionalinėms lygoms, rungtynės ketvirtadienį ir sekmadienį, tada – laikas Eurolygai ir laikas tik rinktinėms. Dabartinė maišalynė nėra gerai niekam“, – dėstė A.Trinchieri.
„Aš labai noriu žaisti finalo ketverte ir pabandyti jį laimėti. Tai būtų lyg vyšnia ant torto, – pasakojimo pabaigoje savo trenerio kelią prisiminė „Žalgirio“ vairininkas. – Dėl to, kur esu dabar, nemačiau, kaip užaugo mano vaikai. Turėjau daug paaukoti.“
Teoriškai A.Trinchieri svajonė gali išsipildyti dar ir šiame sezone. Jo vedamas „Žalgiris“ išsaugo nedidelę viltį patekti į Eurolygos įkrintamąsias, kuriose kautųsi dėl kelionės toliau.
Lemiamas mūšis laukia šįvakar išvykoje prieš „Monaco“ klubą.
