Itališkas pergalės dainas, tarp kurių ir garsioji Domenico Modugno „Volare“, rūbinėje leidę ir traukę „Lietkabelio“ krepšininkai šventė santūriai, bet linksmai.
Panevėžio komandai tai buvo jau trečias kartas iš eilės, kai po pralaimėjimo pusfinalyje prieš Kauno „Žalgirį“, aukštaičiai atsitiesia kitą dieną ir iškovoja bronzos medalius.
Vis dėlto šį kartą Aukštaitijos komandą į pergalę vedė praėjusių dviejų triumfų su klubu nepatyrę krepšininkai.
Tomas Dimša ir Margiris Normantas pernai atstovavo atitinkamai Utenos „Juventus“ ir Vilniaus „Ryto“ klubams ir tik iš šalies galėjo stebėti, kaip panevėžiečiai sutaršo „Neptūną“ net 94:67 ir iškovoja bronzą Vilniuje vykusiame finalo ketverte.
Šįkart jie jau buvo pagrindiniai pergalės uostamiestyje kalviai.
T.Dimša iniciavo įspūdingą „Lietkabelio“ spurtą trečiajame kėlinyje, kai po ilgosios pertraukos grįžę N.Čanako kareiviai smogė „Neptūnui“ 23:3 ir dviženklį deficitą pakeitė tokia pačia persvara – 67:56.
Iš viso 26-erių „Lietkabelio“ sezono atradimas klaipėdiečiams atseikėjo 20 taškų ir buvo rezultatyviausias komandos krepšininkas. Margiris Normantas prie pergalės pridėjo 14 taškų.
„Pirmąją pusę pradėjome visiškai be energijos. Tai buvo normalu po vakarykščių rungtynių, visgi žaidžiame nemažai, o mūsų rotacija nėra ilga, – po rungtynių aiškino T.Dimša, kol šalia sėdėjęs Željko Šakičius vis kartojo gynėjo pavardę. – Pradėjome apsimiegoję, bet rūbinėje pakalbėjome, kad atvažiavome kažką pasiekti. Visi susikaupėme, išėjome su dviguba energija, geriau gynėmės ir laimėjome.“
Nors „Neptūnas“ ir po ilgosios pertraukos pataikė 6 tritaškius, kurių iš viso sumetė net 14, „Lietkabelio“ krepšininkai uždarė varžovams visus kelius link krepšio.
„Neptūnas“ iš baudos aikštelės realizavo tik 8 iš 27 metimų bei nesugebėjo pralaužti kietos ir agresyvios panevėžiečių gynybos.
„Jie tokia komanda, kuri pasirenka mesti lengvesnius metimus. Mes esame fiziški, o jie turbūt dėl to ir pasirinko mėtyti tritaškius. Pradžioje pataikė, per pirmąją pusę sumetė aštuonis metimus, bet po to atsistojome į nestardartinę gynybą ir susitvarkėme su šia problema“, – sėkmingą rungtynių prieš „Neptūną“ planą aiškino M.Normantas.
Pastarasis krepšininkas KMT finalo ketverto dalyviu buvo jau antrą kartą. Vis dėlto žodis „dalyvis“ pirmajam jo pasirodymui lemiamose taurės kovose buvo tinkamas labiausiai, kadangi praėjusio sezono turnyre atstovaudamas Vilniaus „Rytui“ M.Normantas sužaidė vos 57 sekundes.
Nors šįkart auksą jis iškeitė į bronzą, ši jam buvo gal net saldesnė, nei pernykštis triumfas.
„Praėjusiais metais buvau po traumos, nedaug žaisdavau. O dabar treneris duoda galimybę sužaisti daugiau. Tikrai saldu yra žaisti ir laimėti. Mano tikslas ir yra žaisti ir laimėti“, – teigė „Lietkabelio“ gynėjas.
Lietuvos krepšinis tam tikra prasme yra išskirtinis. Jei užsienyje taurių turnyruose kovos dėl trečių vietų dažnai net nėra rengiamos, tai Lietuvoje vyrauja tradicija žaisti mažojo finalo rungtynes.
Abu „Lietkabelio“ lyderiai pripažįsta, kad nors didelėms komandoms, tokioms kaip „Žalgiris“, bronzinis finalas galėtų tapti našta, Panevėžio klubui kovoti dėl trečiosios vietos yra ir naudinga, ir reikalinga.
„Aš suprasčiau, jei „Žalgiris“ žaistų dėl trečios vietos, jiems tikrai būtų neįdomu. Bet mes tokia komanda, kuriai trečia vieta – labai didelis pasiekimas, – tikino T.Dimša. – Aišku, kitose šalyse nėra kovų dėl trečios vietos, tai mano požiūris dvejopas – kaip ir galėtų būti, kaip ir ne. Bet mūsų komandai tai yra labai svarbu ir didelis pasiekimas.“
„Daug kur tokios kovos nėra svarbios, bet Lietuvoje tai svarbu, – kalbėjo M.Normantas. – Ypač mažesniems klubams negu „Žalgiris“, tai tikrai yra labai svarbu. Mes visi esame panašaus lygio, norime galynėtis, tad kiekvienas medalis yra svarbus.“
Tiesa, net ir iškovojus pergalę, „Lietkabelio“ krepšininkams liko šioks toks kartėlis dėl turnyro sistemos.
Nors Panevėžio ekipa visą sezoną su „Rytu“ lenktyniauja dėl antrosios LKL vietos, KMT pusfinalyje jiems teko užimti ketvirtosios ekipos poziciją ir žaisti prieš „Žalgirį“.
Tai lėmė dar 2018-2019 m. sezono rezultatai, pagal kuriuos dar prieš turnyro startą buvo nuspręsta suporuoti galimus priešininkus.
„Tikrai būtų buvę geriau žaisti su kita komanda, bet mes nieko čia jau nepadarysime. Gerai žaidėme ir prieš „Žalgirį“, paleidome juos tik trečiajame kėlinyje. Yra kaip yra, nieko nepadarysime“, – atsiduso mažojo finalo herojus T.Dimša.