„Ko pritrūko? Paklauskite visų ketverių rungtynių teisėjų“, – kalbėjo J.Štreimikytė-Virbickienė.
„Aišku, čia kalba mano emocijos, bet tos mergaitės, “Kibirkšties„ komandos mergaitės, yra auksinės. Jos yra auksinės“.
„Taip pasiektos pergalės... Na, gerai, jos užsidės medalius, bet tie vaikai yra auksiniai. Pirmiausia, kad jos yra tikros, nuoširdžios. Kaip tie nušlifuoti deimantai. Sugeba gerai mokintis, treniruotis... Ir gaila, kad ateina tokie žmonės. Bet joms viskas priešaky.
Daug kam šis finalas paskutinis, o joms viskas priešaky. Linkiu, kad jos ir ateity savo karjerose išliktų tokios natūralios ir tikros“.
Paklausta apie kitą sezoną, trenerė rėžė ir lygai:
„Nežinau, kaip bus kitą sezoną – gal bus daug pasikeitimų, gal nebus pasikeitimų. Žinote, lyga keičiasi – ačiū Dievui, kad keičiasi, nes per 15 metų nesugebėjo patobulėti.
Kaip ir teisėjai per 15 metų, atleiskite, nesugebėjo patobulėti. Nes kai aš žaidžiau, pati šlykščiausia lyga buvo – Lietuvos moterų lyga.
Nes visuomet tave arba grabaliojo, arba ėmė už rankų prie kiekvieno dvigubinimo, ir per 15 metų buvo tie patys pasiteisinimai teisėjų: „čia moterų krepšinis“ ir „mes irgi žmonės“.
Tai išmokykite moteris žaisti taip, kad ir jums būtų malonu teisėjauti. Per 15 metų, aš manau, buvo įmanoma“.
