Dvi nevyriausybinės organizacijos sujungė pastangas, kad pažeidžiamas jaunimas gautų visapusiškas kokybiškas paslaugas – J.Valančiūno paramos fondas jau turi patirties rengiant jaunimą savarankiškam gyvenimui, kai taikoma sportu paremta metodika, o maltiečiai plėtoja jaunuolio palydėjimo paslaugą, kurios pagrindas – palydėjimo koordinatorių individualus darbas su jaunuoliais iš globos namų ir sunkumus patiriančių šeimų.
Šie namai – tai pirmoji tokia vieta Kaune, besirūpinsianti išskirtinai tik paauglių interesais. Įkurta ji pagrindinėje maltiečių būstinėje, veikiančioje Tilžės gatvėje.
Šis projektas suvienijo improvizuotą Lietuvos rinktinę, kuri kausis už kiekvieną Lietuvos paauglį – tam, kad jie būtų pamatyti, išgirstos jų problemos, į jas įsigilinta. Šiuose namuose bus kuriamos istorijos.
Trečiadienį kiekvienas, užsukęs apžiūrėti atidaromų Paauglių dienos namų, buvo paprašytas užrašyti ant lentos palinkėjimą paaugliams, kurie leis laiką šiose patalpose.
D.Grybauskaitė jaunimui palinkėjo svajoti ir nedvejoti, o šią savaitę į JAV jau išskrendantis J.Valančiūnas užrašė „Be traumų!“.
Maltiečių kunigas Vytautas Rapalis pašventino erdvę.
Jonas yra žodžio žmogus
Kalbą tarusi prezidentė D.Grybauskaitė išdavė paslaptį, kad 2018 metais J.Valančiūnas jai davė pažadą investuoti į Lietuvos vaikus, jaunimą, sukurti kažkokia forma panašius namus.
„Jonas yra ne tik didžiavyris, garsus mūsų krepšininkas, bet ir žodžio žmogus. Turėjau programą „Už saugią Lietuvą“. Jis buvo jos ambasadorius. Labai daug investavo ne tik finansiškai, bet ir dėmesiu, supratimu. Tokių žodžio žmonių nėra daug. Jono pavyzdys yra vienas iš gražiausių. Tikiuosi, kad jaunimui šie namai bus reikalingi, naudingi. Žmonės čia ateis, norėdami išmokti, pažinti, sustiprėti, išauginti savo charakterį, tokį, kokį turi Jonas. Būdamas toli nuo Lietuvos jis neužmiršta Lietuvos vaikų, savo Tėvynės“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji vylėsi, kad ir kitose savivaldybėse atsiras tokių centrų, skirtų padėti jaunimui tobulėti, išgyventi paauglystės metus, ir tokių žmonių, kurie finansuotų, remtų tokias idėjas.
D.Grybauskaitė teigė, kad kaip buvusi pati krepšininkė, gerbianti J.Valančiūną ir negalinti peikti Lietuvos krepšinio rinktinės – visuomet didžiuojasi savo komanda, kaip jai besisektų.
Atidarymo metu J.Valančiūnas davė naują pažadą: „Noriu pasižadėti nemesti šito reikalo. Puoselėti jį, išvesti į dideles aukštumas. Norint pamatyti šviesų rytojų, reikia veikti dabar. Su didžia komanda pasižadu judėti tolyn.“
Šiuose namuose, anot jo, paaugliai ne tik sportuos, bus vykdomos įvairios edukacinės programos, kelionės.
Finansuoja ir norvegai
Po sveikinimo kalbų prezidentė D.Grybauskaitė pakviesta apžiūrėti patalpų – virtuvės, valgomojo, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio kambarių.
Patalpas veiklai panaudos sutartimi suteikė Kauno miesto savivaldybė – nuoma nėra mokama. Be savivaldybės, J.Valančiūno paramos fondo ir Maltos ordino pagalbos tarnybos, šį projektą finansuoja norvegai (finansuojama EEE ir (ar) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis). Jis bus vykdomas dvejus metus.
„Dirbdami su vaikais pamatėme, kad reikalingas skirtingas darbas dirbant su skirtingomis vaikų amžiaus grupėmis. Todėl ėmėmės paauglių namų. Pernai atidarėme pirmus senelių namus, kurie vadinasi maltiečių namais. Dabar bus paauglių namai. Jaunuoliai, kurie čia ateis, gaus nuolatinę pagalbą, palydomąją globą. Tai nebus tik susirinkimų vieta, tai bus nuolatinis darbas vardan to, kad turėtume šviesesnę dabartį, nes jaunimas yra apie dabar, o ne apie ateitį“, – teigė Maltos ordino pagalbos tarnybos l. e. p. generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.
Kaip kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, tokie centrai ir pagalbos paaugliams formos dar bus ilgai aktualūs.
„Vaikų dienos centrų Lietuvoje yra ganėtinai daug. Išlieka aktualus turinio klausimas: kaip mes padedame ir kokie tie centrai. Kuo didesnė įvairovė centrų, tuo greičiau kiekvienas vaikas ras sau tinkamą vietą“, – patikino viceministrė.
Gali gauti techninę pražangą
Paauglių dienos namus Kaune lanko 12 jaunuolių. Su jais nuo 11 iki 19 valandos darbo dienomis užsiima dvi socialinės darbuotojos.
Čia galioja sportu paremtos metodikos taisyklės. Sporto kalba yra aiški ir lengvai suprantama, todėl puikiai pasiteisina socialiniame darbe su paaugliais, įneša disciplinos – kaip krepšinio aikštelėje yra tam tikri neleidžiami žingsniai, taip ir paauglių dienos namuose yra netoleruojamų veiksmų.
Kaip teigė socialinė darbuotoja Simona Jankauskaitė, namuose negalima muštis, tyčiotis, niokoti inventorių, nemeluoti, kitaip, kaip ir krepšinyje, bus fiksuotos techninės pražangos.
„Surinkus 3 technines pražangas, 2 savaites paauglys negali čia lankytis. Tai yra motyvacija nesusirinkti jų. Patinka paaugliams čia. Nebuvo dar tų techninių pražangų“, – paaiškino S.Jankauskaitė.
Jaunuolis techninę pražangą gali išsitaisyti, tokiu būdu yra ugdomas atsakomybės už savo veiksmus jausmas. Kaip rodo Vilniuje veikiančių dienos namų patirtis, dar nė vienas jaunuolis negavo maksimaliai griežtos nuobaudos – pašalinimo. Visi siekė kuo greičiau panaikinti pražangas.
Paklausta, ar yra bendrų, kasdienių ritualų, ji atskleidė, kad kaskart atsisveikinant vyksta dienos aptarimai, kurių metu kiekvienas paauglys ir darbuotojas įsivertina savo dieną – kas sekėsi, kas nesisekė, kas galėjo būti kitaip. Be šio ritualo diena nebaigiama.
Paauglių dienos namuose maistas gaminamas virtuvėje. Paaugliams patinka įsitraukti į gaminimo procesą.
Kaip teigė vienas iš namų lankytojų – 17-metis Deimantas Ibėnas, jaunimas čia ruošia pamokas, užsiima bendromis veiklomis.
„Tokių namų labai reikia, nes kai kurie paaugliai neturi kur eiti. Gal jų šeimos blogos, nesulaukia paramos iš tėvų. Jaučiasi vieniši, o čia sukuriame bendrą ryšį, susibendraujame, kai kurie įgauna atsvarą tėvui ar mamai, kurių neturi. Tokie namai duoda šansą. Tikiuosi, aš sukursiu savo istoriją čia“, – paaiškino Deimantas.
Pirmuosius namus įkūrė Vilniuje
2017 metais įkurtas J.Valančiūno paramos fondas skirtas socialiai rizikingos grupės jaunimui – padeda jiems rasti prasmingą ir įdomią veiklą po pamokų.
„Žinome, kad paaugliams dažnai tenka rinktis tarp dviejų kelių. Yra paprasta pasirinkti vieną arba kitą. Užimtumu, veikla dienos centruose, renginiuose skatinsime rinktis geresnį kelią“, – anksčiau apie fondą veiklą yra sakęs J.Valančiūnas.
2018 metų rugpjūtį paauglių dienos namai „Išvien“ duris atvėrė ir Vilniuje. Tuomet jie buvo pristatyti kaip vieta, kurią lankyti gali emocijų ir elgesio sutrikimų turintys arba į nusikalstamą veiklą linkstantys paaugliai. Laikui bėgant tiek sisteminis požiūris į paauglius, tiek ir darbas su jais pasikeitė – namai tapo atviri kiekvienam Vilniaus miesto paaugliui, nes ne paauglys yra sudėtingas, o pats paauglystės periodas.
Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio įstaiga šalyje, kurioje probleminio elgesio vaikai gauna specialistų pagalbą draugiškoje aplinkoje.
Kaip trumpai namų veiklą yra apibūdinęs J.Valančiūnas – namai steigiami tam, kad juos lankantys paaugliai mažiau chuliganavotų.
