Pauliui Jankūnui turėjo įskausti ranką ir skruostus, bespaudžiant rankas ir besišypsant pirmadienio vakarą.
Apie tris šimtus pažįstamų, draugų ir artimųjų priėjo prie buvusio Kauno „Žalgirio“ krepšininko, dabar klubo vadovo, kad atiduotų jam pagarbą ir kartu pasižiūrėtų Rimvydo Čekavičiaus kurtą filmą „Kapitonas“.
Buvę bendražygiai – Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Robertas Javtokas, Artūras Milaknis, broliai Lavrinovičiai, Tadas Klimavičius, Darius Šilinskis, Povilas Butkevičius, žinomi treneriai – Antanas Sireika, Aleksandras Kosauskas, Darius Maskoliūnas, Kazys Maksvytis, „Žalgirio“ veteranai, sporto medikai ir atėjusi dauguma dabartinės „Žalgirio“ komandos krepšininkų pakilo ant kojų plodami po filmo premjeros.
Per ją buvo ir ašarų, ypač P.Jankūnui artimiausių žmonių rate.
„Emocijų būta daug. Jei šeima brangi, myli savo sūnų, ašaros bėga savaime, jų nesuvaidinsi, nesustabdysi. Tai – džiaugsmo ašaros, šįvakar esu laimingiausias tėtis Kaune“, – 15min sakė P.Jankūno tėtis Alminas Jankūnas.
Visa Jankūnų šeima jau yra išgyvenusi daug jausmų ne tik per ilgą, titulais nusagstytą Pauliaus karjerą, bet ir paskutinius metus – 2021 metais per paskutines rungtynes Eurolygoje ir LKL čempionate, pernai per P.Jankūno pagerbimą ir marškinėlių pakėlimą į „Žalgirio“ arenos palubes.
„Vėl emocijos sukilo. Labai miela, vis dar nesitiki, kad dėl sūnaus susirinko tiek žmonių. Aišku, tai didelis filmą kūrusios komandos darbas. O daugiau pasakyti net sunku – viskas dar kunkuliuoja“, – sakė „Žalgirio“ legendos tėtis.
Filmo apie P.Jankūną idėja gimė režisieriaus Rimvydo Čekavičiaus mintyse, stebint ilgamečio „Žalgirio“ kapitono atsidavimą komandai per 18 metų joje ir gerinant Eurolygos rekordus.
P.Jankūnas per filmo pristatymą pasakojo apie juokingus pirmuosius įtarimus, kai R.Čekavičius pristatė idėją kurti apie jį filmą.
„Iš pradžių gavau pasiūlymą susitikti ir išgerti arbatos. Nebuvau gerai pažįstamas su Rimvydu, o dažniausiai jei tolimesnis pažįstamas skambina ir pakviečia arbatos, tai būna vienas dalykas, ko toks žmogus nori – pasiskolinti pinigų, – pasakojo P.Jankūnas. – Man tokios situacijos nepatinka ir nutariau kažkaip pasakyti, kad neskolinsiu – juk 99 procentai, kad prašys, taip jau būna, kiti krepšininkai tai patvirtins. Buvau sugalvojęs atsakymą, o tada žiūriu, kad Rimvydas kalba apie kitus dalykus.
Jis sako: „Manau, būtų smagu apie tave sukurti filmą“. Ir mane tarsi apliejo šaltas dušas: „Apie mane? Filmą?“ Galvojau, kokia gi priežastis apie mane filmą kurti. Pirma mintis, kad net gėda būtų, nes nesu toks, kuris mėgsta klausyti, kaip apie mane šneka ar mane giria – man tokių dalykų nereikia. Nutariau žmonos paklausti, ką ji galvoja apie tai – jei sakys „ne“, tai ir aš nesutiksiu. Bet kai jai papasakojau, ji sako, kad tikrai būtų labai smagu. Tada pasakiau: „Gerai, darome.“ Taip ir gimė sprendimas, nors iš pradžių purčiau galvą ir sakiau, kam reikia apie mane filmo.“
„Tai žmogus, kuris šneka ne kalbomis, o darbais“, – apie P.Jankūną sakė R.Čekavičius, pats akivaizdžiai susigraudinęs filmo pristatymo metu.
Netrukus kino teatrus pasieksiančiame pusantros valandos filme pasakojama Kauno darželio auklėtojos ir statybininko šeimoje gimusio krepšininko išskirtinė istorija.
Nuo mažų dienų, kai jis augo krepšinio aikštės neturėjusiame Kauno rajone, ir pirmosios algos Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje, siekusios 800 litų.
Nuo pirmųjų rungtynių Eurolygoje 2003 metais su Atėnų „Panathinaikos“, kai Paulius debiutavo Arvydo Sabonio vedamoje „Žalgirio“ komandoje būdamas 19-os, iki paskutiniųjų su „Crvena zvezda“, kurią palaužti padėjo 38 metų puolėjo taškai.
Asmeninė P.Jankūno istorija pynėsi su Kauno „Žalgirio“ laikmečiu, per kurį netrūko dramatiškų išgyvenimų – komanda buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio ir turėjo išgyventi tuometinio šeimininko Vladimiro Romanovo sukurtas intrigas.
Ne tik žalgiriečiai, bet ir svarbiausio „Žalgirio“ varžovo – Vilniaus „Ryto“ buvę nariai pasakojo apie tarpusavio kovas, o buvęs sostinės klubo direktorius Jonas Vainauskas atskleidė, kaip bandė pervilioti P.Jankūną į Vilnių.
Iš viso filme P.Jankūno istoriją pasakoja 27 pašnekovai, nustebinę ir patį „Kapitoną“.
„Pamačiau daug senų ir naujų dalykų, – per filmo pristatymą sakė P.Jankūnas. – Net negalvojau, kad būdamas 11 ar 12 metų, kai žaidžiau už A.Sabonio mokyklą, buvau filmuojamas ir dar labiau, kad kadrų kam nors prireiks ateityje, o prireiks ne kažkam, o filmui apie mane. Labai smagu.
Noriu padėkoti tiems, kurie buvo mano krepšinio kelyje ir padėjo man tobulėti. Noriu padėkoti tėvams ir šeimai, visiems, kurie prisidėjo.“
– Pauliau, kokį įspūdį paliko filmas? – 15min paklausė P.Jankūno po filmo premjeros.
– Užplūdo prisiminimai, teigiamos emocijos, filme prabėgta visa karjera – nuo mažų dienų iki dabar. Man šie atsiminimai yra brangūs. Ar patiks filmas ir žmonėms, jau kitas klausimas, bet man, žinoma, tai svarbu – juk tai mane, apie mano tėvus, įvykius krepšinyje.
– Aikštėje retai patį galima buvo išvysti besijaudinantį. Kaip buvo žiūrint filmą?
– Visa diena kitokia – premjera, daug svečių, daug draugų. Tai truputį ne mano aplinka, bet susirinko daug bičiulių, kurių seniai nebuvau matęs, o per filmą ir emocijos užplūdo.
Gal taip atrodo, kad nesijaudinu, bet ir prieš rungtynes jaudindavausi, ir dabar jaudinausi – tik stengiuosi tai kontroliuoti.
– Koks epizodas pačiam įsiminė labiausiai?
– Tėvai nustebino. Jie pasakojo, kad filmuodami taip jaudinosi, kad iš jaudulio nieko nepasakė, bet, mano nuomone, jie puikiai pakalbėjo. Patiko pašnekovų atvirumas. Kai buvo kuriamas filmas, nenorėjau, kad mane tik girtų. Sakiau, kad tegu sako, kaip yra iš tiesų. Man regis, visi nuoširdžiai ir šnekėjo, niekas neprikūrė ir neprifantazavo – rimtai pažiūrėta.
– Gal kažko pasigedote?
– Žinote, jei eitume sezonas po sezono, turbūt galima būtų rasti ką dar prisiminti. Tačiau, kai praėjo daug metų, visada kažkas pasimiršta, o kažkas lieka. Dabar pamačiau vaizdų su savimi iš A.Sabonio krepšinio mokyklos, – tai smagu.
– Vienas ryškesnių filmo epizodų, kai per paskutines rungtynes Eurolygoje Mantas Kalnietis priėjo prie trenerių ir itin aiškiai argumentavo, kodėl komandai atsiliekant turite žengti į aikštę. Ar tame mače pastebėjote tai?
– Aš mačiau. Užmečiau akį sekundei ir iškart supratau, apie ką kalbama.
– Kaip manote, kas bus kitas žalgirietis, apie kurį bus kuriamas filmas?
– Nežinau, sunku prognozuoti. Aš ir pats negalvojau žaisdamas, kad apie mane kada nors bus kuriamas filmas. Nemanau, kad ir dabar kas nors iš žalgiriečių apie tai galvoja. Ir neturėtų galvoti, tiesiog reikia daryti gerai savo darbą, o jei viskas bus gerai, galbūt ateis ir filmas.
