Įžaidėjai: signalai iš Italijos
Rio Lietuvos rinktinei dirigavo Mantas Kalnietis, sužaidęs fenomenalų turnyrą – rinko po 18 taškų ir 7,5 rezultatyvaus perdavimo. Jį keitė Vaidas Kariniauskas, nepranokęs lūkesčių ir atlikęs daugiau statisto vaidmenį – per 8,5 minutės rinko po 2 taškus, bet rinko mažiau rezultatyvių perdavimų (0,8), nei darė klaidų (1).
Taip sutapo, kad abu Lietuvos rinktinės įžaidėjai šį sezoną žaidžia Italijoje, bet abu turi daugiau dėl ko skųstis, nei pasidžiaugti.
Mantas Kalnietis dar nesusigaudo, ko iš jo nori Milano „Emporio Armani“ treneriai. Jasminas Repeša tai jį įtraukia į starto penketą, tai kelia nuo suolo, todėl įžaidėjo sezonas labai banguotas, o pati komanda neišbrenda iš pralaimėjimų krizės.
Štai nuviliantį žaidimą Eurolygoje M.Kalnietis buvo praskaidrinęs dviem puikiais pasirodymais 15 ir 16 Eurolygos ture, kai į „Žalgirio“ ir „Fenerbahče“ krepšį metė atitinkamai 16 ir 20 taškų. Tačiau štai 17-ajame ture Maskvoje J.Repeša nusprendė atakų organizatorių pakelti tik nuo suolo ir viskas baigėsi prasčiausiu sezono maču (-3 naud. bal.) per 12,5 minutės.
Beje, visas tris dvikovas „Emporio Armani“ pralaimėjo. Panašiai klostosi ir visas Manto sezonas Milane – banguotas ir nusėtas pralaimėjimų.
Dar slogiau sekasi Vaidui Kariniauskui. „Su avansu“ po mitais apipintos Edgaro Ulanovo traumos į Rio išvežtas įžaidėjas neprogresavo taip greitai, kaip tikėjosi kelis sezonus jį Kantu klube treniravęs Rimas Kurtinaitis.
Per vid. 15,4 minutės 23 metų įžaidėjas pelno 1,7 tašk (7,7 proc. trit., 45,5 proc. baud.), atkovoja 1,5 kamuolio, atlieka 2,6 rezultatyvaus perdavimo, klysta 0,9 karto ir renka 2,6 naudingumo balo.
„Tikėjausi, kad Vaidas progresuos greičiau, – krepsinis.net žurnalistei Gabrielei Miknevičiūtei atviravo R.Kurtinaitis. – Jis turi daug gerų dalykų, dirba sąžiningai treniruotėse, atlieka gerus metimus, bet per rungtynes prasideda problemos. Nesvarbu, kurios pozicijos žaidėju esi, kad ir atakas kuriančiu įžaidėju, bet mesti po 4 taškus per susitikimą yra mažoka. Jis turėtų daryti daugiau. Kol aš ten dirbau, leisdavau Vaidui kartais būti pagrindiniu įžaidėju, jis stengdavosi, puikiai organizuodavo žaidimą, bet mūsų komandai galbūt nelabai tiko. Aš turėjau vieną metiką, o su kitais būdavo problemos – gal jei būtų buvę kitų taškų rinkikų, būtų viskas atrodę kitaip. Aš saugojau Vaidą, nes komandos vadovams, logiška, atrodė, kad gal geriau įsigyti juodaodį amerikietį, kuris galbūt mestų po 20 taškų. Aišku, gal tai ir būtų buvę į naudą komandai. Bet aš atsivedžiau Vaidą, mačiau jį kaip reikalingą žmogų ir norėjau, kad jis čia žaistų.“
Bręsta sugrįžimui
Iš Lietuvos įžaidėjų šį sezoną pagirti galima nebent Luką Lekavičių. 22-ejų įžaidėjas aikštėje skrajoja lyg atominė musė.
Stabilumo jam dar trūksta, bet L.Lekavičius nepasimetė už dviejų „Žalgirio“ pirktų įžaidėjų Kevino Pangoso ir Leo Westermanno nugaros, per vid. 18 minučių rinkdamas 7,6 taško, 2,1 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 8,2 naudingumo balo.
Kartais savo žaidimu jis palieka geresnį įspūdį ir už nestabilų „Žalgirio“ starto penketo įžaidėją Keviną Pangosą.
Naujų veidų Lietuvos įžaidėjų gretose, ko gero, dar nebus, iki kol užaugs ir parodys, ko vertas profesionalų krepšinyje septyniolikmetis Arnas Velička.
O jau žinomų įžaidėjų rikiuotėje niekas nežengė į priekį. 2015-2016 metų sezono atradimu laikytas Mindaugas Girdžiūnas LKL renka 8,8 taško ir 8,8 naudingumo balo, o tai yra ne taip efektyvu, kaip praėjusį sezoną (10,6 tšk., 11,1 naud. bal.). Krito ir M.Girdžiūno tritaškių pataikymo procentas (nuo 37,3, iki 31,3 proc.).
Šarūnas Vasiliauskas ambicingai pradėjo sezoną Badalonos „Joventut“ klube Ispanijoje, tačiau su 5 taškų, 1 rezultatyvaus perdavimo ir 1,4 klaidos vidurkiu komandoje neišsilaikė (vid. per 12 min.), todėl persikėlė į Turkiją.
Tiesa, Ušako „Sportif“ klube, kuris žengia keturioliktas Turkijos čempionate, Š.Vasiliauskas demonstruoja solidžius rodiklius. Turkijoje žaisdamas po 30 minučių jis pelno 12,5 taško ir atlieka 4,8 rezultatyvaus perdavimo, o FIBA Čempionų lygoje Šarūno statistika siekia 12 taškų ir 4,7 rezultatyvaus perdavimo per 25 minutes. Kai pasirinkimas toks mažas, Š.Vasiliauskas tokiu žaidimu nusipelnė bent D.Adomaičio testo.
Atakuojantys gynėjai: reikia naujo veido
Atakuojančio gynėjo pozicijoje – pavojaus signalas. Pagrindinis ilgametis rinktinės antrasis numeris Renaldas Seibutis Eurolygoje žaidžia vid. 12,6 minutės ir negaudamas vaidmens puolime krapšto 2,6 taško.
R.Seibučio kaip patikimo gynėjo funkcijos praverstų, bet komandai reikia dar ir agresyviau pataikančių žaidėjų. O vaidmuo Kauno „Žalgiryje“, atrodo, kirto 31-erių krepšininkui per pasitikėjimą. Pavyzdžiui, Eurolygoje ir LKL R.Seibutis pataiko atitinkamai tik 20 ir 21,7 proc. tritaškių.
Palyginimui, Eurolygoje per penkis sezonus Renaldas dar nebuvo pataikęs mažiau nei 30 proc. tritaškių, o LKL tai prasčiausias rezultatas nuo laikų, kai jis 19-os žaidė Vilniaus „Sakaluose“.
Stabilumą išlaikė Marius Grigonis. Pernai rinktinėje debiutavęs 22-ejų snaiperis Tenerifės „Iberostar“ renka 7,9 taško ir tritaškius pataiko 38,9 proc. tikslumu. Ne stebuklingas rodiklis, bet pernai Manresos ICL gretose pataikė panašiai – 39,4 proc. tolimų metimų. Svarbiausias pasikeitimas – iš paskutinės Ispanijos lygos komandos, M.Grigonis pakilo dabar į ketvirtoje vietoje žengiantį klubą.
Jo dubleris Adas Juškevičius trečdalį sezono praleido beieškodamas komandos, kol galiausiai nusprendė nutūpti Ispanijoje. Saragosos CAI Martynui Gecevičiui rezultatyvius perdavimus kartais padalijantis gynėjas per nepilnas 18 minučių įmeta 7,2 taško (61,5 proc. dvit., 42,4 proc. trit.). Perspektyvu, bet A.Juškevičiui vietos dvyliktuke toks žaidimas dar negarantuoja.
Atėjo nurašyto snaiperio laikas?
Beje, gal A.Juškevičiaus perdavimai (atlieka 1,3 rez. perd.) išves į rinktinę Martyną Gecevičių?
Jono Kazlausko nurašytas 28 metų snaiperis Saragosoje pelno 12,3 taško ir yra vienas komandos lyderių. M.Gecevičius pataiko 38,6 proc. tritaškių. Procentas neišvers iš kėdės, bet jo snaiperio savybes puikiai žinome. Jų, beje, labai trūko Rio, kur lietuviai pataikė daugiau tritaškių tik už Braziliją, Kiniją, Venesuelą ir Prancūziją.
Be to, pavyzdingai draugiškose rungtynėse iš toli pataikęs M.Grigonis Rio įmetė tik 1 tritaškį iš 16 (6,2 proc.). D.Adomaičiui prie perimetro reikės laiko patikrintų ginklų. Martynai, ruoškis?
Kita vertus, rinktinės marškinėliai M.Gecevičiui ne ką mažiau svetimi nei M.Grigoniui. Vyrų rinktinėje dukart Eurolygos čempionas žaidė tik sykį – 2010-ųjų pasaulio čempionate pas Kęstutį Kemzūrą.
Nepamirškime, kad J.Kazlauskas pernai už borto paliko Artūrą Milaknį. Šis vėl svaido tritaškius su „Žalgirio“ apranga, bet dar ne taip sėkmingai, kaip prieš pakildamas į Kazanės UNIKS, kai 2014-2015 metų sezoną Eurolygoje rinko po 10 taškų ir pataikė net 46,2 tritaškių. Dabar jo vidurkis siekia 8,1 taško ir 40,7 proc. tritaškių, todėl tobulėti iki rinktinės dar yra kur.
Rami pozicija
Dėl lengvojo krašto puolėjo pozicijos Lietuva jau pakankamai seniai nebesuka galvos. Ypač, kai taip sėkmingai už Atlanto atrodo Mindaugas Kuzminskas, kuris po truputį tampa „New York Knicks“ sirgalių numylėtiniu. Ne tik dėl pavardės ir jos trumpinio „Kuuuuz“, bet ir solidaus žaidimo – 27-erių NBA naujokas sausį renka vid. 11,4 taško per 21,4 minutės.
Čia dar turime Joną Mačiulį, kuris su Madrido „Real“ patogiai įsitaisęs antroje Eurolygos vietoje. 2015-ųjų Europos čempionato simbolinio penketo narys Madride žaidžia geriausią krepšinį per tris pastaruosius sezonus – pelno 7,6 taško ir renka 8,5 naudingumo balo per 18 minučių, kai, palyginimui, 2015-2016 metų sezoną jo vidurkis siekė 4,7 taško ir 3,7 naudingumo balo per 18 minučių.
Kortas galėtų sumaišyti nebent jų sprendimas atsisakyti D.Adomaičio kvietimo. Kaip Niujorke 24sek teigė M.Kuzminskas, jis vasarą ir rugsėjį planuoja nacionalinėje komandoje. J.Mačiulio atveju labai realu, kad 31-erių krepšininkas gali pasiprašyti poilsio.
Rezervas – Lietuvoje
Jeigu D.Adomaičiui tektų ieškotis pastiprinimo lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, jo akys nukryptų netoli – į „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“. Ten žaidžia potencialūs rinktinės kandidatai Edgaras Ulanovas, Deividas Gailius ir Rokas Giedraitis.
E.Ulanovas jau praėjusią vasarą turėjo žaisti rinktinėje, jeigu ne „mistinė“ trauma, kuri labiau priminė Jono Kazlausko rokiruotes. Šį sezoną 25 metų puolėjas demonstruoja dar rezultatyvesnį žaidimą nei pernai, nors dar už progresą 2015-2016 metų sezoną buvo liaupsinamas labiausiai.
Nors žaidžia trimis minutėmis mažiau (26 min. – praėjusį, 23 min. – šį sezoną), E.Ulanovas renka 1 tašku daugiau (6,3 tšk. – praėjusį, 7,3 tšk. – šį sezoną), ženkliai pagerino dvitaškių taiklumą (nuo 38,5 proc., iki 53,1 proc.) ir šiek tiek pataisė tritaškių pataikymą (nuo 34,2 proc., iki 35 proc.). LKL tritaškių procentas nuo 41,8 kilo net iki 51,6 proc.
D.Gailių pastaruoju metu smukdo virusai, kurių negali nustatyti net gydytojai, todėl palyginsime tik jo žaidimą reguliariajame Europos taurės sezone. D.Gailiaus produktyvumas aikštėje smuktelėjo. 2015-2016 metų sezoną klaipėdietis per 24 minutes pelnė vid. 11,1 taško, pataikydamas 64,1 proc. dvitaškių ir 35,3 proc. tritaškių.
Šiemet žaisdamas vid. po 22 minutes D.Gailius nebe toks rezultatyvus (9,1 tšk.). Nors gerokai pagerino tritaškių pataikymą (45,9 proc.), pataikė tik 30 proc. dvitaškių, o jo naudingumo balų rodiklis nuo 11 krito iki 5,3.
Jo kolega „Lietuvos ryte“ R.Giedraitis sulaukė trenerio Tomo Pačėso komplimentų už gudresnį žaidimą ir kietesnę gynybą, o kilo ir jo rodikliai puolime. Šį sezoną Europos taurėje R.Giedraitis suklydo tik du kartus ir per 18,5 minutės pelno 7,9 taško (53,3 proc. dvit., 43,8 proc. trit.). Praėjusį sezoną R.Giedraitis nebūdingai jam pataikė tik 21,7 proc. tritaškių ir fiksavo 6,1 taško vidurkį.
Bet jei M.Kuzminskas ir J.Mačiulis rinktinėje užsirezervuos dvi lengvojo krašto puolėjo vietas, įdomios konkurencinės kovos čia nebus. Tik viskas keisis bent vienam iš jų atsisakius vykti į Europos čempionatą.
Sunkieji kraštai: kai niekas neaišku
Su Donatu Motiejūnu, Domantu Saboniu ir Pauliumi Jankūnu Dainius Adomaitis, ko gero, 2017-ųjų Europos čempionate turėtų stipriausią sunkiųjų krašto puolėjų grandį. Tik Achilo kulnas ten, kad nė vienas iš šių aukštaūgių gali neužsivilkti rinktinės aprangos.
D.Sabonis prabilo, kad konsultuosis su „Oklahoma City Thunder“. Jei NBA klubas patars 20-mečiui puolėjui vasarą pašlifuoti žaidimą individualiai, nenustebkite, jei nebeišvysite rinktinėje Arvydo Sabonio sūnaus. Nors toks scenarijus atrodė mažai tikėtinas, „Thunder“ konsultacijos akcentavimas D.Sabonio pokalbiuose su žurnalistais pridėjo klaustukų.
P.Jankūnas yra vienas iš tų rinktinės senbuvių, kurių sprendimas vasarą skirti poilsiui nieko nenustebintų. Juolab, „Žalgirio“ kapitonas pats dar nedavė tiesaus atsakymo, žais Europos čempionate, ar ne.
O Donatas Motiejūnas yra tas žaidėjas, su kuriuo kažką planuoti neverta. Vėlgi, jam tai NBA naujo kontrakto metai. Vėlgi, daug kas priklausys ne tik nuo D.Motiejūno, bet ir naujos komandos, kuri gali turėti prašymą pasitaupyti nugarą ir nežaisti Europos pirmenybėse.
Geriau nesakytų „ne“
Kaip su visais šiais aukštaūgiais Lietuvos rinktinė atrodytų galingai, taip, pasižvalgius į potencialius rezervus, be jų būtų labai liūdna. Žvalgantis daugiau sunkiųjų kraštų, kalbame apie Laimono Kisieliaus, Tado Klimavičiaus ar Donato Zavacko kalibro žaidėjus. Su visa jiems pagarba, bet tai ne Europos čempionato kalibro krepšininkai.
Net nėra ir ką besakyti – D.Motiejūno, P.Jankūno ir D.Sabonio „ne“ D.Adomaičiui bus kaip praleistas tritaškis su nesportine pražanga – išskirtinai skausmingas. Belieka tik laukti ir laikyti špygas.
„Centrai“: Jono Valančiūno verdiktas
Jonas Valančiūnas nuo 15 metų kiekvieną vasarą vilkdavosi Lietuvos rinktinės aprangą ir stodavo į aikštę giedoti Tautiškos giesmės tai jaunimo, tai vyrų rinktinėse. Bet visi ženklai rodo, kad 2017-aisiais žaliai baltus išvysime be didžiojo Jono.
D.Adomaičiui nepalankaus scenarijaus simptomai: šiurkštokas Jono Kazlausko atsisveikinimas su Jonu Valančiūnu po Rio, Lietuvos sirgalių kritika, protrūkio sezono NBA laukimas ir poreikis ieškoti naujų ginklų individualios pratybose. Jeigu J.Valančiūnas į vasarą su rinktine pasižiūrėtų bent truputį savanaudiškai, ko tokiomis aplinkybėmis jam čia tada važiuoti?
Antanas Kavaliauskas Rio de Žaneire buvo pagrindinis J.Valančiūno dubleris, bet Kauno „Žalgiryje“ Eurolygos pamokas kaupiantis „centras“ nėra tvirtas pasirinkimas numeris vienas, jei „Toronto Raptors“ atstovas vis dėlto nepasirodytų D.Adomaičio rikiuotėje.
A.Kavaliauskas Eurolygoje pelno vid. 5,8 taško, atkovoja po 3 kamuolius ir renka 5,3 naudingumo balo. Viskas kaip ir neblogai, tik įdomi detalė ta, kad pagal minučių skaičių (vid. 12 min. ir 18 sek) Antanas yra tik dešimtas žmogus „Žalgiryje“.
Nauji veidai
Lietuvos rinktinės stovykloje išvysime naujų nematytų aukštų vyrukų. Tokia galimybė neišvengiama, nes karjerą nacionalinėje komandoje baigęs Robertas Javtokas atlaisvino vieną vietą dvyliktuke. Stipriausias turimas rezervas – gerą sezoną „Lietuvos ryte“ iki traumos turėjęs Artūras Gudaitis.
23 metų 208 cm ūgio krepšininkas Europos taurėje pelnė vid. 13,5 taško, 8,3 atkovoto kamuolio, išrašė po 2 blokus ir rinko 19,6 naudingumo balo. Palyginimui, geriausias A.Kavaliausko sezonas Europos taurėje (2014-2015 m.) karjeroje su „Lietuvos ryto“ apranga atrodė taip: vid. 11,2 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 13,6 naudingumo balo.
„Baigiu karjerą rinktinėje“ iš Darjušo Lavrinovičiaus dar negirdėjome, bet sprendžiant iš to, kaip 37-erių „centras“ sunkiai juda Panevėžio „Lietkabelyje“, nacionalinės komandos stovyklos, ko gero, jis neištvertų.
O vidurio puolėjų eilėje išsirikiavę gerokai jaunesni augaloti priekinės linijos žaidėjai: į „Brooklyn Nets“ per Plėtojimosi lygą bandantis prasmukti Egidijus Mockevičius (vid. 13 tšk. ir 7 atk. kam. iki traumos), po NCAA krepšiais visoje Amerikoje lygių sau neturintis Rokas Gustys (vid. 12,5 atk. kam.).
Ką turime dar? Italijoje, Sasario „Dinamo“ klube, vid. po 7 taškus ir 5,1 atkovoto kamuolio renka Tautvydas Lydeka.
Dvyliktukas: geriausias ir blogiausias scenarijus
Per ketverius metus artimiau susipažinus su Jono Kazlausko braižu, nuspėti nacionalinės komandos kontūrus buvo lengviau. Dabar rinktinė patikėta naujam treneriui, kuris turėtų duoti šansą ir iš radaro dingusiems žaidėjams. Juk D.Adomaičiui dar reikės laiko susipažinti su Lietuvos rinktinės krepšininkais juos pačiupinėjus treniruotėse.
Jeigu atvyks visi geriausi, nacionalinė komanda galėtų atrodyti taip:
| Įžaidėjai: | Mantas Kalnietis, Lukas Lekavičius |
| Atakuojantys gynėjai: | Renaldas Seibutis, Marius Grigonis, Martynas Gecevičius |
| Lengvieji krašto puolėjai: | Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis |
| Sunkieji krašto puolėjai: | Donatas Motiejūnas, Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis |
| Vidurio puolėjai: | Jonas Valančiūnas, Artūras Gudaitis |
Jeigu bus netekčių, Lietuvos rinktinė gali išretėti net iki dvyliktuko, kurio nuspėti neįmanoma. Tiesiog atsivers daug skylių.
| Įžaidėjai: | Mantas Kalnietis, Lukas Lekavičius |
| Atakuojantys gynėjai: | Renaldas Seibutis, Marius Grigonis, Artūras Milaknis |
| Lengvieji krašto puolėjai: | Mindaugas Kuzminskas, Edgaras Ulanovas, Deividas Gailius |
| Sunkieji krašto puolėjai: | Treneri, turime problemą |
| Vidurio puolėjai: | Artūras Gudaitis, Antanas Kavaliauskas |
