– Jonai Kazlauskai, kokia šių metų krepšinio rinktinė? Pats pasirinkote, pats išbandėte, matote, kaip viskas klostosi. Ką sako Jūsų nuojauta?
– Dar anksti kalbėti, kas bus. Pasiruošimas čempionatui vyksta sklandžiai nors ir yra keletas nenumatytų dalykų. Darome viską, ką ir buvome numatę.
– Europos krepšinio čempionato pradžia neturėtų gąsdinti – žaisite su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Belgijos, Čekijos komandomis. Atrodytų, nieko baisaus. Ką manote?
– Jei nevertinsi varžovų, būsi skaudžiai nubaustas. Dabar visi moka žaisti krepšinį. Pažiūrėkite, kokį šuolį krepšinyje padarė Suomija. Daug kas bando suomių nepripažinti, bet aš su tuo nesutinku. Pakankamai stiprios yra ir Latvijos, Belgijos komandos. Tai rimti varžovai.
– Jūs vis atsargesnis prognozuodamas rezultatus. Tačiau kalbant tiesiai ir aiškiai, Lietuvoje bet kokia čempionate užimta vieta, išskyrus prizinę, būtų įvertinta kaip nesėkmė. Prisideda ir tai, kad į olimpiadą iš karto papuola tik dvi finale žaidusios komandos. Spaudimas gana rimtas?
– Yra kaip yra. Ir ką dabar daryti? Negi mesi viską ir išsiskirstysi?
– Ar Jūs kartais pagalvojate apie savo ateitį? Kiek dar ilgai treniruosite krepšininkus?
– Atsakysiu paprastai: kol nesijaučiu pervargęs, kol šis darbas man teikia malonumą, tol treniruosiu. Dabar aš jau nepuolu bet kur, renkuosi.
– Užtenka darbo tik rinktinėje?
– Man užtenka. Jeigu sulaukčiau pasiūlymo, kurio negalėčiau atsisakyti, dirbčiau ne tik rinktinėje.
– Tačiau pasiūlymų sulaukiate. Kodėl atsisakote?
– Buvo ne vienas pasiūlymas iš Rusijos, tačiau buvo reikalaujama, kad nedirbčiau rinktinėje. Man tai nepriimtina. Rinktinė yra garbė, duoklė tiems, kas mus užaugino.
Kita vertus, aš nelabai mėgstu, kai man kažkas nustatinėja sąlygas, amžius jau ne tas. Taip, galima reikalauti surinkti komandą, biudžetą, galima reikalauti rezultatų, tačiau kai reikalaujama nutraukti darbą rinktinėje arba nurodoma, kas bus tavo asistentai, man nepriimtina.
– Iš kelių su krepšiniu susijusių žmonių girdėjau tokią versiją: po Olimpinių žaidynių Arvydas Sabonis pasitraukia iš Lietuvos krepšinio federacijos prezidento posto ir tampa garbės prezidentu, o Jonas Kazlauskas eina vadovauti federacijai. Ar tai realu? Esate su kuo nors apie tai diskutavęs?
– Tikrai nesu su niekuo apie tai diskutavęs, tai yra nesąmonė. A.Sabonis yra figūra, kurią būtina išlaikyti. Be to, nemanau, kad tikčiau toms pareigoms. Net minčių tokių nėra ir nebuvo.
– Grįžkime prie rinktinės reikalų. Pastaruosius kelerius metus daugiausiai visuomenės dėmesio sulaukė Jonas Valančiūnas. Tačiau dabar populiariausia tema yra Domantas Sabonis ir jo pasirodymas rinktinėje. Kokį įspūdį Jums padarė šis jaunas krepšininkas?
– Manau, kad auga dar viena krepšinio žvaigždė. Domanto Sabonio tėvas buvo neeilinis krepšininkas, tokie gimsta kartą per 100 metų. O kalbant apie Domantą, aš iš pradžių galvojau: bus gerai, kad jis bent jau nemaišys kitiems rinktinėje. Tačiau jis ne tik nemaišo, bet dar ir padeda. Stebėdamas jį, jo charakterį, požiūrį į darbą matau, kad išaugs tikrai geras krepšininkas.
– Gerai išauklėtas?
– Manau, kad taip.
– Suprantu, kad vešitės jaunąjį Sabonį į čempionatą?
– Galutinę rinktinės sudėtį paskelbsiu prieš išvykstant į čempionatą. Dabar tai daryti man nekorektiška. Kita vertus, ne tiek svarbu, vešiu aš jį į čempionatą ar ne. Klausėte, kad iš jo bus. Atsakau – bus žvaigždė.
– Kas Jums leidžia taip manyti?
– Jo fiziniai duomenys yra geri, jis greitai priima sprendimus aikštelėje. Daug ką pasako ir jo požiūris į darbą, technika, supratimas apie krepšinį. Nepamirškime, kad Domantui dar tik 19 metų.
– Ar yra šiemet ir kitų atradimų rinktinėje, kurių gal net nesitikėjote?
– Pradžioje stebino Lukas Lekavičius. Jauniems žaidėjams rinktinėje tenka didžiuliai krūviai. Pavyzdžiui, Rokas Giedraitis, patekęs į rinktinę, neteko 5-6 kilogramų, Domantas Sabonis – net 8 kilogramų. Jiems dar per sunku, jų organizmai dar ne tokie, kokie turėtų būti.
– Gal per smarkiai juos spaudžiate?
– Nespausi – nieko ir nebus. Į jaunus krepšininkus žiūriu su viltimi į ateitį. Tegu kiekvienais metais užauga po vieną, du žaidėjus – bus labai gerai.
– Kokia yra šių metų rinktinė? Ji jaunesnė, agresyvesnė, alkanesnė pergalių lyginant su ankstesnėmis?
– Taip, Jūs teisingai apibūdinote. Tačiau tik nuvažiavus į čempionatą pamatai, kas yra kas. Kad ir ką bekalbėtume, draugiškos rungtynės yra viena, o čempionatas – visai kas kita. Jau ne kartą įsitikinome, kad draugiškose rungtynėse žaidėjai atrodo vienaip, o nuvažiavę į čempionatą – kitaip. Dabar mes galime prikalbėti žaidėjams ditirambų, tačiau kaip bus iš tikrųjų, pamatysime.
– Be abejonės, bus kaip bus. Bet ar Jūs esate patenkintas komanda, kurią surinkote?
– Labai gaila, kad netekome Donato Motiejūno, gaila, kad negalėjo padėti Darjušas Lavrinovičius. O daugiau nelabai kas ir galėjo mums padėti. Turime tai, ką turime ir su šia komanda stengsimės išspausti maksimumą.
