Lietuvai reikalinga dviejų stiprių klubų tikra kova – pastaraisiais metais Jonas Kazlauskas pabrėždavo šią frazę, vis pridurdamas, jog ir „Žalgiris“ gali tobulėti labiau, kai šalyje yra komanda, galinti mesti iššūkį.
Ilgai atrodė, kad „Rytas“ negirdi, neklauso arba negali įvykdyti Vilniuje gyvenančio 67 metų trenerio prašymo.
Po 2019 metais pavasarį Vilniuje laimėto Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo „Žalgiris“ skaičiavo net vienuolikos iš eilės rungtynių seriją, kai pergalės skanduotes traukė Kauno sirgaliai.
Karpyti čempioniškus tinklelius, laistytis šampanu ir traukti pergalės cigarus „Žalgirio“ vyrams tapo savotiška rutina, įprasta šventė kaip dvyliktokams paskutinis skambutis kasmet gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvai atgavus nepriklausomybę, čempionų žiedus yra iškovoję du klubai.
- „Žalgiris“ šalies čempionu yra tapęs 26 kartus, tarp jų ir 11 pastarųjų metų.
- „Rytas“ LKL čempionu tapo 5 sykius (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.).
Tik praėjusio sezono balandžio 4 dieną Kaune „Rytui“ su 32 taškus pelniusiu Ivanu Buva priešakyje 86:85 pavyko nutraukti 11 pralaimėjimų „Žalgiriui“ grandinę.
Vis dėlto sezono finiše „Žalgirio“ jėga vėl nekėlė abejonių – finalo serija prieš „Rytą“ laimėta 3:0, visos pergalės pasiektos dviženkliu skirtumu, o Pauliaus Jankūno iškelta LKL čempionų taurė buvo vienuoliktoji iš eilės.
Tačiau šį sezoną Giedriaus Žibėno treniruojama komanda šokiravo Kauną, kai ten 84:75 nugalėjo „Žalgirį“, vilniečiams jau antrajame kėlinyje pabėgus 24 taškų skirtumu. Pažeminimo nepakentę ištikimieji žalgiriečių sirgaliai nelaukdami finalinės sirenos tada nuskubėjo aiškintis su žaidėjais.
Nors „Žalgiris“ tebepirmauja LKL su 16 pergalių ir tuo vieninteliu pralaimėjimu, viena pergale mažiau turintis „Rytas“ (15:1) lipa ant kulnų ir išvers Kauno klubą iš lyderių pozicijos, jei triumfuos sekmadienį.
Kieno pusėje bus galios svarstyklės 17 val. „Avia Soliutions Group“ arenoje prasidėsiančiame mače ir kur slypi gilesnės šio sezono „Žalgirio“ ir „Ryto“ rodomo krepšinio priežastys?
15min siūlo pokalbį su buvusiu Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku.
Suprasti akimirksniu
- Jonas Kazlauskas „Žalgirį“ treniravo 1994–2000 metais ir per šį etapą laimėjo 5 LKL čempionų žiedus, 1 NEBL trofėjų, taip pat du titulus Europoje – 1998 metais iškovojo Europos taurę, o 1999 metais triumfavo Eurolygoje.
- Vilniaus „Rytui“ J.Kazlauskas vadovavo 2001–2004 m. ir 2002 metais iškovojo LKL bei tuometinio NEBL turnyro čempionų titulus.
– Pastarieji komandų rezultatai šalies pirmenybėse ir Europos turnyruose leidžia pirmąsyk po daug metų nebe „Žalgirį“, o „Rytą“ laikyti rungtynių Vilniuje favoritu. Ar sutinkate?
– Kalbant apie šias rungtynes, sunku jas analizuoti, kai gerai nežinome, kurie žaidėjai rungtyniaus sekmadienio vakarą. COVID-19 padėtis keičiasi, šią savaitę Lietuvoje užsikrėtimų skaičius jau buvo perkopęs 7 tūkst., bet kada komandos gali prarasti vieną ar kitą žaidėją, o tai iškart pakeistų situaciją.
Suprasti akimirksniu
- Šiuo metu „Žalgiryje“ dėl COVID-19 nežaidžia Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis, Tai Websteris, traumas gydosi Janis Strelniekas ir Joffrey Lauvergne'as.
- Vilniaus „Ryte“ traumuotas yra Maurice'as Ndouras, šį sezoną dėl traumos dar nežaidė Jarvis Williamsas.
Jei kalbėtume apie viso pajėgumo sudėtis, man visada norėjosi, kad „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynės būtų kuo įdomesnės, atkaklesnės, kad jos sutrauktų kuo daugiau žiūrovų, o rezultatas būtų nenuspėjamas. Bet lygiaverčių varžovų iki šiol nebūdavo.
Dabar situacija tarsi apsivertė, o tai įvyko, nes „Žalgiris“ susilpnėjo. Jei „Žalgiris“ sunkiai, kartais iš paskutiniųjų kvėpuoja LKL varžybose, sakyti, kad jis bus favoritas rungtynėse su „Rytu“ Vilniuje, tikrai negalime.
„Žalgiris“ šį sezoną nedemonstruoja to, ko mes iš jo tikėjomės, tai yra faktas.
– Kokia yra giluminė priežastis, kad „Žalgiriui“ šie metai tokie sunkūs?
– Galvoju, kad per ilgai buvo susižavėję ir per ilgai pasitikėjo treneriu (Martinu Schilleriu).
Jis nebuvo susidūręs su Eurolyga, su aukšto lygio ir kietų čempionatų rungtynėmis. Iki „Žalgirio“ jo svarbiausias darbas buvo G lygoje, o jos negalima lyginti su Eurolyga.
Manau, kad Eurolyga artėja ir vis labiau lygiuojasi į NBA. Dar neprilygsta, bet žengiami fantastiniai žingsniai į priekį. Dauguma kovų yra labai atkaklios, rungtynės permainingos.
NBA krepšinis labiausiai grindžiamas žaidėjų meistriškumu, o žaidimas reguliariajame čempionate dar nebūna akivaizdžiai stiprus. Eurolygoje prie gero krepšininkų lygio dar prisideda ir labai stiprus komandinis krepšinis – dėl to Eurolyga labai įdomi ir žiūrima.
„Žalgirio“ ankstesnis treneris pakvietė ir žaidėjų, kurie neblogai atrodė už Atlanto, bet nebuvo išbandyti Eurolygoje.
Aš manau, kad užsienietis žaidėjas turi būtų geresnis už vietinį. Juk kam pirkti užsienietį, jei savas yra geresnis? Nėra prasmės. Dabar sakyti, kad „Žalgirio“ legionieriai yra geresni už lietuvius, aš negaliu.
O kai gauni per galvą vieną, antrą kartą, kai buvai pratęs prie neblogų rezultatų, o dabar susiduri su įtampa, viskas susideda į krūvą ir viskas pradeda griūti.
Tikėjimo nelieka, komandos nariai ima nebesuprasti vieni kitų. Be to, ima kaltinti vieni kitus. Kai sekasi ir laimi, tada ir traumos atrodo nereikšmingos. Bet kai patenki į pralaimėjimų ruožą, viskas išlenda.
– Vadinasi, pritariate „Žalgirio“ vadovo Pauliaus Motiejūno pasakymui, kad didžiausia klaida buvo vasarą patikėti komandos komplektaciją Martinui Schilleriui ir buvo logiška su juo išsiskirti vos po dvejų Eurolygos rungtynių?
– Jis (Paulius Motiejūnas) ištaisė tą klaidą, bet sezonas jau buvo prasidėjęs. Tada jau nebegali keisti daug žaidėjų, su kuriais sutartys jau pasirašytos. Kai privalai keisti žaidėjus, situacija jau nėra gera.
Pats esu susidūręs, kai augome kaip treneriai, jog per sunkų darbą, per treniruotes gali išpešti iš žaidėjo maksimumą. Tai padarius, jis po truputį pradės rodyti rezultatus. Tokiose šalyse, kaip Graikija, viskas vyksta greitai. Jei žaidėjas neatitinka norimo lygio, jis būna keičiamas. Taip pat kalbant ir apie trenerį. Vyrauja nuomonė – keisk, ko tu lauki?
Pas mus padėtis kiek kitokia. Yra kontraktai, yra žmogiškumas, vis tikiesi, jog bus geriau. O traukinukas tuo metu važiuoja žemyn.
Aš manau, kad šioje situacijoje, ar tai būtų J.Zdovcas, ar kitas treneris – rezultato pernelyg nebūtų pakeitęs.
– Kokią nuomonę susidarėte apie Jure Zdovcą, prieš kurį kovodavote dar kai jis buvo žaidėjas ir kurį esate įveikęs svarbiose rungtynėse (2009 m. Europos čempionate J.Kazlausko vadovaujama Graikijos rinktinė įveikė J.Zdovco treniruotą Slovėniją)?
– Apie trenerius nenorėčiau komentuoti. Pats esu treneris, tad būtų nekorektiška ir nemandagu.
Galiu tik pakartoti, ar tai būtų šis treneris, ar kažkuris kitas, – per daug vaizdas nesikeistų. Būtų tam tiktų niuansų, bet jie nebūtų esminiai.
Mano įsitikinimu, kai kurie „Žalgirio“ žaidėjai nėra Eurolygos lygio, o pagrindinio centro (Joffrey Lauvergne'o) trauma labai susilpnino „Žalgirį“.
– Ar dabartinis „Žalgirio“ krepšinis, kai akcentuojama gynyba, bet puolimas lieka klampus, be ryškių idėjų, yra teisingas?
– Visi kalba, kad gynyba priklauso nuo trenerio, kiek jis išsireikalauja iš žaidėjų. O puolimas daugiausiai priklauso nuo žaidėjų talento.
Reikėtų padaryti platesnę „Žalgirio“ žaidimo analizę. Ar žaidėjai susiranda pakankamai progų išsimesti metimus, ar aukštaūgiai gauna kamuolį po krepšiu gerose pozicijose ir taip toliau. Jei progos sukuriamos, jei atakuoja laisvi, bet nepataiko, tai parodo žaidėjų individualų meistriškumą, jų talentą.
Jei negauna progų metimams ir žaidimas nelogiškas, – tada jau kitas dalykas. Reikėtų gilesnės analizės.
– Kaip vertinote „Žalgirio“ žaidėjų manevrą, kai anksti buvo paleistas Emanuelis Mudiay, jo vietą užėmė Zoranas Dragičius (su kuriuo jau irgi atsisveikinta) ir Tai Websteris?
– Negaliu to komentuoti, nes nesu komandoje, nematau treniruočių, nežinau, kas ten vyksta. Kartais ir labai geras žaidėjas gali sugadinti komandos žaidimą ir nepritapti. Šiuo atveju reikėtų klausti J.Zdovco.
– O komplektacija, kad sudėtyje yra šeši žaidėjai, kuriems virš 30 metų, ne pernelyg rizikinga?
– Mano požiūris dėl komplektacijos yra toks: kokie šeši žaidėjai turi būti lietuviai, ganėtinai stiprūs, kai kuriose pozicijose net dominuojantys. Tada žiūri, ko trūksta, ir ieškai legionierių į tas pozicijas, kuriose jie būtų stipresni už vietos žaidėjus, ir taip užkaišai skyles.
O 30 metų krepšininkas nėra pensininkas, tai nuo tarybinių laikų likęs požiūris, su kuriuo visiškai nesutinku. Ar gi nėra 30-mečių labai gerai žaidžiančių? Yra ir vyresnių nei 35 metų labai gerų krepšininkų, patyrusių ir žaidžiančių solidžiai.
Juolab kad išleidžiama daug pinigų, kol žaidėjas būna parengtas, kol jis duoda rezultatą. Mesti vyresnį lauk, o imti jauną, kuris gal net nepasieks to lygio? Niekas nežino, gal ir pralenks, bet žaidėjas turi pats išsikovoti vietą komandoje.
– Anksčiau esate man sakęs, jog skauda širdį dėl Mareko Blaževičiaus marinavimo ant atsarginių suolo „Žalgiryje“. Ar dabar esate patenkintas jo asmeniniu progresu?
– Galvoju, kad žaidėjui yra labai svarbus amžiaus etapas nuo 17–18 iki 22–23 metų: kiek jis gauna žaisti, kokioje komandoje rungtyniauja, kas su juo dirba ir taip toliau. Tai – brendimo laikotarpis.
Jei gerai pamenu Lietuvos krepšinio istoriją, tik du žmonės be perėjimo laikotarpio iš jaunių į vyrus tapo pasaulinėmis žvaigždėmis: tai Modestas Paulauskas ir Arvydas Sabonis.
Žvaigždėmis tapo ir daug kitų žaidėjų, bet visi ilgiau ar trumpiau turėjo pereinamąjį laikotarpį. Kuo tas laikotarpis trumpesnis, tuo krepšininkas tampa geresniu žaidėju. Kuo anksčiau atsiskleidžia, tuo aukščiau kyla. O kai kuriems krepšinis ir baigiasi tuo pereinamuoju laikotarpiu.
Marekas Blaževičius per šį laikotarpį pusantrų metų sėdėjo ant suolo. Dabar jį mesti į aikštę ir iškart reikalauti, – sudėtinga. Jis sužaidžia kai kurias rungtynes geriau, o kai kurias prasčiau. Reikia nulenkti galvą prieš J.Zdovcą, kuris jaunu žaidėju pasitiki ir duoda jam žaisti. Marekas ir pats turėtų bręsti, mokytis iš savo klaidų, nebebūti aikštėje vaikišku. Tikiuosi, kad jis dirba ir dirbs daug. Tik tuomet jis eis į priekį.
Manau, kad ateityje jis bus labai reikalingas žaidėjas „Žalgiriui“.
– Ar stebina iš „Žalgirio“ žaidėjų kažkas iš pozityviosios pusės?
– „Žalgiris“ dabar atrodo toks pasimetęs, kad tai vienas pabando, tai kitas. Dalį rungtynių ištraukė Lukas Lekavičius, bet bendrai situacija tokia, kaip sakoma: kur kiaura, ten tuščia. „Žalgiris“ lieka besiblaškantis, nematyti galutinio tikslo, kad būtent per tas schemas, per tas vietas mes smaugsime ir atakuosime varžovą, nežiūrėsime į kelių taškų atsilikimą, nesiblaškysime, o žaisime savo krepšinį nuosekliai, laikydamiesi savo plano. Tačiau aš jau prieš tai įvardijau priežastis, kodėl taip atsitiko.
– Ar Eurolygoje „Žalgirio“ gretose naudingiausiai žaidžiantis Joshas Nebo ir LKL pirmenybėse pagal naudingumą, rezultatyvumą ir atkovotus kamuolius pirmaujantis Tyleris Cavanaugh yra tie žaidėjai, kurie pateisina lūkesčius ir kurie bus reikalingi „Žalgiriui“ ateityje?
– Matote, J.Nebo yra labai priklausomas nuo kitų žaidėjų, kaip jie sukurs situacijas, o jo darbas – jas užbaigti arti krepšio. Bet jis nėra tas žaidėjas, kuris apžais varžovą būdamas veidu ar nugara į krepšį. Tai – pikenrolo žaidėjas, kertantis link krepšinio ir dedantis kamuolį iš viršaus. Tad jo žaidimo rėmai yra apibrėžti.
T.Cavanaugh yra metikas Eurolygoje, bet kai verda kieta kova, kai reikia laužtis prie krepšinio, kai varžovai atletiški, jam yra sunku. LKL jo situacija kitokia.
– Anksčiau esate sakęs, kad „Žalgiriui“ būtų verta skirti daugiau pinigų žvaigždei. Tada kalbėjomės apie Marių Grigonį. Nors su CSKA negali lenktyniauti pinigais, „Žalgiriui“ dabar labiausiai ir trūksta ryškaus lyderio?
– Aš nežinau „Žalgirio“ kišenės, kiek virusas atsiliepia biudžetui.
Be abejo, norint žaisti Eurolygoje, reikia turėti 2–3 savas žvaigždeles ir negailėti joms pinigų. Kai „Žalgiris“ negailėjo pinigų Šarūnui Jasikevičiui, arena buvo pilna, daug ašarų pralieta iš džiaugsmo, visi džiaugėsi rezultatais. Bet vėl – nors finansinės situacijos nežinau, „Žalgirio“ biudžetas, lyginant su kitomis Lietuvos komandomis, yra didelis, bet nepakankamas varžantis su didžiausiais Europos klubais rinkoje. Jei „Barcelona“, CSKA ar „Real“ užsinori kurio nors krepšininko, konkuruoti labai sudėtinga.
Galbūt „Žalgiris“ ar tas pats „Rytas“ turėtų taikytis ne į pačias ryškiausias žvaigždes, reikia žiūrėti į tuos žaidėjus, kurie yra iškart po tų žvaigždžių.
Suprasti akimirksniu
- Rezultatyviausi „Žalgirio“ žaidėjai LKL:
- Tyleris Cavanaugh – po 12,6 taško, Lukas Lekavičius – 11,5, Janis Strelniekas – 9,7, Edgaras Ulanovas – 9,2, Marekas Blaževičius – 9,1.
– Ar „Žalgiriui“ reikia kapitalinio remonto galvojant apie ateitį?
– Manau, kad šių metų vasarą jie tai ir darys. Dabar turbūt nori iškentėti, neprarasti titulų Lietuvoje, o tada turbūt darys plastinę operaciją.
– Dabar svarbiausi „Žalgirio“ lietuviai yra Lukas Lekavičius, Edgaras Ulanovas, Mantas Kalnietis, Artūras Milaknis, Marekas Blaževičius. Aplink kuriuos žaidėjus reikėtų lipdyti komandą toliau?
– Matote, jei turėtume tokį vidurio puolėją, kuris pataikytų stabiliai iš 4–5 metrų, o dar geriau iš tritaškio, kaip pataikydavo Jockas Landale'as, tada ir Ulanovo pacentravimai būtų visiškai kitokie. Dabar, kai nuo kitų žalgiriečių varžovai gali ateiti į pagalbą, apžaisti tampa sunkiau. Tai tik pavyzdys, tačiau lipdant komandą reikia atsižvelgti į bendrą mozaiką. Prie vienos detalės lipdant kitą, reikia žiūrėti, kaip jos tinka viena prie kitos.
– Ar tikite Jure Zdovco ateitimi Kaune?
