Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš dvi savaites, 2022-ųjų metų vasario 24-ąją dieną. Beširdiškas Vladimiro Putino sprendimas užpulti provakarietišką šalį virto didžiausiu kariniu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Karas Ukrainoje pakeitė mūsų visų kasdienybę. Kas buvo planuota, dabar padėta į šoną, nes galvoji, kas bus toliau. Aš jau daug nugyvenęs, man jau daug metų, bet vis tiek daug galvoju apie vaikus, anūkus, išlikimą, tautą“, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė prieš ketverius metus trenerio karjerą baigęs Jonas Kazlauskas.
Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“, dukart Europos vicečempionas ir trečios vietos Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėtojas su Lietuvos rinktine kraupdamas stebi įvykius terorizuojamoje Ukrainoje bei bet kokį laisvą žodį užgniaužti siekiančioje Rusijoje.
Viltį dėl Rusijos žmonių sukilimo praradęs 67-erių krepšinio genijus pritarė radikaliai kadenciją baigusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės minčiai, kad priešą karo lauke gali sustabdyti karas, o ne sankcijos.
„Baisu. Esu pensininkas, žiūriu visas politines laidas, žinias ir kitką. Aš tikrai negalvojau, jog žmonės išprotės ir padarys tai, ką padarė. Jie užpuolė Ukrainą. Tikrai tikėjausi, jog Rusijoje yra mąstančių žmonių. Mano viltis buvo tokia, kad jie išeis į gatves ir prasidės mitingai, nes juk visų į kalėjimą nesukiši. Bet tai neįvyko. Smegenys išvalytos taip, kad baisu.
Bet, kita vertus, kai iki tol visus šaukusius vedlius nuodijo ar uždarė į kalėjimą, o žiniasklaidą išvaikė, ko nors tikėtis yra sunku. Kas laukia ateityje? Neramybės yra, – 15min sakė J.Kazlauskas. – Nežinau, aš blogas politikas, kai kuriais atvejais esu karštakošis, bet banditus tvarko policija, tai kaip galima įkalbėti juos būti kitokiais, kai jie yra tokie? Suprantu demokratiją, kad žiūrima atsakingai, nenorima didesnių aukų ar, neduok Dieve, Trečiojo pasaulinio karo, ko visi bijo. Bet buvo per daug užsileista ir per daug nuolaidžiauta. Aš kažkiek suprantu mūsų prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji pasakė tai, ką daugelis mūsų mintyse irgi galvoja. Jie patys pastatė visus į tokią poziciją, kartu ir save, kur yra mažai kelių ir mažai išeičių.“
Visą pasaulį su krepšinio kamuoliu per ilgalaikę karjerą išmaišęs J.Kazlauskas turi bičiulį kiekviename krašte, tačiau pastaruoju metu žvilgsnis krypsta į Ukrainą.
„Skambinau į Ukrainą savo draugui Vitalijui Chomenkai. Klausiau, kuo galiu jam padėti, atsakė, kad du jo sūnūs gina šiaurinį Kyjivą. Nuotaikos nebuvo linksmos“, – sakė J.Kazlauskas, nesiryžęs spėlioti galutinės karo baigties.
„Tegul prognozuoja protingesni už mane, tie, kurie išmano karybą ar sankcijas. Mes smerkiame tai, bet plepame, kaip tos bobutės. Jei norime, prisidedame kažkiek, bet viskas priklauso nuo galingųjų“, – teigė J.Kazlauskas.
J.Kazlauskui nepatinka mintis, jog nereikėtų sporto painioti su politika.
Jis buvo vienas pirmųjų, kuris pasveikino Paulių Motiejūną su griežta Kauno „Žalgirio“ išsakyta pozicija nebežaisti su Rusijos klubais. Iš Panevėžio kilusį specialistą stebina Eurolygos situacijos valdymas.
„Aš parašiau Pauliui Motiejūnui sveikinimo žinutę, kai išgirdau pirmą kartą, kad jie atsisakė žaisti su Rusijos komandomis. Bet tuomet Eurolyga pradėjo dreifuoti, pasigirdo kalbos, kad Rusijos klubai žais neutralioje aikštėje. Kokioje dar neutralioje aikštėje? Man pyktis ima, kai sako neliesti sporto. Kaip galima jo neliesti? Jūsų šalis puola, muša, griauna ir žudo. Visi neša atsakomybę, nes tu esi tos šalies pilietis. Man buvo pikta ir nepriimtina, – sakė J.Kazlauskas. – Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau sankcijos Rusijai bus griežtesnės ir sporto pasaulyje. Kuo toliau, tuo labiau praregi vis daugiau žmonių. Tony Parkeris pasisakė, palaikė „Žalgirį“, kaip ir kiti klubai. Sportas irgi yra didžiulė politika, norime mes to ar nenorime.“
„Palaikau Liną Kleizą“, – J.Kazlauskas pritarė buvusio auklėtinio pasiūlytai minčiai visam laikui Rusijos klubus šalinti iš Eurolygos.
„Jie pasielgė teisingai, sąžiningai ir garbingai. Jie – šaunuoliai“, – Rusijos klubus palikusių lietuvių poelgį įvertino strategas, kuris praeityje pats dirbo Maskvos CSKA klube.
Daugiausiai kritikos strėlių viešoje erdvėje sulaukė Marius Grigonis, praėjusiame sezone su CSKA sudaręs garantuotą trejų metų 4 mln. eurų kontraktą.
„Už ką jam ta neapykanta? Jis sportininkas ir žaidė tame klube. Kai ta šalis peržengė visas ribas, jis apsisuko ir išvažiavo“, – sakė J.Kazlauskas.
M.Grigonis nėra vienintelis lietuvis, kuris gynė Maskvos CSKA klubo spalvas.
Šiuo keliu praeityje žengė Gintaras Einikis, Darius Songaila, Darjušas Lavrinovičius, Ramūnas Šiškauskas, o 2011-ųjų metų kovo mėnesį Rusijos sporto pasididžiavimą į savo rankas paėmė ir pats J.Kazlauskas.
„Ne, nes situacija tada buvo kitokia, – paklaustas, ar tuomet nebuvo vidinių moralinių dilemų priimant CSKA sprendimą, atsakė J.Kazlauskas. – Važiuoji, dirbi... Galbūt tuomet irgi per mažai susimąstėme, jog reikalai gali pakrypti ir tokia linkme.“
2010-aisiais metais po etapo Graikijos rinktinėje poilsį pasirinkęs Jonas Kazlauskas kvietimo sulaukė po siaubingos pirmosios pusės, kai Duško Vujoševičiaus vadovaujama CSKA sezoną Eurolygoje užbaigė dar grupių etape, o laikinuoju strategu buvo paskirtas Dmitrijus Šakulinas.
„Kai jie visai nesusitvarkė, savo lygoje buvo penktoje ar šeštoje vietoje, atvažiavau aš. Tą sezoną negalėjau nieko pakeisti. Negalėjau pasirinkti kitų žaidėjų, nes jų rinkoje tiesiog nebuvo. Situacija buvo tokia, – apie laisvę dirbti CSKA kalbėjo J.Kazlauskas. – Kitam sezonui komandą komplektavau aš. Mano nuomonės buvo išklausoma. Aš turėjau visišką laisvę. Iš manęs reikalavo pergalių, klausė, ko aš noriu. CSKA yra labai profesionaliai krepšinio srityje veikiantis klubas. Daugelis nori ten dirbti ir žaisti. Kad tai yra kažkiek politinis klubas, turbūt taip, nes tai yra CSKA. Bet kas likę iš to politinio klubo? Vien užsieniečiai žaidžia, rusų ten mažai.“
Ar Marius Grigonis buvo politinis pirkinys?
„Nemanau, kad CSKA rinkosi M.Grigonį. Galvoju, Dimitris Itoudis rinkosi M.Grigonį“, – atsakė strategas.
Kiekviename darbe yra spaudimas – arba jį sukuria aplinka, arba jį susikuria pats žmogus. Bet šiuo aspektu darbas CSKA buvo kažkuo išskirtinis J.Kazlausko karjeroje?
„Visur yra spaudimas. Man susiklostė tokia situacija, kad į CSKA, „Olympiakos“ ar „Žalgirį“ atėjau, kai tie klubai buvo apgriuvę. Reikėjo juos kelti nuo pamatų, burti, komplektuoti ir dirbti. Darbas Lietuvoje mane buvo išmokęs. Aš buvau tuo įsitikinęs, kad tik atvykusiam žaidėjui ko nors trūksta. Bet, dirbant su juo visą sezoną, vėliau jis duoda rezultatą. Mes buvome pratę šitaip dirbti. Bet tokiuose dideliuose klubuose kaip CSKA ar „Olympiakos“, jei žaidėjas žaidžia prastai, tau sakoma: „treneri, keisk jį, nupirksime kitą“. Man tai buvo didžiausia naujiena, nes mes tiesiog buvome kitaip auklėti“, – sakė J.Kazlauskas.
„Nepamenu tokių atvejų. Andrejus Vatutinas valdė beveik viską. Mano laikais buvo Sergejus Ivanovas, kuris būdavo šalia klubo. Bet jis į rūbinę buvo atėjęs tik pasveikinti su gimtadieniu Andrejų Kirilenką. Daugiau kažkokių žmonių rūbinėje nesu matęs. Kelias rungtynes pažiūrėti netgi buvo atėjęs Michailas Prochorovas, bet jis irgi nelįsdavo, – sakė J.Kazlauskas. – Spaudimas yra kiekviename klube, tai normalu, bet ne dėl šitų dėdžių. Pralaimi vienerias rungtynes ir prezidentas A.Vatutinas žiūri šnairomis, o, neduok Dieve, pralaimėsi dvejas. Mūsų sezonas buvo toks, kad laimėjome beveik viską, išskyrus Eurolygos finalą.“
Visa 15min laida PIKENROLAS su Jonu Kazlausku – ketvirtadienį. Geriausias visų laikų Lietuvos treneris papasakojo apie karjeros etapus Kauno „Žalgiryje“, Lietuvos, Graikijos ir Kinijos rinktinėse, Pirėjo „Olympiakos“, Maskvos CSKA, šalies rinktinės ateitį, Šarūno Jasikevičiaus galimybes NBA ir Lietuvos rinktinėje, ėjimą į Lietuvos krepšinio federaciją.
