„Akivaizdu, kad tai yra ydinga“, – apie miesto paramą dviem garsiausioms sostinės komandoms pareiškė J.Vainauskas.
Pagal 2017 metų Vilniaus miesto biudžetą, „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui savivaldybė paskyrė 1,158 mln. eurų, „Žalgirio“ futbolo klubui – 868 tūkst. eurų.
Be to, šio mėnesio pradžioje Vilniaus miesto taryba pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siūlymui skirti dar po pusę milijono eurų „Lietuvos rytui“ ir „Žalgiriui“. Argumentas – šios komandos stiprios Lietuvoje, tačiau dabar atėjo metas pakilti į kitą lygį Europoje.
Tiesa, Konkurencijos taryba užginčijo papildomo milijono paskyrimą, nes apie tokią paramą savivaldybė turi pranešti Europos Komisijai.
Pastaruoju metu sporto įvykius daugiau iš šalies stebintis J.Vainauskas mano, kad Vilniaus savivaldybė ne tik turėtų atšaukti papildomą milijoną, bet ir visai nutraukti finansavimą profesionaliems klubams.
„Prisiminkime „Lietuvos rytą“, kuris 1997–2011 metais negaudavo nė cento iš savivaldybės, nes savininkai dėjo asmenines ir iš rėmėjų pritrauktas lėšas. Manau, kad dėl šios priežasties rezultatai ir buvo tokie aukšti – nes buvo rizikuojama savo gerove. Tie žmonės buvo suinteresuoti rezultatu, o ne savireklama, kurią, mano nuomone, matome dabar“, – teigė J.Vainauskas, vienu iš „Lietuvos ryto“ vadovų dirbęs daugiau nei dešimtmetį iki 2011 metų ir su klubu šventęs du Europos taurės turnyro ir penkis LKL čempionų titulus.
Koks dalinininkų finansinis indėlis?
J.Vainauskas įsitikinęs, kad prie „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo finansavimo svariau turėtų prisidėti kiti klubo dalininkai, praėjusią vasarą perėmę komandą iš jo tėvo Gedvydo Vainausko, kuris paliko klubą su 3,5 mln. eurų skolos našta.
Pagal pastarąjį dalių perskirstymą, Vilniaus miesto savivaldybei priklauso aštuoni balsai iš 20 valdant „Lietuvos ryto“ komandą. Po keturis balsus turi klubo naujasis prezidentas, verslininkas ir politikas, Antanas Guoga ir verslininkas Darius Gudelis. Du balsai priklauso buvusiam Lietuvos rinktinės krepšininkui Linui Kleizai. Vieną balsą turi krepšinio klubas „Perlas“, išlaikomas ilgametės klubo partnerės UAB „Olifėjos“, o dar vieną dalį turi kita komandos rėmėja UAB „Norvelita“.
J.Vainauskui neaišku, kokiomis lėšomis iš tiesų klubą remia A.Guoga, kuris 850 tūkst. eurų injekciją „Lietuvos ryto“ komandai yra deklaravęs kaip paskolą.
Profesionalus sportas yra turtingų ir įtakingų dėdžių ir tetų reikalas, o ne žmonių, kurie yra pusiau visuomenininkai ir valdo klubą dabar.
„Antanas Guoga, Darius Gudelis, Linas Kleiza nuperka „Lietuvos ryto“ klubą, nors neįdėjo nė cento. Iš esmės jie sėdi savivaldybei ant kupros, nedėdami savų pinigų, – sakė J.Vainauskas. – Nežinau, kaip galima būti šeimininku, miestiečių sąskaita, nors patys vilniečiai iš Remigijaus Šimašiaus tikisi, kad meras tvarkys kitus opiausius reikalus: viešąsias erdves, visuomeninį transportą, vaikų darželius, poliklinikas – tai yra visuomenės gyvenimo pamatai.
Juk Vilnius nėra tik krepšinis. Tai – kultūros, festivalių, kitų renginių miestas. Be to, sostinėje gyvena ne tik vilniečiai, bet ir tūkstančiai iš kitų miestų atvykusių žmonių, kuriems reikia daug įvairių kitų paslaugų, o ne žaidimų. Profesionalus sportas yra turtingų ir įtakingų dėdžių ir tetų reikalas, o ne žmonių, kurie yra pusiau visuomenininkai ir valdo klubą dabar.“
A.Guoga yra tvirtinęs, jog jau įnešė ir dar įneš savų pinigų į „Lietuvos ryto“ sąskaitą, bet J.Vainauskas šiuo politiku nepasitiki.
„Tokiu atveju norėtųsi pamatyti klubo buhalterijos skaičius pagal dalis, kiek dalininkai sumokėjo už tas dalis ir kiek skyrė asmeninių lėšų „Lietuvos ryto“ komandai, – sakė J.Vainauskas, pastaruoju metu dirbęs Lietuvos futbolo federacijoje ir konsultavęs Nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžiantį „Šilutės“ klubą. – Antanas Guoga – visi žinome jo istoriją, kiek jis turėjo nepavykusių ar nepasibaigusių projektų. Todėl jo kompetencija ir praeitis man kelia nerimą. Dariaus Gudelio profesionali patirtis apsiriboja pusiau profesionaliame mėgėjų klubo Anykščių „Puntuke“ (pastaba: D.Gudelis kelerius pastaruosius metus ėjo „Lietuvos ryto“ klubo viceprezidento pareigas, kai klubą valdė G.Vainauskas).“
Viskas baigėsi tuo, kad „Lietuvos rytas“ ką tik įsigijo septintą legionierių.
J.Vainauskui įtarimų kelia ir savivaldybės vadovų, tarp jų ir vicemero Lino Kvedaravičiaus, teiginiai, jog parama „Lietuvos ryto“ klubui skiriama ir dėl tęstinumo Vilniaus krepšinio piramidės, kurią sudaro ne tik pagrindinė, bet ir jaunimo komandos, į kurias ateina talentai iš sostinės krepšinio mokyklų.
„Nuo pat komandos perėmimo pradžios šis krepšinio ekspertas tvirtino, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas Vilniaus piramidės auklėtiniams, bet viskas baigėsi tuo, kad „Lietuvos rytas“ ką tik įsigijo septintą legionierių“, – skaičiavo buvęs „Lietuvos ryto“ direktorius.
Savivaldybės parama – nuopuolio priežastis?
J.Vainausko etapo „Lietuvos ryte“ laikais savivaldybė remdavo komandą mažesne suma.
Pavyzdžiui, 2010–2011 m. sezoną parama siekė 500 tūkst. litų (172 tūkst. eurų).
Finansavimas G.Vainausko valdomam klubui gerokai išaugo 2011 metais, kai Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė padidino paramą iki 2 mln. litų (690 tūkst. eurų).
Nepaisant vis labiau besipūtusių miesto skolų, A.Zuokui būnant sostinės meru parama „Lietuvos rytui“ vis augo – 2012 m. iki 3 mln. litų (870 tūkst. eurų), 2013 m. – iki 4 mln. litų (1,15 mln. eurų).
Dabar J.Vainauskas mano, kad šios injekcijos buvo klaida.
Tai, kad savivaldybė skyrė milijoną eurų, manau, tai buvo mano tėvo vadovaujamo „Lietuvos ryto“ klubo nuopuolio priežastis.
„A.Zuokas pradėjo remti komandą, kai manęs neliko klube 2011 metais. Iki tol miestas neprisidėdavo ir mes to neprašėme. Gal simbolinės paramos ir būdavo, kaip sezono atidarymo rungtynės, gal buvo ir kitų vienkartinių injekcijų, bet jos buvo minimalios, – kalbėjo J.Vainauskas. – Tai, kad vėliau savivaldybė skyrė milijoną eurų, manau, tai buvo mano tėvo vadovaujamo „Lietuvos ryto“ klubo nuopuolio priežastis.
Nes, kai gauni milijoną, kai jo nereikia užsidirbti ar įdėti iš savo kišenės, galbūt pradedi jausti mažesnę atsakomybę, žinodamas, kad turi garantuotą finansinį užnugarį.“
Abejonių kelia komandos pajėgumas
J.Vainauskas mano, kad dabartinis klubo biudžetas – 4,2 mln. eurų, kurio ketvirtį sudaro savivaldybės parama, leidžia kelti didesnius tikslus komandai, nei ji deklaruoja.
„Komanda, kuri išleido pinigų tris kartus daugiau nei „Lietkabelis“ ar „Neptūnas“, pretenduoja į tokį patį arba dar prastesnį rezultatą. O Kauno „Žalgiris“ atitrūkęs tiek, kad „Lietuvos rytui“ yra nepasiekiamas.
Tad ar savivaldybė turi skirti 1,6 mln. eurų, kad „Lietuvos rytas“ įkrėstų Utenos „Juventus“ ar Pasvalio „Pieno žvaigždėms“?
Ar mums reikia krepšinio už penkis milijonus, kad komanda sunkiai įveiktų Pasvalį ar Uteną? Turėtume apie tai viešai diskutuoti.“
Lietuvos futbolo čempionai – prasta reklama?
Šiais metais Lietuvos futbolo federacijoje, rinkodaros srityje, trumpai dirbęs J.Vainauskas įsitikinęs, kad ir Lietuvos futbolo klubo čempionui Vilniaus „Žalgiriui“ skiriama savivaldybės parama yra nereikalinga.
Sostinės klubas šiais metais operuoja 2,3 mln. eurų biudžetu, kuriame miesto pinigai sudaro dvi penktąsias dalis, jei neskaičiuotume papildomos pusės milijono paramos.
„Vilniaus „Žalgiris“ yra dar vienas ydingas pavyzdys, kuris esą reklamuoja miestą. Aš nelabai suprantu, kur yra ta reklama, jei pusantro milijono miesto pinigų išleidžiama tam, kad komanda nuvažiuotų į kuklų Bulgarijos miestelį ir visą seriją pralaimėtų per 10 minučių.
Mes išgarsėjome Bulgarijoje tik tuo, kad dviejų rungtynių seriją pralaimėjome per 10 minučių, – „Žalgirio“ du mačus (2:1 ir 1:4) Čempionų lygos atrankoje su Razgrado „Ludogorec“ komanda prisiminė J.Vainauskas. – Lietuvos futbolo A lygos rungtynes tarp „Žalgirio“ ir „Trakų“ komandų stadione stebi 400 žmonių, nors tai yra čempionų ir vicečempionų dvikova. Iš tų 400 turbūt kokie 300 patekę su kvietimais. Kokią vertę toks renginys sukuria vilniečiams, kuriems trūksta tvarkingų viešų aikštelių, kurie neturi tamsiu paros metu apšviestų aikštelių? Manau, kad prasilenkiama su tuo, ko vilniečiams iš tiesų reikia.
Aš ankstyvoje paauglystėje aktyviai lankiau Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes, bet šiais metais mano simpatijas užkariavo „Trakų“ ir Marijampolės „Sūduvos“ komandos, kurios savo savininkų ir bendruomenės lėšomis bei darbu sugebėjo užsidirbti biudžetą. Vilniaus „Žalgiriui“ tiek užsidirbti nereikia, nes jie beveik pusę gauna iš savivaldybės.“
Kokią vertę toks renginys sukuria vilniečiams, kuriems trūksta tvarkingų viešų aikštelių.
Iš Kauno verta imti kitus pavyzdžius
Kauno savivaldybė savo reprezentacinei komandai – Kauno „Žalgiriui“ skiria dar daugiau – 1,915 mln. eurų – tiek pat, kiek Vilniaus miestas „Lietuvos rytui“ ir „Žalgirio“ klubams.
Tačiau J.Vainauskas mano, kad Vilnius geriau jau sektų ne šiuo, bet kitais pastarųjų metų Kauno darbais.
J.Vainausko nuomone, didžiųjų miestų parama sporto klubams galėtų būti išreikšta nebent per sporto objektus, kaip dažniausiai būna Vakarų Europos šalyse.
„Vakarų šalyse veikia įvairūs modeliai, bet dažniausiai miestai prisideda per infrastruktūrą, kaip buvo ir A.Zuoko administracijos laikais – „Siemens“ neatsirado iš oro – „Lietuvos rytas“ jau buvo rungtyniavęs sėkmingai aštuonerius metus ir buvo akivaizdu, kad arena atsipirks. Todėl miestas padėjo pamatus „Siemens“ arenai, privati kompanija ją pastatė ir mes turime puikų sporto objektą. Toks miesto indėlis yra pats teisingiausias“, – teigė J.Vainauskas.
Jo teigimu, savivaldybių parama reikalingesnė mažesnių miestų ekipoms:
„Miestelių ir kaimų realybė kitokia, nes ten verslo paprasčiausiai nėra arba tas verslas priklauso Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos kompanijoms. Ten norint turėtų traukos objektą, savivaldybių parama yra reikalinga ir būtina. Nes mažos apskritys neturi kitų variantų.“
Jei nėra 2–3 kompanijų savininkų, kurie norėtų susimesti ir išlaikyti Vilniaus reprezentacinę komandą, gal tada tokios komandos nereikia?
Kokia dalimi didžiųjų miestų savivaldybės turėtų remti savo klubus?
„Manau, kad jokia, – pabrėžė buvęs „Lietuvos ryto“ komandos direktorius. – Vilnius yra labai turtingas miestas, kuriame dirba daug turtingų kompanijų. Jei nėra 2–3 kompanijų savininkų, kurie norėtų susimesti ir išlaikyti Vilniaus reprezentacinę komandą, gal tada tokios komandos nereikia?
Tada turėkime tokią komandą, kokią turi Pasvalys, Panevėžys ar Klaipėda, ir išleiskime jai pusantro milijono eurų, o ne penkis.
Man kelia nerimą klausimas, kiek iš Vilniaus klubą valdančio ketverto ar penketo asmenų liktų, jei Vilniaus savivaldybė nutrauktų paramą profesionaliam sportui ir reikėtų dėti savo pinigus komandos išlaikymui?
Esu įsitikinęs, kad klubais turi rūpintis turtingi ir įtakingi žmonės, kuriems tai prestižo reikalas, taip pat – ir galimybė grąžinti kažką visuomenei. Tai turi būti didelė garbė, o ne tarpinė stotelė nuo vienų rinkimų iki kitų. Norite reklamuotis – niekas to neuždraus. Bet tai darykite ne miesto sąskaita.“
