J.Valančiūnas jau spėjo įdegti saulėje, kai dauguma kitų Lietuvos rinktinės krepšininkų dar kaupiasi lemiamoms sezono kovoms.
„Atostogos – labai gerai. Šeima, draugai, pomėgiai“, – patenkintas sakė 27 metų uteniškis, šiemet baigęs išskirtinį sau sezoną NBA.
Iki tol šešerius metus „Toronto Raptors“ atstovavęs J.Valančiūnas buvo išmainytas į „Memphis Grizzlies“ klubą, kuris anksti pasitraukė iš kovos dėl atkrintamųjų varžybų, bet 213 cm ūgio lietuvis joje atrado save kaip ryškų vedlį.
Rezultatyvumo vidurkis nuo 12,8 taško Toronte pakilo iki 19,9 Memfyje. Atkovotų kamuolių rodiklis – nuo 7,2 iki 10,7.
Tai smagūs skaičiai pasitinkant vasarą, per kurią J.Valančiūnui teks priimti svarbų sprendimą.
Pagal 2015 metais Toronte sudarytą ilgalaikę sutartį, šią vasarą jis jau gali pats pasirinkti – pasilikti kontrakte likusį vieną sezoną ir solidų atlygį (17,6 mln. dolerių) arba žengti į laisvų žaidėjų rinką naujo ilgalaikio kontrakto.
Dar ir „Grizzlies“ turi teisę siūlyti jam naują sutartį, kuri įsigaliotų nuo 2020 metų.
Padėtis dar įdomesnė, nes Memfio klubas renkasi trenerį, o tarp kandidatų yra geras J.Valančiūno pažįstamas, buvęs bendražygis Vilniaus „Ryte“ ir Lietuvos rinktinėje Šarūnas Jasikevičius.
„Olybet“ sporto bare nuo to ir pradėjome pokalbį su J.Valančiūnu.
- Jonai, „Memphis Grizzlies“ vienas vadovų Tayshaunas Prince'as buvo atkeliavęs į Kauną, kad pasikalbėtų su Šarūnu Jasikevičiumi. Kaip reagavote, kad „Grizzlies“ domisi tautiečiu?
– Žinojau apie tai. Man – malonu. Šarūną pažįstu nuo dar nuo tų laikų, kai kartu žaidėme Vilniaus „Lietuvos ryte“. Tada susipažinome asmeniškai, nors jį žinojau nuo vaikystės.
Smagu, kad domisi. Įdomu, koks bus finalinis rezultatas.
– Ar „Grizzlies“ vadovai klausė jūsų nuomonės apie Š.Jasikevičių?
– Šiek tiek klausinėjo. Domėjosi, koks jis yra žmogus, ar aš jį pažįstu – tai buvo bendri klausimai.
- Ar Šaras tiktų lygoje, kurioje tik vienas europietis (Igoris Kokoškovas) yra treniravęs NBA klubą, o specialistams įprastai reikia pereiti asistento pakopas iki pagrindinio trenerio posto?
– Manau, kad Šarūnas yra išskirtinis žmogus ir treneris. Mes žinome jo, kaip trenerio, galimybes, tai, ką jis pasiekė su Kauno „Žalgiriu“, ir ką daro dabar. Ne kiekvienas treneris tai sugeba. Be to, tai yra ir jo sprendimas – sunku pasakyti, ką jis nuspręstų ir pasirinktų. Manau, kad jis vertas būti pagrindiniu treneriu, bet ir jis pats dar turi paklausti, ką sako širdis.
- Ar NBA kultūroje Š.Jasikevičius greitai pritaptų?
– Manau, kad kelis pokyčius reikėtų padaryti (šypsosi), tačiau viskas įmanoma. Juk jis besimokantis žmogus – moka pritapti, žino, kaip tai padaryti, ką reikėtų pakeisti, kad taptų pagrindiniu treneriu NBA. Manau, kad nebūtų problemų.
- Ką papasakotumėte Š.Jasikevičiui apie Memfį, kurį spėjote kažkiek pažinti per kelis mėnesius?
– Aš ir pats ten tebuvau du mėnesius. 100 procentų dar visko nežinau.
Buvau pirmą kartą išmainytas, iki šiol nebuvo tekę ragauti mainų virtuvės. Nežinojau, ko tikėtis, man kilo klausimų: kada ten reikia būti ar galiu grįžti namo? Tuo metu mes buvome Atlantoje, aš klausiau: Ar galiu grįžti į Torontą ir susidėti daiktus?
Iki šiol neteko to patirti.
Memfis yra mažesnis už Torontą, ten kitokia kultūra. Tačiau man svarbiausia krepšinis – padėtis man buvo palanki, nes gavau minučių, daugiau prisilietimų prie kamuolio, trenerio pasitikėjimą – ko daugiau reikia? Miestu galima pasimėgauti ir Vilniuje.
– Kuo „Grizzlies“ klubo organizacija skiriasi nuo „Toronto Raptors“, kur praleidote pusseptintų metų?
– Sunku įvardinti, nes klubo struktūroje įvyko pasikeitimų. Pats jaučiausi patogiai, nes treneris J.B.Bickerstaffas pasitikėjo manimi.
Žinoma, po kelių rungtynių paaiškėjo, kad mes nepateksime į atkrintamąsias varžybas ir, galima sakyti, pradėjome žaisti sau – be jokios įtampos, parodydami, ką mokame geriausiai. Taip paprasčiau žaisti nei slegiant įtampai.
Man buvo faina žaisti, nes komanda – jauna, papildyta keliais veteranais.
– Paties asmeniniai rodikliai šoktelėjo aukštyn, jums neprireikė laiko prisitaikyti, nors žaidėte po nykščio traumos. Kaip pavyko taip greitai pritapti naujoje komandoje?
– Trenerio pasitikėjimas suteikia labai daug. Aš greitai suvokiau, ko jis iš manęs nori. Pasakiau, ko aš pats galbūt norėčiau iš jo. Nuo pat pirmos dienos viskas buvo aišku.
Tapome jauna komanda, kuri nori grįžti į pergalių kelią. Sezono metu girdėjosi daug kalbų ir nuomonių – galbūt skandinti sezoną, kad gautume aukštesnius šaukimus naujokų biržoje ir panašiai, tačiau buvo nuspręsta aiškiai – norime išmokti laimėti.
Daug mūsų žaidėjų yra jauni, tas pats Jarenas Jacksonas Jr. (19-metis „Grizzlies“ puolėjas, rinkęs po 13,8 taško) yra labai geras, bet jį reikia įvesti į pergalių kelią. Pasiekti pergales reikia išmokti. Reikia suprasti įtampą, sunkumus, tad mūsų tikslas buvo laimėti rungtynes.
– Paties asmeniniai rekordai – 34 taškai viename mače, 24 atkovoti kamuoliai – kitame, – ar tai glostė savimeilę?
– Kiekvienas žaidėjas nori džiaugtis gera statistika. Kiekvienas nori žaisti daug minučių ir įmesti daug taškų (juokiasi).
Tačiau galiausiai tai yra komandinis sportas, o komandos rezultatai yra daug svarbesni už asmeninę statistiką.
– Ar sezono metu buvo atakų, dėjimų į krepšį ar kitų epizodų, kurie įsiminė labiausiai?
– Galbūt tai buvo euro-step pasirengimo metu, mes žaidėme su Portlandu.
Tai buvo pirmasis toks reiškinys mano gyvenime. Buvo įsimintinas, bet galbūt dar pasiseks pakartoti.
– Ar atradote Memfyje bliuzą ir barbekiu, kuriuos juokais įvardinote kaip mėgstamiausius dalykus, vos atvykęs į Memfį? Ko ten daugiau – muzikos ar sotaus maisto?
– Galbūt aš labiau linkęs prie sotaus maisto (juokiasi). Turbūt todėl mačiau daugiau sotaus maisto nei bliuzo. Galbūt bliuzas dar pradės patikti, o sotaus maisto netrūksta – jei mėgstate keptą mėsytę ant grotelių, Memfyje tai tikrai rasite gerų vietų pavalgyti.
– Kiek skyrėsi gyvenimo sąlygos Memfyje, juo labiau, kad po mainų Toronte liko šeima, o jūs įsikūrėte Memfyje vienas?
– Iš pradžių buvau viešbutyje, paskui susiradau butą, ten praleidau likusius pusantro mėnesio.
Šeima atvažiuodavo aplankyti, kai būdavau Memfyje, kai būdavo kelių dienų tarpsniai be kelionių į išvykos varžybas. Tada jausdavausi kaip Toronte, nes ir ten gyvenant išvažiuodavau į ilgesnes išvykas ir reikėdavo praleisti dalį laiko be žmonos ir vaikų. Šeima liko Toronte, nes vaikams reikėjo eiti į darželį, o keliauti su mažamečiais berniukais nėra paprasta.
– Ar dabar planuojate, kaip ilgesniam laikui įsikurti Memfyje?
– Pažiūrėsime, kuo baigsis vasara, kokie bus mano ir komandos sprendimai. Šiais laikais nėra sudėtinga susirasti butą ar namą.
– Sprendimai Memfyje jau prasidėjo – treneris J.B.Bickerstaffas buvo atleistas. Jums tai buvo netikėta?
– Tikrai netikėta. Manau, kad viskas prasidėjo nuo generalinio direktoriaus (Chrisas Wallace'as buvo pažemintas pareigose), kuris norėjo pasilikti trenerį. Taip atsitiko, kad pasikeitė vadovai, prasidėjo pokyčiai.
Aš gerbiu klubo sprendimą, nors treneris man buvo geras. Ką gi – nieko nepakeisi.
– „Toronto Raptors“ pateko į Rytų konferencijos finalą – ar sekate buvusios komandos ir jus pakeitusio Marco Gasolio rezultatus (ispanas Toronte renka po 9,1 taško ir 6,6 atk. kam., Memfyje jo rodikliai šį sezoną buvo 15,7 ir 8,6)?
– Seku ir „Raptors“, ir kitus NBA įvykius. Neteko matyti pastarųjų rungtynių. Bet, matyt, neprastas mačas pasitaikė („Raptors“ Rytų konferencijos pusfinalyje septintajame mače palaužė „Philadelphia 76ers“ po Kawhi Leonardo stebuklingo metimo).
– Jei „Raptors“ laimėtų NBA pirmenybes, aukso žiedas turėtų pasiekti ir jus. Pagalvojate apie tai?
– Turbūt tai būtų lengviausiai iškovotas aukso žiedas (juokiasi)!
Taip, pagalvoju apie tai. Kodėl gi ne?
– Ką manote apie realius Toronto klubo šansus peršokti pirmiausia „Milwaukee Bucks“ komandą, kuriai atstovauja turbūt geriausias šių laikų planetos krepšininkas Giannis Antetokounmpo?
– Manau, ten žaidžia du geriausi – Kawhi Leonardas Toronte, o G.Antetokounmpo yra Milvokio žvaigždė. Bus įdomi serija, manau, kad bus septynerios rungtynės. Abu klubai nepasiduos, bus tikrai įdomu. Gal net reikės anksčiau atsikelti ir pažiūrėti (šypsosi).
– Ar laikote K.Leonardą ir G.Antetokounmpo geriausiais pasaulio krepšininkais?
– Tas pats LeBronas Jamesas, nes jis jau įrodė. Tie du dar tik įrodinėja, nors Kawhi jau yra pasiekęs daugiau nei Antetokounmpo. Bet jie eina teisingu keliu ir gali pasiekti LeBrono lygį.
– Ar šiemet kas nors gali mesti iššūkį „Golden State Warriors“?
– „Warriors“ padėtis įdomi. Marcusas Cousinas gydėsi traumą, Kevinas Durantas irgi susižeidęs.
– Tai daro „Warriors“ pažeidžiamą?
– Kiekviena komanda yra pažeidžiama. Negali sakyti, kad štai, jie laimės 100 procentų. Kaip sakoma, jie planuoja, o Dievas juokiasi.
Rytuose tikrai liko dvi stiprios komandos, kurios abi yra pajėgios mesti iššūkį „Warriors“.
– Kitose NBA komandose prasidėjo sprendimų ir derybų metas. Ar pats kalbatės su „Grizzlies“ vadovais dėl sutarties?
– Manau, kad klubui prioritetas yra rasti trenerį, kuris ir bus vedlys. Su juo bus statoma komanda.
Pats irgi norėčiau žinoti, koks treneris vadovaus komandai ateinantį sezoną.
– Kokio trenerio labiausiai reikėtų Memfio komandai?
– Dar nesu generalinis vadybininkas, dar nežinau (juokiasi).
– Pats veikiausiai irgi turėsite priimti sprendimą – iki birželio 13 dienos turėtumėte nuspręsti: pasilikti likusius kontrakto vienerius metus arba žengti į NBA laisvų žaidėjų rinką. Ką darysite?
– Dar yra laiko. Pirmiausia, norėčiau pažiūrėti, kas bus Memfio komandos treneris. Tai daug lems mano sprendimą, nes norisi žinoti, kaip atrodysime 82 rungtynėse. Aš nenoriu turistauti. Noriu kovoti dėl pergalių.
- Tačiau iš tų kalbų, kai dar Memfyje sakėte, kad gerai ten jaučiatės ir lauksite vadovų skambučio, galima numanyti, jog jums palankiausias variantas būtų pasilikti metų kontraktą, o tuo pačiu susitarti dėl naujos ilgalaikės sutarties. Norite saugaus varianto, kad būtų užkirstas kelias ir traumų atveju?
– Nežinau. Kas gali pasakyti, kaip geriausia pasielgti? Kaip įvertinti rizikas?
Dar nesu nusprendęs. Šis mėnuo ir bus sprendimų metas.
– Kas yra jūsų patarėjas, kurio labiausiai klausotės?
– Mano šeima, vidinis balsas, krepšinio žmonės, kuriais pasitikiu ir kurie mane pažįsta mane nuo tada, kai pradėjau žaisti vyrų krepšinį. Dar laukia pokalbiai ir patarimai.
– Ar įsivaizduojate situaciją, kad tektų žengti į laisvų žaidėjų rinką, kurioje per savo karjerą iki šiol nesate buvęs?
– Kodėl gi ne? Iki šiol stengiausi susidėlioti preliminariai mintis, o dabar ateis laikas tikram sprendimui.
Aš nejaučiu spaudimo. Esu sveikas žaidėjas. Blogiausia, kas man gali nutikti – kažkiek prastesnis kontraktas. Nesijaučiu, kad kažkas degtų. Reikia palaukti ir priimti teisingą sprendimą. Bet kuriuo atveju sugebu žaisti krepšinį. Juk neiškrentu iš NBA.
– Kiek jūsų sprendimą gali lemti kitos dėlionės detalės – pavyzdžiui, įžaidėjo Mike'o Conley ateitis Memfyje?
– Vėlgi – tai kitas svarbus faktorius. Jis yra aukšto lygio įžaidėjas, žinantis, kaip vesti komandą, moka rungtyniauti drauge su vidurio puolėju, su Marcu Gasoliu žaidė kone visą savo karjerą. Jis man yra reikalingas.
– Dabar jau išbandėte du vaidmenis – vidutinėje NBA komandoje „Grizzlies“ buvote vienas iš dviejų lyderių, o prieš tai žaidėte vienoje pajėgiausių Rytų komandų „Raptors“, kuri laimi daugiau rungtynių, bet jūsų vaidmuo šiek tiek menkesnis. Kur geriau jautėtės?
– Kiekvienas žaidėjas nori geros statistikos, bet ne kiekvienas gali džiaugtis ir gerais rodikliais, ir pergalėmis. Aš buvau prisitaikęs prie vaidmens Toronte ir viskas buvo normaliai. Tačiau jie nusprendė atlikti mainus, kurie mane nustebino.
Kitoje komandoje gavau progą labiau atsiskleisti ir daugiau žaisti. Buvo gerai Toronte, bet ir Memfyje išmokau daugiau. Kaip sakoma: „win win“ situacija.
- Jūsų vasaros žingsniai svarbūs ir Lietuvos krepšinio sirgaliams – jeigu tektų žengti į laisvų žaidėjų rinką ir laukti naujos sutarties, ar tai gali sujaukti pasirengimą pasaulio čempionatui?
– Mano prioritetas yra pasaulio čempionatas. Tai nusprendžiau dar pernai, po atrankos varžybų lango birželį. Nemanau, kad kažkas pakeis mano nuostatą.
Aišku, niekada negali sakyti niekada, nes atsitikti gali visko. Tad apsidraudžiant sakau, kad yra galimybė, jog tai kažkiek gali paliesti pasirengimą. Bet prioritetas yra pasiruošti pasaulio čempionatui.
– Kaip reagavote į pasaulio čempionato burtus, kurie suvedė į vieną grupę su Australija, Kanada ir Senegalu?
– Grupė tikrai smagi (šypsosi). Tačiau, jei nori laimėti pirmąją vietą, reikia laimėti prieš visus, ar ne? Arba bent jau prieš daugumą.
Reikia gerai pasiruošti. Kad atvažiuotume pasirengę 100 procentų, pačios geriausios sportinės formos. O tada jau žiūrėsime.
– Ar įsivaizduojate, kaip atrodytų Lietuvos rinktinė? Vieniems žaidėjams kiša koją traumos – Artūras Gudaitis ir Jonas Mačiulis atlaikė operacijas, kita vertus, dauguma kitų šį sezoną atrodo gerai.
– Nuo traumų neapsidrausi. Tačiau juk gali atsitikti stebuklas ir abu žaidėjai dalyvaus čempionate. Aišku, abiejų padėtis yra sudėtinga.
– Kaip galėtų atrodyti priekinė linija, kurioje ir Jonas Valančiūnas, ir Domantas Sabonis žaidžia drauge, kaip buvo praėjusį birželį, kai toks duetas veikė rungtynėse su Lenkija ir Vengrija, nors dviem vidurio puolėjams žaisti kartu nėra populiaru šių laikų krepšinyje?
– Reikia gerai pasiruošti. Pernai pasirengimui atrankos rungtynėms turėjome tik savaitę. Tai gal pakišo koją, nes tikrai galėjome jausti vienas kitą geriau.
Dabar turėsime daugiau laiko susižaisti ir parodyti kitą krepšinį. Kita vertus, tada žaidėme prieš Lenkiją ir Vengriją – su visa pagarba joms, suprantame, kad pasaulio čempionate bus stipresnių varžovų. Todėl ir mums reikės geriau pasiruošti.
– Ar nustebino Domanto Sabonio proveržis per jo trečią sezoną NBA?
– Jis žaidė labai gerai. Indiana moka išnaudoti abu vidurio puolėjus. Manau, kad jis sužaidė geriausią savo sezoną NBA.
– Trečiasis lietuvis, žaidęs NBA šį sezoną – Donatas Motiejūnas, trumpai rungtyniavęs „San Antonio Spurs“. Ką manote apie jo galimybes sugrįžti į NBA dar kartą?
– Jis sužaidė labai gerą sezoną Kinijoje. Savo aukšto lygio žaidimu nusipelnė šanso grįžti į NBA. Kokie yra tolimesni „Spurs“ sumanymai, man sunku pasakyti, bet sugrįžti į NBA yra realu.
– O į Lietuvos rinktinę?
– Kitas klausimas (juokiasi).
– Kaip pats dėliojate planus iki pasaulio čempionato?
– Kaip tik šiandien – pirmoji treniruotė bus po atostogų.
– Laukiate jos?
– Laukiu su nerimu (juokiasi). Iš tiesų tos treniruotės nėra labai sunku, krūviai dar nėra dideli – galbūt pavyks derinti sportą su poilsiu. Tiesiog būtina palaikyti sportinę formą.
Buvo rimtesnių ir smulkesnių traumų, reikėjo jas išsigydyti, o dabar jau ateina laikas sugrįžti į sportą.
– Kaip juda jūsų įkurto dienos fondo veikla (J.Valančiūnas yra įkūręs Vilniuje dienos centrą paaugliams, kurie įtraukti į rizikos grupes, patiriančių elgesio ir emocinių sutrikimų).
– Viskas gerai. Turiu gerus pagalbininkus, kurie rūpinasi, nes pats būnu toli nuo Lietuvos. Fiziškai nedaug galiu prisidėti, bet turiu gerus žmones, kurie dirba fondo labui ir atlieka didelį darbą.
– Dar liko kažkiek atostogų, kurias derinsite su treniruotėmis. Ką labiausiai norėsite nuveikti?
– Man patinka gamta. Joje galiu praleisti labai daug laiko. Tiesiog mėgautis gamta, šeima, draugais. Galbūt pakeliausiu, nes mintyse vis norisi kažką daugiau pamatyti. Tai būtų tolimesnės šalys, tik dar nesu nusprendęs, kur ir kaip. Bus visko po truputį.
– O Lietuvoje geriausias poilsis – žvejyba, medžioklė, dar kažkas?
– Pirtelė! Žinote, sezonas vyksta intensyviai, keliaujant iš miesto į miestą, o dabar norisi pabūti sodyboje ir ramiai pasėdėti. Paklausyti tylos.
