Artimi žmonės
Jonas Valančiūnas kartu su žmona Egle ir dviem sūnumis gyvena Toronte. Su artimaisiais, likusiais Lietuvoje, dažniausiai bendrauja telefonu ar internetu, vaizdais, todėl nenuostabu, kad Jonas labiausiai pasiilgsta giminaičių.
„Labiausiai pasiilgstu artimų žmonių – čia be konkurencijos. Mano nuomone, nesvarbu, kur išvyktum, visada labiausiai pasiilgsti artimųjų, šeimos. Kai grįžtu, stengiuosi visus aplankyti. Taip pat ir Eglė, ir vaikai labai nori pamatyti giminaičius, o ir mūsų čia visuomet laukia“, – pasakoja krepšininkas.
Rinktinė
Ne mažiau nei šeimos narių krepšininkas sako pasiilgstantis rinktinės draugų. Nors svetur krepšininkas jau ne vienerius metus, mieliausi širdžiai krepšinio draugai, pasak Jono, yra tie, kuriuos sutiko Lietuvoje, žaisdamas šalies rinktinėje.
„Visi žaidžiame skirtinguose klubuose, susitinkame ne taip jau dažnai. Įvairūs čempionatai puiki proga susitikti su bičiuliais. Su jais patyrėme ir pralaimėjimų, ir pergalių, mokomės vieni iš kitų, esame kaip šeima, o rinktinėje žaidžiame iš meilės Lietuvai, krepšiniui. Tai mus visus vienija, turbūt dėl to ir esame tokie artimi, nes klubinis krepšinis yra visai kitoks. Be to, žaidžiant rinktinėje įdomu susipažinti ir su naujai prisijungusiais talentingais krepšininkais“, – sako varžyboms besiruošiantis Jonas.
Tradiciniai lietuviški patiekalai
„Lietuvišką virtuvę aš labai mėgstu“, – sako J.Valančiūnas.
Krepšininkas mėgstamų tradicinių lietuviškų patiekalų paragauja tik sugrįžęs į Lietuvą. „Kad ir koks skanus būtų maistas svetur, man labiausiai patinka mūsų lietuviški patiekalai iš bulvių ir mėsos. Pasiilgstu bulvinių blynų, cepelinų, ypač gamintų mamos. Kokia gali būti svajonių šalis be tokio maisto?“, – juokauja krepšininkas.
Lietuviškos prekės
Nors Amerikos prekybos centrų lentynos lūžta nuo prekių gausos, krepšininkui kur kas maloniau sugrįžti į Lietuvos parduotuves, kuriose galima rasti lietuviškų prekių.
„Prekės ten toli gražu nėra tokios, kaip čia, Lietuvoje. Pasiilgstu tų prekių, maisto produktų, kuriuos pamatau tik atėjęs į parduotuvę gimtinėje. Gal atrodo juokinga, bet tokios smulkmenos kaip lietuviška juoda duona ar mineralinis vanduo „Vytautas“ man sukelia džiaugsmą. Būtent to mineralinio vandens sūrumo niekur Amerikoje neradau“, – sako J.Valančiūnas.
Lietuvos gamta
Penktasis dalykas, kurio pasiilgsta NBA žaidėjas – gamta. Jis sako, kad niekur kitur pasaulyje negalima rasti tokios ramybės, kurią suteikia Lietuvos gamta. Grįžęs į Lietuvą J.Valančiūnas nepraleidžia progos atsipūsti prie ežero, pasivaikščioti miške.
„Lietuvos gamta nuostabi, esu gamtos vaikas, todėl nuo miestų pavargstu, o Torontas nuolat ūžia. Man visada norisi ilgiau Lietuvoje pabūti, pasidžiaugti sodyba Utenoje. Gera pabėgti nuo miesto šurmulio, betoninių sienų ir bent valandą pagulėti prie ežero. Tai yra ramybė, atostogos“, – pasakoja į gimtinę grįžęs uteniškis.
