Pakilęs nuo suolo 25-ąją minutę ir pakeitęs piktai besistumdžiusį Domantą Sabonį, centras energingai įbėgo į aikštę.
Netrukus jis pasikabino už lanko po netaiklaus Manto Kalniečio metimo ir bandė efektyviai sugrįžti į rungtynes. Lietuva sukilo į lemiamą šturmą, pavergusi ir tūkstančius neutralių Kinijos aistruolių.
Ketvirto kėlinio viduryje mūsiškiai netgi buvo priekyje, tačiau šaltakraujiškas australų žaidimas užgesino lietuvių viltį.
„Blogai. Patys pasidarėm, ką pasidarėm. Dabar turime žiūrėti toliau“, – po rungtynių nedaugžodžiavo J.Valančiūnas, pelnęs 7 taškus ir atkovojęs 7 kamuolius.
27-erių vidurio puolėjas prisidengęs veidą su liūdesiu žiūrėjo į skaičius švieslentėje, kurie fiksavo Australijos rinktinės pergalę. Bet už juos skaudesnė buvo antrojo pasaulio čempionato etapo perspektyva – pralaimėjimas australams stato mūsiškius į kritinę padėti kovoje dėl vietos ketvirtfinalyje, mūšiams Nandzinge dar nė neprasidėjus.
– Toną rungtynėms davė bloga mačo pradžia. Kas leido australams pabėgti į priekį dviženkliu skirtumu?
– Tie trajakai buvo problema... Visi... Baynesas metė tuos trajakus, kur mes ruošėmės, kad galėtume su juo rizikuoti ir padėti kitiems nuo jo. Bet visi sumetė tuos tritaškius...
– Pirmoje rungtynių pusėje Lietuvos rinktinei trūko gynybinės drausmės. Kas nutiko?
– Nesusitvarkėme su metikais. Po to galbūt kažkur nesusikalbėjome.
– Trečiąjį kėlinį pradėjote nuo suolo. Kodėl nebuvote aikštėje?
– Galbūt norėjome atimti jų tritaškius. Nesusitvarkėme su tritaškiais, tai trūko greičio.
– Kas leido sugrįžti į rungtynes?
– Manau, gynyba. Padarėme tą, ką norėjome, po pertraukos. Gaila, kad tik po pertraukos pradėjome.
– Mačo pabaigoje jau buvote priekyje. Kaip manote, kodėl nepavyko ištrūkti su pergale?
– Būna, pavyksta, būna – ne. Kartais, atrodo, vienas metimas gali daug ką nulemti.