J.Valančiūnas pasiruošęs pakelti abi rankas ir dar kojas už tai, kad D.Adomaitis tęstų darbus Lietuvos rinktinėje.
Taip tikriausiai ir bus, nes nepaisant tėvynėje lendančių kritikos liežuvių Lietuvos krepšinio federacija tiki treneriu, kuris ir pats nesirengia nerti į krūmus po aštuntfinalyje pralaimėjimu Graikijai lietuviams pasibaigusio Europos čempionato. Juo labiau kad D.Adomaičiui vėl teks suburti komandą lapkritį, kai prasidės pasaulio čempionato atrankos varžybos.
Ir J.Valančiūnas labiau linkęs žvelgti į ateitį ir tęsti darbus, kurių ne visi tiesiogiai susieti su kamuolio dėjimais į krepšį. Penktadienį apsilankęs prezidentūroje ir pristatęs Daliai Grybauskaitei savo paramos fondą, Lietuvos rinktinės lyderis kalbėjosi su žurnalistais apie krepšinį, fondą ir žvejybą.
– Ketvirtadienį Lietuvos krepšinio federacijos vadovai viešai pasakė, jog norėtų, kad Dainius Adomaitis tęstų darbą kaip Lietuvos rinktinės treneris. Kokia jūsų nuomonė? – 24sek paklausė J.Valančiūno.
– Tai labai geras treneris. Dabar jis sulaukia daug kritikos, bet tai yra normalu – jis jaunas treneris. Aš pats negaliu nieko nuspręsti, nes yra daug vadovų virš manęs, bet aš visomis keturiomis už Dainių Adomaitį.
D.Adomaitis – labai geras psichologas.
– Kokia krepšininkų nuomonė – kuo D.Adomaitis skiriasi nuo prieš tai rinktinei vadovavusio Jono Kazlausko?
– D.Adomaitis – labai geras psichologas. Jis žino, kaip bendrauti su žaidėjais. Jis tikrai išmano savo darbą.
Europos čempionate didesnė kaltė krenta ant mūsų. Mes kažko nepadarėme, nors turėjome visus įrankius tai padaryti. Sistemos buvo geros, galbūt mes to neišpildėme. Treneriui tenka mažiausiai kaltės.
– Po čempionato kalbėjotės su kitais žaidėjais – ar tarp jų buvo tokių, kurie sakė, kad galbūt paskutinį kartą atvažiavo į čempionatą?
– Manau, kad tokiu karštu metu daug kas gali daug pasakyti. Dar nepraėjo nė savaitė po mūsų pralaimėjimo. Buvo išsakyta nemažai, bet visiems reikia gerai pagalvoti, įvertinti, sulaukti ir sužaisti sezoną, o tada bus geriau matyti. Netrukus prasidės langai (pasaulio čempionato atrankos varžybos, vyksiančios klubų sezono metu). Nežinau dar tiksliai datų, galbūt ir man pavyks atvažiuoti kitą vasarą.
– Kasmet atvykstate į rinktinę, bet ryškėja tendencija, jog ne visi NBA klubai išleidžia žaidėjus į rinktinę. Kai kuriems klubai tarsi rekomenduoja nežaisti Europos pirmenybėse. Kaip vertinate tokią situaciją?
– NBA klubai yra darbdaviai. Jie turi teisę sakyti savo nuomonę. Domanto Sabonio situacijoje vertėjo atsižvelgti į klubo norus, nes ten – jo ateitis. Nieko, praeis metai ir jis atvyks į rinktinę. Aš žinau, kad Domantas yra patriotas ir norėtų žaisti už Lietuvą.
– Ar su prezidente kalbėjotės apie krepšinį ir Europos čempionatą?
– Taip, daugiausia apie sirgalius. Jautėme didelį susidomėjimą. Dar kartą pagalvojau, koks būčiau krepšininkas, jei nebūčiau lietuvis. Palaikymas buvo didelis, kritika – taip pat, bet be jos negalima, juk krepšinis visiems kelia didelį susidomėjimą.
– Dabar vakarus leidžiate prie televizoriaus?
– Tikrai neneigsiu – žiūriu kitas rungtynes. Apmaudu jas žiūrėti nuo sofkutės. Tačiau yra kaip yra.
– Ką palaikysite per likusias rungtynes?
Tikrai neneigsiu – žiūriu kitas rungtynes. Apmaudu, jas žiūrėti nuo sofkutės.
– Tiesiog žiūrėsiu krepšinį. Liko visos pajėgios komandos, lieka mėgautis geru krepšiniu.
– Ar jus nustebino Slovėnija?
– Slovėnai labai gerai žaidžia. Nežinau, ar nustebino, nes laukiau jų gero pasirodymo. Jei jie išlaikys tą žaidimą, kurį parodė pusfinalyje, manau, jie gali tapti čempionais.
– Pats netrukus iškeliausite į Kanadą rengtis NBA sezonui. Kaip iš ten galėsite prisidėti prie savo vardo paramos fondo?
– Būsiu toli, bet su pagalbininkais ir būdamas Toronte galėsiu per nuotolinį bendravimą palaikyti ryšį ir aktyviai dalyvauti, nes tai man pačiam svarbu. Smagu, kad vaikai galės džiaugtis mažais dalykais, kurie gal ir atrodo nereikšmingi.
– Papasakokite plačiau apie savo fondą.
– Šią organizaciją sukūrėme tik vasarą. Ir anksčiau buvo veiklų, kai valandą kitą pabūdamas su vaikais supratau, kad jiems nereikia kažkokių investicijų ar pinigų. Labiausiai reikia laiko kartu su jais – jei kalbant apie mane – pamėtyti kartu į krepšį. Tai jiems reiškia daugiau nei nuvežtume tortų.
Aš manau, kad pusvalandis ar valanda kartu jiems reiškia daugiau.
Pamėtyti kartu į krepšį. Tai jiems reiškia daugiau nei nuvežtume tortų.
– Buvo girdėti kalbų apie krepšinio mokyklos įkūrimą Vilniuje, kuri galėtų vadintis jūsų vardu. Ar šios kalbos jau nuslopo?
– Jūs teisus, buvo tikrai tokių kalbų. Jos nenuslopo, tiesiog dabar atidėjome į šalį. Drauge pasitarę, nusprendėme, jog dabar labiausiai reikia tokio fondo, kuris dirbtų su paaugliais, su jaunimu, kuris tokio amžiaus renkasi savo kelią.
Galbūt krepšinio mokykla yra tolimesnė ateitis.
– Ką norėtumėte pasakyti jaunimui, kuris renkasi krepšinį?
– Aš neskatinu vaikų mesti viską ir žaisti vien krepšinį. Kiekvienas tegu renkasi savo kelią. Futbolas, aviamodeliavimas, mokslas, kita veikla – yra daug sričių, kur jie gali save realizuoti. Tegu kiekvienas pasirenka tai, kas jiems labiausiai patinka ir tinka. Tikrai nesakau: meskite viską ir žaiskite krepšinį. Suraskite, ką norite daryti.
Tikrai nesakau: meskite viską ir žaiskite krepšinį. Suraskite, ką norite daryti.
Mūsų dienos centre irgi niekas nelieps imti kamuolį ir žaisti tik krepšinį – tikrai ne. Norime padėti vaikams save realizuoti, atrasti savo nišą.
– Jūs pats turite kitą pomėgį be krepšinio?
– Didžiausias mano pomėgis yra gamta. Todėl ir leidžiu vasaras Lietuvoje.
– Mėgstate žvejoti – koks jūsų didžiausias laimikis Lietuvoje?
– Tai buvo turbūt keturių kilogramų lydeka.
