Tai buvo dar vienas puikus J.Valančiūno vakaras Tel Avive.
Nors 213 cm ūgio krepšininkas vos nesulaužė dėjimais lanko per apšilimą, šįkart ramiau pradėjo rungtynes su Vokietija. Bet paskui ir jį pagavo taškų pelnymo nuotaika.
J.Valančiūnas įmetė 27 taškus ir atkovojo 15 kamuolių – tokį vieno žaidėjo dominavimą po krepšiais jau seniai teko regėti, bet įspūdingą dublį atlikęs uteniškis po rungtynių vaikščiojo lyg niekur nieko.
„Žaidžiame gerą krepšinį. Taip, aš įmečiau taškų, bet visi žaidėme gerai, visi dalinomės kamuoliu, visi bandėme laimėti,“ – pabrėžė J.Valančiūnas.
Jo ir komandos pastangos lėmė pergalę 89:72 prieš Vokietiją ir pirmąją vietą B grupėje.
Trečiadienį tik per pirmuosius du kėlinius varžovai lipo lietuviams ant kulnų, kol įžūliai, kaip Tel Avivo taksistas miesto gatvėse, lakstė Dennisas Schroderis.
Bet kai po pertraukos Lietuvos rinktinė įjungė aukštesnę pavarą, Vokietija su savo lyderiu liko čiaudėti dulkėse.
Lietuvos komanda dalinosi kamuoliu, kaip orkestras dalinasi muzika su savo klausytojais, ir po krepšiais rado savo lyderį. J.Valančiūnas atakavo visaip – pataikė iš vidurinio nuotolio, kartojo netaiklius metimus lyg tinklininkas, ir, žinoma, krovė kamuolį taip, kad lankas siūbavo.
Šiame Europos čempionate Jonas yra kitoks nei pernai Rio de Žaneire, kai strigo beveik visose olimpinėse rungtynėse.
„Nežiūrime kas buvo. Buvo daug prastų, buvo daug gerų varžybų. Visa tai praeitis. Nebesvarbu, kas įmetė taškų. Reikia analizuoti varžovą ir žiūrėti į priekį“, – žvalgėsi jis, laukdamas žinių iš A grupės varžybų, kuriose sprendėsi kuri komanda – Graikija ar Lenkija užims ketvirtą vietą ir bus mūsų komandos varžove aštuntfinalyje šeštadienį.
Jis svarstė, kad galbūt Graikija yra labiau patyrusi ir dar neatskleidusi šiame čempionate ir buvo teisus – Graikija įveikė Lenkiją 95:77 ir tapo lietuvių varžove pirmajame atkrintamųjų varžybų Stambule raunde.
Svarbiausia J.Valančiūnui buvo kita komanda. „Pritariu Kalnui (Mantui Kalniečiui). Esame labai stipri komanda, jei žaidžiame galva, jei žaidžiame protingą ir fizišką krepšinį. Mes tikrai atrodome nuostabiai. Bet …, – nutęsęs žodį stabtelėjo J.Valančiūnas. – Mums reikia tai išlaikyti 40 minučių, ar bent panašiai. Vis pasitaikydavo duobių ir pakilimų, vėl duobių ir pakilimų.“
Esame labai stipri komanda, jei žaidžiame galva.
Jei duobių ir pasitaikė, aukštas vidurio puolėjas savo ilgomis kojomis ir rankomis išsiropšdavo labai lengvai.
Jis buvo geriausias vidurio puolėjas B grupėje ir tikras Lietuvos rinktinės lyderis, rinkęs po 16,4 taško ir atkovojęs po 11,4 kamuolio. Kai jis toks, ar kas gali sustabdyti J.Valančiūną?
„Neprisišnekėkime, gerai? – nusijuokė J.Valančiūnas. – Tegu ir toliau nesustabdo niekas.“
