„Lietuvoje sirgaliai visada laukia aukščiausių rezultatų ir nori, kad parvežtume medalius. Niekas nesikeičia“, – apie Lietuvos lūkesčius palydint nacionalinę komandą į Rio brazilų žurnalistui pasakojo J.Valančiūnas.
Aukštaūgį motyvuoja ankstesni rinktinės rezultatai. Medalio mūsiškiai nelaimėjo jau 16 metų, o 2004 ir 2008 metais iki jų pritrūko tik žingsnelio.
„Ketvirta vieta – blogiausia, kas gali nutikti. Tai pati blogiausia turnyro pabaiga. Bet tai mums pridės papildomos motyvacijos prieš Rio olimpines žaidynes“, – pasakojo J.Valančiūnas.
Olimpinio medalio medžioklę lietuviai sekmadienį pradės dvikova su šeimininke Brazilija.
„Žaisti su šeimininkais visada sunku. Tikiu, kad jūsų sirgaliai palaikys brazilus visa jėga. Kita vertus, tie patys sirgaliai saviems žaidėjams gali sukelti spaudimą“, – dvi medalio puses mato J.Valančiūnas.
Jo komandos draugai „Toronto Raptors“ klube Bruno Caboclo ir Lucasas Nogueira yra brazilai, tačiau jų rinktinėje šiemet nėra.
„Taip, kartais kalbėdavome apie olimpiadą ir gaila, kad jų nėra. Be to, jie pažadėjo mane nusivesti vakarienei. Tikiuosi, jie šį pažadą prisimena“, – juokėsi J.Valančiūnas.
Turėti Sabonį šalia ir garbė, ir privalumas.
Juokai juokais, bet pats J.Valančiūnas šiemet jaus didelę atsakomybę. Į jį komandos draugai žiūri kaip į lyderį.
„Manau, kad per ketverius metus labai patobulėjau. Per tuos metus sukaupiau daug patirties. Bet žinau, kad sustoti negaliu. Galiu daug ką patobulinti“, – ant laurų nemiega „centras“.
Skrajoti padebesiais jam neleidžia ir Arvydas Sabonis. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas seka paskui rinktinę ir dalyvauja net komandos treniruotėse.
„Sabonis yra legenda ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Neįtikėtina matyti, kaip įvairiuose pasaulio kampeliuose žmonės jį atpažįsta. Tai parodo, kokia didinga buvo jo karjera, – Sabu žavisi JV.
– Sabonis niekada nenuvylė mūsų nei aikštėje, nei už jos ribų. Man visada garbė iš jo gauti patarimų. Dažniausiai dėl žaidimo technikos. Jis taip pat pataria, kaip tvarkytis su spaudimu, kaip planuotis karjerą ir panašiai. Turėti jį šalia ir garbė, ir privalumas“.
J.Valančiūnas taip pat su didžiuliu malonumu pasakojo brazilams apie Lietuvos krepšinio sėkmės paslaptį.
„Kai kurie sako, kad potraukis krepšinyje Lietuvoje glūdi vandenyje, kurį geriame (juokiasi.). Bet jei rimtai, tai yra tradicijos. Kiekviena karta privalo išlaikyti aukštą kartelę, nugalėtojų mentalitetą ir perduoti tą atstovavimo rinktinei atsakomybę kitiems, – kalbėjo J.Valančiūnas.
– Kas nori geriau suprasti krepšinio įtaką Lietuvoje, siūlau aplankyti mūsų šalį per rinktinės rungtynės. Tada jie pamatytų, kokiomis akimis žmonės žiūri į rinktinę.
Per krepšinį visa šalis pamiršta visus kitus dalykus: politiką, ekonomiką, viską. Visi susivienija ir vienintelis svarbus dalykas, atrodo, yra tie vyrukai su žalia apranga. Kai turi tokį palaikymą, tokias tradicijas, nebereikia jokios papildomos motyvacijos žengti į aikštę su rinktinės apranga“.
